Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-26 · Administracinė byla Nr. I-10510-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
I-10510-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04048-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10510-580/2015 Proceso Nr. 3-61-3-04048-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. V. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad nuo 2005 m. iki 2015 m. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose su dar 3–9 asmenimis. Mano, kad toks asmenų laikymas prieštarauja Konstitucijos 21 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniui ir prilygsta kankinimui.

Pažymėjo, kad į teismą negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą. Iki šiol V. V. su jais susipažinęs tik iš nuogirdų, nes nemoka prancūzų kalbos. Kadangi nutarimai neišversti į lietuvių kalbą, V. V. ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Lietuvos valstybė yra atsakinga už Konvencijos 3 straipsnio išaiškinimų vertimą į lietuvių kalbą.

Tvirtina, kad nesudarydamas tinkamų kalinimo sąlygų, Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises, pažemino jo garbę ir orumą. Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro bei ploto, buvo tamsu. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų V. V. patyrė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, galimybių sumažėjimą, jis nuolat jaučia baimę, apatiją ir pan. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 20 000 Eur.

V. V. nesutinka su Lietuvos teismų pozicija, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis fizinei ir psichologinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo metu, kai asmenį veikia kančias sukeliantys neteisėti aktai, o laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų V. V. buvo sukeltos dvasinės ir fizinės kančios, kurios paveikė jo fizinę bei psichinę sveikatą ir tai iškliks visam gyvenimui. Mano, kad laiko veiksnys nėra svarbus ir nepriklausomai, nuo to, kada buvo padaryta žala, ji turi būti atlyginama vienodai.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad V. V. į teismą kreipėsi dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2008-08-28 iki 2015-03-31. Skundą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas teismui pateikė 2015-08-10. Atsakovo atstovas prašė V. V. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo nurodytos kreipimosi į teismą dienos.

Paaiškino, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) minimalios gyvenamojo ploto normos nenustato. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jų pačių elgesiu, dėl kurio jie pateko į laisvės atėmimo vietą. V. V. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas ir atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta V. V. ir atsakovo atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. V. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 20 000 Eur.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą V. V. teismui pateikė 2015-08-10, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

V. V. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015-08-06, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo iki 2012-08-05 praleido ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). V. V. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjo argumentai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, atmestini kaip nepagrįsti. V. V. skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus, kuriuos vertina 20 000 Eur suma. Konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindą. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Tai, kad pareiškėjas nežinojo, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką už nepakankamą kameros plotą galima prisiteisti kompensaciją, nėra aplinkybė, su kuria būtų galima sieti sužinojimą apie teisių pažeidimą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi, pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-08-06, o laikotarpiui iki 2012-08-05 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2012-08-06.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją V. V. Lukiškių TI-K kamerose 2012-08-30 vakare, 2012-09-18 vakare, 2012-09-19, 2012-11-30, nuo 2012-12-01 vakaro iki 2012-12-03, 2013-01-22 vakare, 2013-01-23, nuo 2013-01-24 vakaro iki 2013-01-28, nuo 2013-02-05 vakaro iki 2013-02-11, 2013-02-19 vakare, 2013-03-06, nuo 2013-02-08 vakaro iki 2013-03-11, 2013-04-23 vakare, 2013-05-10 ryte, nuo 2013-05-11 iki 2013-05-13, 2013-06-04 vakare, 2013-06-13, nuo 2013-06-14 vakaro iki 2013-06-16, nuo 2013-10-09 iki 2013-10-14, 2013-10-16, nuo 2013-10-18 iki 2013-10-29, 2013-11-06, nuo 2013-11-08 iki 2013-11-20, nuo 2013-12-06 iki 2013-12-08, nuo 2013-12-25 iki 2012-12-27, nuo 2014-01-03 iki 2014-01-07, nuo 2014-05-13 iki 2014-05-19, nuo 2014-05-22 iki 2014-05-28, nuo 2014-05-31 iki 2014-06-16, nuo 2015-02-11 iki 2015-02-18 ir 2015-03-28 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

V. V. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 186 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, V. V. buvo laikomas tik 65 dienas, 11 rytų ir 1 vakarą. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, V. V. kalint Lukiškių TI-K, 121 dieną nebuvo skirta pakankamai ploto.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.

Dėl kitų kalinimo sąlygų

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 53- t. 2, b. l. 20) matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

