Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-64/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-31
Bylos Nr.
2K-64/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Bieliūnas (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Benediktas Stakauskas (pran.)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K - 64/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.3; 2.1.6.2; 2.3.7.2; 2.1.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant R. Bartulienei,dalyvaujant prokurorui M. Barkauskui,gynėjams-advokatams J.Stankevič, V.Valošinui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendį dalyje dėl D. M. ir R. G. nuteisimo pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, nuteistieji išteisinti, nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. ir R. G. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdami organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir jų kontrabandą, o būtent:

veikdami organizuotoje grupėje kartu su S. R., A. S., S. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti, ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, organizavo bei vadovavo šių nusikaltimų darymui. 2004 metais, bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d. (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas), D. M. ir R. G. Lietuvoje (tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta) iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml, ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias nuo įgijimo momento iki 2004 m. balandžio 17 d. neteisėtai laikė. D. M. ir R. G., turėdami tikslą neteisėtai nugabenti šias medžiagas į Norvegijos Karalystę ir parduoti Norvegijos Karalystės piliečiui H. D. S., kartu su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis 2004 m. kovo – balandžio mėnesiais automobilyje ,,Mercedes Benz” įrengė slėptuves, kuriose paslėpė 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties, 2004 m., bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., perdavė automobilį su jame paslėptomis 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties organizuotos grupės nariui S. R., kuris, vykdydamas D. M. ir R. G. nurodymus, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino aliejaus – Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2004 m. balandžio 17 d. S. R., vykdydamas su jais ir kitais organizuotos grupės nariais – A. S. ir S. D. – iš anksto aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę ir parduoti H. D. S., minėtu automobiliu su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis 6, 6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 1 sieros rūgšties, A. S. ir S.D. lydint automobiliu ,,Volkswagen Vento” tam, kad užtikrintų saugų valstybių sienų kirtimą ir sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nugabenimą iki Norvegijos Karalystės, neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Danijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Norvegijos Karalystėje, iki šioje valstybėje esančio Moso miesto, kur 2004 m. balandžio 19 d., apie 16 val., S. R., A. S. ir S. D. sulaikė Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai.

Be to, D. M. ir R. G. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdami organizuota grupe, kartu su S. R., A. S. ir S. D. susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą – organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą ir vadovavo šio nusikaltimo darymui: D. M. su R. G. 2004 metais, bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., perdavė automobilį ,,Mercedes Benz” su jame paslėpta psichotropine medžiaga – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml – ir apie 2,5 l sieros rūgšties, organizuotos grupės nariui S. R., kuris 2004 m. balandžio 17 d., 1 val. 45 min., vykdydamas iš anksto su D. M., R. G. ir kitais organizuotos grupės nariais A. S. bei S. D. aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę, minėtu automobiliu ,,Mercedes Benz” per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, išvengdamas muitinės kontrolės, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką minėtame automobilyje įrengtose slėptuvėse, t. y. vietose, apsunkinančiose jų aptikimą, gabeno psichotropinę medžiagą – 6, 6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties. A. S. ir S. D., vykdydami D. M. ir R. G. nurodymus lydėti S. R. bei užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtą nugabenimą, 2004 m. balandžio 17 d., 2 val. 31 min., automobiliu ,,VW Vento” išvyko iš Lietuvos Respublikos per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės punktą į Lenkijos Respubliką.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2005 m.vasario 28 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 238 straipsnį 1 dalį 8 mėnesiams 13 dienų laisvės atėmimu, o R. G. nuteistas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams 13 dienų. Abu nuteistieji išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, nenustačius jų dalyvavimo, padarant šią nusikalstamą veiką.

D. M. ir R. G. buvo nuteisti už tai, kad jie be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jiems žinomą daromą ir padarytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikops BK 260 straipsnio 3 dalį, o būtent: žinodami, kad A. S., S. D. ir S. R. susitarė daryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti kontrabandos būdu išvežant į Norvegiją, apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui. Žinodami, kad A. S., S. D. ir S. R. tyrimo nenustatytoje vietoje iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias neteisėtai laikė nuo įgijimo momento iki 2004 m. balandžio 17. Šią dieną S. R., vykdydamas planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę ir parduoti H. D. S., minėtu automobiliu su įrengtomis slėptuvėmis, A. S. ir S. D. automobiliu ,,VW Vento” lydint tam, kad užtikrintų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nugabenimą iki Norvegijos Karalystės, neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Danijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Norvegijos Karalystėje iki pastarojoje esančio Moso miesto, kuriame 2004 m. balandžio 19 d., apie 16 val., S. R., A. S. ir S. D. bei vėliau Norvegijos piliečius H. D. S. ir T. W. sulaikė Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl D. M. ir R. G. nuteisimo pagal BK 238 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo D. M. ir R. G. pagal BK 238 straipsnio 1 dalį išteisino, nenustačiusi jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Kita apygardos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito. Šis pažeidimas sąlygojo tai, kad neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo panaikintas ir nebuvo priimtas naujas teisėtas bei pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Skunde akcentuojama, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir bešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vidinis teismo įsitikinimas apie nusikalstamos veikos padarymą gali susiformuoti tik kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Kasatoriaus nuomone, įrodymai negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito. Skunde pažymima, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, jų prieduose, kontroliuojant R. Gilbranto bei A. Stokaus tarpusavio pokalbius telefonais, o taip pat pokalbius su kitais asmenimis, buvo užfiksuoti duomenys apie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą, slėptuvių įrengimą bei jos gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę. Telekomunikacijos tinklais perduotą ir operatyvinėmis priemonėmis užfiksuotą informaciją teismas vertino prieštaringai, t. y. kritiškai įvertinęs šių faktinių duomenų, kaip įrodymų, reikšmę nagrinėjamoje byloje, kartu pripažino, kad telefoninių pokalbių tarpusavyje klausymosi metu gautų duomenų pagrindu buvo surastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos ir išaiškintas nusikaltimas. Konstatavęs pastarąją aplinkybę, teismas neatsižvelgė į tai, jog buvo klausomasi būtent išteisintojo R. G. pokalbių telefonu, o jis, remiantis bylos medžiaga, daugiausia kalbėjosi su kitu išteisintuoju D. M. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. M. ir R. G. kaltė buvo pagrįsta ne vien telefoniniais pokalbiais ir trumposiomis SMS žinutėmis, kaip nepagrįstai teigė teismai, bet ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, iš Norvegijos Karalystės gauta informacija, aplinkybėmis, nustatytomis Norvegijos Karalystės Sarpsborgo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu. Kasatoriaus nuomone, turi būti vertinama įrodymų visuma. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliaciniame skunde prokuroras buvo nurodęs pagrindus ir motyvus, kodėl išteisintųjų gynybos versija apie jų neva remontuotą automobilį ,,Ford Transit”, pritaikant automobilio ,,Mercedes Benz” kuro baką, apie Skandinavijoje numatomą prekybą keramikos dirbiniais bei rąstiniais nameliais, yra nepagrįsta bei atmestina, kaip ir D. M. bei R. G. nurodytas aplinkybes patvirtinantys liudytojų A. M., A. G., V. A. parodymai, kuriais savo nuosprendyje rėmėsi Vilniaus apygardos teismas. Šios skundo dalies apeliacinės instancijos teismas neištyrė, neatsižvelgė į liudytojo I. Š. parodymus apie automobilio ,,Mercedes Benz” kuro bako, kuriame vėliau buvo įrengta slėptuvė, pardavimą, neįvertino liudytojos I. B. parodymų, kuriais buvo paneigta viena iš išteisintųjų gynybos versijų. Be to, nepašalinti prieštaravimai tarp D. M. ir R. G. pateiktos gynybos versijos bei faktinių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl kasacinio skundo teiginių apie BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, pažeidimus

1. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 3 dalis 3 punktas, 320 straipsnio 3 dalis) pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Suabejojęs kaltinančių įrodymų objektyvumu apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį pagal pareikštą kaltinimą pagrindė ne visais įrodymais, vertino atskirai kiekvieną iš surinktų įrodymų, neanalizuodamas jų visumos, nenurodė, kodėl kaltinamuosius teisinančius įrodymus priėmė, o kaltinančius atmetė, neištyrė ir nepašalino prieštaravimų tarp D. M. ir R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje ir faktinių bylos duomenų viseto.

2. D. M. ir R. G. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Išteisintųjų D. M. ir R. G. kaltumas dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo grindžiamas ne vien telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais su jų priedais, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, bet ir liudytojų I. B., K. L., I. Š., V. A. parodymais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Skonės regiono (Švedija) muitinės padalinio sekimo skyriaus protokolais, Follo policijos tarnybos (Norvegija) tarpinio tyrimo bei H. D. S. sekimo ataskaitomis, Oslo muitinės padalinio kontrolės tarnybos, o taip pat Kriminalinės policijos centrinės tarnybos laboratorinio tyrimo ataskaitomis apie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos suradimą automobilyje ,,Mercedes Benz”, vairuojamame S. R., įrengtoje slėptuvėje. Kaip apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, tarp visų kaltinimo pateiktų įrodymų yra tarpusavio ryšys, visi paminėti įrodymai glaudžiai susiję tarpusavyje. Vadinasi, teismas sprendimą turėjo pagrįsti ne tik teisinančių, bet ir argumentuota visų kaltinančių įrodymų analize, tačiau šis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas reikalavimas pilnai neįvykdytas.

3. Pagal BPK 20, 95, 96 straipsnių prasmę įrodymais gali būti protokolai su įrašais, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti. Nagrinėjamoje byloje tokiais įrodymais yra Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir jų priedai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai mobilaus ryšio telefonais A. S. su H. S., S. D., R. G. su D. M., A. S., S. R., S. D. (t. 1, b. l. 30-98). Įvertindamas jų įrodomąją reikšmę, apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos bei Norvegijos teisėsaugos institucijų pareigūnams bendradarbiaujant ir fiksuojant atitinkamų asmenų telefoninius pokalbius buvo gauti duomenys, kurių pagrindu išaiškintas nusikaltimas – Norvegijoje sulaikytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, nuteisti S. R., A. S., S. D. ir du Norvegijos piliečiai. Vis dėlto, kolegijos nuomone, teismas šiems telefoniniams pokalbiams kaip įrodymams neskyrė tinkamo dėmesio, nors kaltinamieji R. G., D. M. pripažino byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvių autentiškumą, pokalbių turinio tikrumą ir proceso dalyviams nekilo abejonių, kad komunikavimo telefonais įrašai gauti teisėtu būdu. Atsižvelgdamas į tai, teismas privalėjo nustatyti šių pokalbių tarpusavio ryšį ir atskleisti jų turinį, remdamasis visuma faktinių duomenų, o ne vien kaltinamųjų parodymais, kurie negalėjo paaiškinti net S. R. išvykimo į Norvegiją aplinkybių, nors iš komunikavimo telefonais suvestinės matyti, kad R. G. koordinavo atskirų asmenų veiksmus, duodavo jiems nurodymus.

4. Kolegija mano, kad būtina atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į aplinkybes, kurių teismas nesvarstė, kaip faktinių duomenų viseto, o būtent: kiekvieno pokalbio su norvegu H. D. S. detales apie organizuojamą neaiškios paskirties ,,mažais” ir ,,dideliais” daiktais verslą A. S. tuoj pat pranešdavo R. G., su kuriuo kartu aptardavo, kokius klausimus su norvegu derinti kitą kartą. Apie tai R. G. informuodavo ir D. M.. Nors kaltinamieji aiškino, kad buvo tariamasi dėl legalaus verslo, tačiau nei viename pokalbio įraše nėra nuorodos apie prekybą keramikos dirbiniais, baldais, rąstiniais namais. Vartojami tik jiems suprantami terminai – vaistai, dideli daiktai, pusfabrikačiai, fabrikas, laborantas. A. S. su S. D. 2004 m. sausio pabaigoje sugrįžus iš Norvegijos, pradedami aktyvūs veiksmai: skardos, vamzdžio, rūgšties, automobilio ,,Mersedes” kuro bako paieška, metalo suvirinimo darbai, kubatūros matavimas ir kt. Apie organizuojamo verslo rūšį telefonais atvirai nekalbama. S. R. 2004 m. vasario 6 d. pasiteiravus apie rūgšties kiekį, R. G. sudrausmina, prašydamas atvirai nekalbėti: ,,S., nekalbėkim daugiau telefonu apie tokius dalykus” (t. 1, b. l. 75).

2004 m. balandžio 6 d., 13 val. 27 min., A. S. su H. S. aptaria ,,didelių” daiktų nuvežimo į Norvegiją aplinkybes, susitaria dėl susitikimo vietos, apytikslio laiko ir apie tai po 3 minučių informuoja R. G. (t. 1, b. l. 57-59). Balandžio 15 d., 19 val. 5 min., R. G. nurodo S. R. sekančią dieną po pietų išvykti: ,,S., vienu žodžiu, bet kokiu atveju, jau vsio, išvažiuojat, gal per pietus, į vakaro pusę daugiau” (t. 1, b. l. 92-93). Balandžio 16 d., 13 val. 59 min., R. G. praneša A. S., kad reikia išvykti: ,,Praktiškai, aš galvoju, už kokių trijų valandų jau galima bus judėt” (t. 1, b. l. 61). Tą pačią dieną, 21 val. 45 min., A. S. paskambina H., kad šįvakar išvažiuoja (t. 1, b. l. 61-62). Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijoje dėl asmenų, kirtusių valstybinę sieną, nurodyta, kad automobilio ,,Mercedes Benz” (valst. Nr. VPM-381) vairuotojas S. R. 2004 m. balandžio 17 d., 1 val. 45 min., išvyko į Lenkiją per Kalvarijos tarptautinį PKP, o A. S. su S. D. automobiliu ,,VW Vento”, valst. Nr. VKG-584, per tą patį postą išvyko tą pačią dieną, 2 val. 31 min. (t. 4, b. l. 102-112). Balandžio 18 d., 12 val. 38 min., R. G. paskambina S. R., pasiteiraudamas ,,kur randiesi, S.”, atsakymas - ,,Praktiškai Danijoj jau”. R. G. - ,,Viskas aišku, gerai, kai įšoksi majaką” (t. 1, b. l. 97). Po to seka palaikomasis ryšys SMS žinutėmis: balandžio 18 d., 18 val. 36 min., žinutė R. G.:,, Per garažą aš jau už balos”, balandžio 19 d., 10 val. 21 min., R. G. žinutė S. R. - ,,Ar susitikai?”, atsakymas - ,,Dar važiuoju”; 10 val. 25 min. R. G. žinutė: ,,Kiek liko”, atsakymas - ,,Iki tvoros trisdešimt”, 11 val. 46 min. S. R. žinutė R. G. - ,,Aš vietoj”. (t. 1, b. l. 97-98). Skonės regiono (Švedija) muitinės padalinio sekimo skyriaus sekimo protokole pažymėta, kad S. R. vairuojamas automobilis VPM-381, į Švedijos teritoriją įvažiavo balandžio 18 d., 17 val. 5 min., o iš Švedijos - į Norvegiją įvažiavo balandžio 19 d., 11 val. (t. 3, b. l. 114-116). Follo (Norvegija) policijos tarnybos ataskaitoje nurodyta, kad S. R., A. S., S. D. ir H. S. susitiko balandžio 19 d., 13 val. 32 min., Glenetangeno kempinge, o 16 val. 14 min. visi buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 3, b. l. 96-97).Pagal Follo policijos tarnybos, Oslo muitinės padalinio kontrolės tarnybos ir Kriminalinės policijos centrinės tarnybos laboratorinio tyrimo ataskaitose pateiktus duomenis (t. 3, b. l. 118-124) automobilyje ,,Mercedes Benz”, kurį vairavo S. R., įrengtose slėptuvėse (kuro bake, pakabos vamzdyje) rasta 6,6 l amfetamino bazės ir 2,5 l sieros rūgšties koncentrato, kurias sujungus, gaunama aukšto švarumo laipsnio psichotropinė medžiaga – amfetamino sulfatas. Pažymėtina, kad tai tik dalis faktinių duomenų, kuriuos, visa apimtimi, neatitrauktai nuo kitų bylos faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas privalėjo apsvarstyti ir įvertinti, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Tik tokiu atveju būtų atsakyta į prokuroro apeliacinio skundo argumentą dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Deja, apeliacinio nuosprendžio motyvai, kuriais remiantis pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, paneigiančiai kaltinimo argumentus, pernelyg siauri. Jais neatsakyta į apelianto argumentus, kad teismas kaltinančius įrodymus vertino, atsiedamas vieną nuo kito, o komunikavimo telefonais įrašų dėl S. R. veiksmų koordinavimo visai nesvarstė ir nevertino.

5. Kasatorius yra teisus, teigdamas, kad teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė kaltinamųjų parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad jų parodymai apie automobilio ,,Mercedes Benz” kuro bako įsigijimo, verslo plėtojimo Skandinavijoje aplinkybes keitėsi, nenurodant tam priežasčių, neatitiko ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Aiškinantis telefoninių pokalbių metu vartotų terminų prasmę, kaltinamieji buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Didelius daiktus vadino rąstiniais namais, lauko baldais, pusfabrikačius – rąstiniais namais, atskirom detalėm, didelius baldus – rąstiniais nameliais (t. 6, b. l. 118, t. 7, b. l. 140). Ikiteisminio tyrimo metu daug pokalbių neprisiminė, turinio nesuprato. Nevienodi yra ir liudytojo A. M., patvirtinusio kaltinamųjų gynybinę versiją dėl automobilio ,,Mercedes Benz” kuro bako pritaikymo automobiliui ,,Ford Tranzit”, parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas kalbėjo tik apie automobilio priekinės dalies remontą (t. 4, b. l. 75, t. 7, b. l. 132). Paminėti prieštaravimai nuosprendyje neaptarti ir nepašalinti.

6. Kolegija konstatuoja, jog toks byloje esančių įrodymų tyrimas teisme neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kad teismas, laikydamasis tiesioginio bei žodinio bylos ir joje esančių įrodymų nagrinėjimo teisme, privalo ištirti visus įrodymus (BPK 241 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnio 1 dalis), kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kad teismo posėdyje turi būti imamasi visų įstatymų numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes (BPK 241 straipsnio 2 dalis), kad byloje turi būti motyvuotai pašalinti prieštaravimai tarp byloje surinktų duomenų apie faktines bylos aplinkybes (BPK 276 straipsnio 4 dalis) ir tai turi būti nurodyta teismo nuosprendyje (BPK 305 straipsnio 3 dalis 3 punktas).

Nagrinėjamos bylos kontekste nurodytų BPK normų reikalavimų pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis) ir laiko pakankamu pagrindu panaikinti teismo nuosprendį, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Egidijus BieliūnasLidija Liucija ŽilienėBenediktas Stakauskas