Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-511-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
1A-92-511-2014
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00413-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Pranas Šimkus, Jolanta Raščiuvienė
Nukentėjusysis
A. D., U. D.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji bylaNr. 1A-92-511/2014Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00413-2013-Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant:

prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjui advokatui Raimundui Kurklieciui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. D. ir U. D. įstatyminės atstovės L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Z. D. pripažintas kaltu pagal BK 164 str. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant Z. D. dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje ir per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiųjų A. D. ir U. D. įstatyminės atstovės L. M. pareikštas 10000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo A. D. ir U. D. naudai atmestas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. D. nuteistas už tai, kad vengė išlaikyti savo vaikus: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. D., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. esant 2009 m. vasario 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-7-233/2009, nuo 2008-02-04 iki 2013-01-11 nemokėjo periodinių išmokų po 195 litus kas mėnesį A. D. išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nesumokėjo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dviejų tūkstančių devyniasdešimt vieno lito už laikotarpį nuo 2006-10-01 iki 2008-02-03 bei esant 2009 m. kovo 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-7-233/2009, nuo 2009-03-01 iki 2013-01-11 nemokėjo periodinių išmokų po 200 litų kas mėnesį U. D. išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nesumokėjo priteisto išlaikymo įsiskolinimo penkių tūkstančių aštuonių šimtų litų už laikotarpį nuo 2006-10-01 iki 2009-02-28.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų A. D. ir U. D. įstatyminė atstovė L. M. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendžio dalį ir priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrų naudai. Nurodo, kad dukros lanko mokyklą ir ne karto grįžusios skundėsi, kad jos yra užgauliojamos, nes tėvas jų neišlaiko, buvo pavadintos „skurdukėmis“ dėl to labai pergyveno. Teigia, kad dukroms prašoma priteisti 10000 Lt suma yra pamatuota, nes žino, kaip dukros išgyvena, kad tėvas visiškai neteikia jokio išlaikymo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė L. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą. patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Vadinasi, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai - jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. M. nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

L. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad reiškia civilinį ieškinį 10000 Lt - kiekvienai dukrai po 5000 Lt, kad jos turėtų pinigų ateičiai, kad bent jau kokia dalis būtų sumokėta kol jos baigs mokyklą. Taip pat nurodė, kad nuteistasis nebendrauja ir neremia jų finansiškai. Nukentėjusiųjų atstovė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme grindė tuo, kad neturtinė žala dukroms kilo dėl to, jog tėvas su jomis nebendrauja, jomis nesidomi. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvai turi domėtis vaikais, dalyvauti jų auklėjime, tačiau tai nėra BK 164 str. numatyto nusikaltimo dalykas. Atsakomybė pagal BK 164 str. kyla asmeniui už vengimą pareigos mokėti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą vaikams, o ne dėl nebendravimo su vaikais ar tėvų kitų pareigų nevykdymo. Todėl nebendravimas su vaikais nėra pagrindas neturtinei žalai priteisti BK 164 str. numatyto nusikaltimo padarymo pagrindu.

Apeliaciniame skunde L. M. papildomai nurodė, kad jos ir Z. D. dukros pradėjo lankyti mokyklą ir ne kartą jai skundėsi, kad jos užgauliojamos dėl sunkios finansinės padėties. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Bylos medžiaga bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2009 m. vasario 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu iš Z. D. priteistas A. D. išlaikymas po 195 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. 2009 m. kovo 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu iš Z. D. priteistas U. D. išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. L. M. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo U. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. (gim(duomenys neskelbtini)), buvo priimti sprendimai Nr. 1.35-15583 ir Nr. 1.35-15584 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, pagal kuriuos U. D. ir A. D. išlaikyti kiekvieną mėnesį mokama po 195 Lt dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Taigi, valstybė perėmė Z. D. pareigą mokėti išmokas vaikams išlaikyti, kai jis šios pareigos nevykdė, tuo iš esmės kompensuodama iš Z. D. teismo priteistą, tačiau nuteistojo nemokėtą išlaikymą vaikams, išmokėdama sumas, artimas iš Z. D. priteistosioms. Duomenų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo dukros užgauliojamos būtent dėl to, kad nuteistasis nemoka teismo nustatyto dydžio išlaikymo, byloje nėra pateikta. Todėl ir šis argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai šioje byloje priteisti.

Iš L. M. skundo seka, kad jos finansinė padėtis sunki, nuteistojo vaikai patiria nepriteklių, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo kompensuoti vaikams išlaikyti reikalingas didesnes sumas neturtinės žalos pavidalu šioje baudžiamojoje byloje. Išlaikymo dydžio klausimai sprendžiami kitų įstatymų pagrindu. Dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo L. M. turi teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kadangi skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų A. D. ir U. D. įstatyminės atstovės L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisPranas ŠimkusJolanta Raščiuvienė