2011-12-27 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 53-54) nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimai kameroje Nr. 105, lubos ir sienos nudažytos, bet lubos vietomis pajuodusios, nuo sienų dažai vietomis atsilupę, grindų lentos sulūžusios, nebuvo šepečio bei veidrodžio, oro temperatūra 16,6 C, dirbtinė apšvieta – 71 lx. 2011-01-14 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 55-56) kameroje Nr. 108 rastos pelėsio pažeistos lubos. 2011-09-01 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 57-57) nustatyti oro judėjimo greičio ir natūralaus apšvietimo pažeidimai kameroje Nr. 108, tačiau susiję su pastato rekonstrukcijos darbais. 2012-10-08 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 60-61) kamerose Nr. 322 ir 334 rastas 25 lx, o kameroje Nr. 112 ir Nr. 113 - 3 lx dirbtinis naktinis apšvietimas. 2012-08-27 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 66-67) nustatyta, kad kameroje Nr. 357 didesnis, o kamerose Nr. 298, 366, 312 mažesnis dirbtinis naktinis apšvietimas. 2012-09-06 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 70-74) nustatyta, kad kai kuriuose kamerose pažeisti dirbtinio apšvietimo, natūralaus apšvietimo koeficiento reikalavimai, kameroje Nr. 105 nebuvo stiklo dalies. 2012-11-21 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 75-76) rasta, kad kameroje Nr. 400 oro temperatūra buvo 17 C, oro drėgmė – 64 proc. 2012-01-31 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 77) nustatyta, kad reikalinga atlikti remontą kameroje Nr. 119. 2012-11-08 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 82-83) patikrinta, kad kamerose Nr. 119, 123, 127, 390, 186 dirbtinis dieninis apšvietimas, kamerose Nr. 113, 119, 123, 127, 186, 390 dirbtinis naktinis apšvietimas neatitiko reikalavimų, rasta oro temperatūros ir santykinės drėgmės pažeidimų. 2012-08-27 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 85-86) nustatyta, kad esant galimybei kamerose Nr. 399 ir 400 reikalingas remontas. 2012-05-09, 2012-05-30, 2012-09-28, 2012-10-25, 2013-04-23 Patikrinimo aktais (t. 1, b. l. 88-93, 99-100, 106-107) rasti dirbtinės apšvietos pažeidimai. 2012-11-16 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 97-98) kamerose Nr. 115 ir 390 rasta aptrupėjusių dažų. 2012-10-10 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 104) rasta nelygi grindų danga kameroje Nr. 386. 2012-10-14 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 105) kameroje Nr. 390 rasta nubyrėję dažai, surūdiję sanitariniai įrengimai. 2013-05-17 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 108-109) nustatytas poreikis suremontuoti kamerą Nr. 115. 2013-05-20 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 110-111) nustatytas poreikis suremontuoti kamerą Nr. 117. 2013-11-05, 2013-12-18 Patikrinimo aktais (t. 1, b. l. 116-118, 122-123, 132-134) kamerose Nr. 399, 267, 311, 280, 309 rasti nubyrėję sienų dažai. 2013-07-18 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 130-131) nustatytas poreikis suremontuoti kamerą Nr. 105. 2013-05-28 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 136-138) rasti pažeidimai kamerose, tačiau pareiškėjas šiose kamerose nekalintas. 2013-06-07 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 141-142) nustatytas poreikis suremontuoti kamerą Nr. 254. 2013-03-06 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 146-147) rasti trūkumai dėl apdailai naudotų medžiagų tinkamumo kameroje Nr. 112. 2013-03-20 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 154-157) rasti dirbtinės dieninės apšvietos trūkumai kameroje Nr. 398. 2013-09-12 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 160-161) kameroje Nr. 157rasta techniškai netvarkinga elektros instaliacija, kitose kamerose rasti apdailos medžiagų trūkumai, veidrodžių neįrengimas. 2013-09-17 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 162-163) kamerose Nr. 157, 194 rasti išimti langai, nustatytos netinkamos dezinfekuoti apdailos medžiagos, nebuvo veidrodžių. 2013-12-13, 2014-02-21, 2014-04-28 Patikrinimo aktais (t. 1, b. l. 164-167, 178-179) nustatyti nutrupėję sienų dažai kamerose Nr. 398, 405, 359, 360. 2014-02-05 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 170-172) nustatyti dirbtinės apšvietos pažeidimai, nešvarūs unitazai, nelygios grindys. 2014-11-12 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 176-177) nustatytos nelygios grindys, aptrupėję dažai. 2014-11-27 Patikrinimo aktu (t. 1, b.l. 182-185) kameroje Nr. 105 rasta temperatūra 16,2 C, kameroje Nr. 182 – 17,5 C, kameroje Nr. 382 – 17,8 C. Taip pat rasti apšvietos pažeidimai, atsilupę sienų dažai. 2014-12-31 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 186-187) rasti sienų nelygumai, blogas dezinfekuoti paviršius. 2014-11-05 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 190-191) nustatytas išlūžęs lango rėmas, apšvietos pažeidimas, nešvari kamera Nr. 112. 2014-04-04 Patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 196-197) rasti trūkumai dėl apdailai naudotų medžiagų tinkamumo kameroje Nr. 390. 2015-03-02 Patikrinimo aktu (t. 2, b. l. 3-4) kamerose Nr. 313, 315, 373 rasti pelėsio požymiai. 2015-06-02 Patikrinimo aktu (t. 2, b. l. 5-6) rasti nevalyti langai. 2015-01-08 Patikrinimo aktu (t. 2, b. l. 9-11) kameroje Nr. 377 rasta pelėsio požymių. 2015-02-18 Patikrinimo aktu (t. 2, b. l. 13-14) rasti sienų nelygumai, temperatūros neatitikimai.

2012-03-20, 2012-12-04, 2012-12-19, 2012-11-27, 2012-05-25, 2012-06-04, 2012-06-22, 2012-05-09, 2012-05-30, 2012-09-14, 2012-03-20, 2012-05-02, 2012-07-12, 2013-07-25, 2013-07-25, 2013-09-24, 2013-12-20, 2013-01-21, 2013-09-30, 2013-03-06, 2013-07-31, 2013-08-26, 2013-08-09, 2014-04-30, 2014-06-04, 2014-12-10, 2014-05-13, 2015-02-10, 2015-06-09, 2015-06-11 Patikrinimo aktais (t. 1, b. l. 59, 62, 63, 64, 78-79, 80, 84, 87, 94, 95, 96, 101, 102, 103, 112-113, 115-116, 120-121, 126-127, 128-129, 144-145, 148-149, 150-151, 152-153, 158-159, 168-169, 180-181, 192-193, 194-195, t. 2, b. l. 1-2, 15-16, 17-18) kamerose, kuriose buvo kalintas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta.

Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų, kurie galėtų turėti itin neigiamą poveikį asmeniui, nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomi pareiškėjas, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo šalinami. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, nelygios grindys. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

Dėl žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas V. V. prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus V. V. nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamiems tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad V. V. padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 700 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. rugpjūčio mėnesį sudarė 256,88 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 325 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė