Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2S-937-459/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2S-937-459/2018
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00616-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Astviras“, uždarajai akcinei bendrovei „Sinergijos projektai“
Trečiasis asmuo
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-937-459/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00616-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Astviras“, uždarajai akcinei bendrovei „Sinergijos projektai“ ir trečiajam asmeniui J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Astviras“ ir atsakovės UAB „Sinergijos projektai“ sudarytą sandorį dėl žvejybos kvotų Kuršių mariose perleidimo negaliojančiu nuo sudarymo momento. Be to, prašo taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei UAB „Astviras“ perleistas žvejybos kvotas Kuršių mariose. Reikalavimų vykdymui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovei UAB „Sinergijos projektai“ įgytas žvejybos kvotas ir atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat uždrausti atsakovei UAB „Sinergijos projektai“ įgyvendinti turtines teises į įgytas žvejybos kvotas. Ieškovė nurodė, kad UAB „Astviras“ perleido UAB „Sinergijos projektai“ perleidžiamąsias teises nuo 2017-12-08 iki 2021-12-31 į šias žvejybos kvotas: Kuršių mariose: 1) 12 vnt. 70–80 mm akių dydžio statomųjų tinklaičių; 2) 6 vnt. 40–50 mm akių dydžio statomųjų tinklaičių; 3) 6 vnt. marinių gaudyklių su selektyviais intarpais; 4) 1 vnt. dreifinis tinklas; 5) 2 vnt. stintinių gaudyklių; 6) stintų žvejybos vieta Nemune, Tatamiškio II (vienas tinklas); 7) stintų žvejybos vieta Nemune, Kalnų I (vienas tinklas); 8) stintų žvejybos vieta Nemune, Aukštos tampos II (vienas tinklas). Nurodė, kad trečiasis asmuo J. V., kaip UAB „Astviras“ vadovas, perleido UAB „Astviras“ turimas žvejybos kvotas su juo susijusių asmenų – sesers A. V. ir jos sutuoktinio V. V. – valdomai UAB „Sinergijos projektai“, siekdamas galbūt išvengti skolos išieškojimo iš J. V. priklausančių UAB „Astviras“ akcijų, tai reiškia, jog tiek trečiasis asmuo J. V., tiek UAB „Sinergijos projektai“ buvo nesąžiningi. Kadangi atsakovė UAB „Sinergijos projektai“ yra susijusi su trečiuoju asmeniu J. V. ir jis galbūt gali daryti įtaką sprendimų priėmimui, UAB „Sinergijos projektai“ žvejybos kvotos gali būti ir dar kartą perleistos tretiesiems asmenims, tokiu būdu dar labiau sunkinant atsakovės UAB „Astviras“ akcininkės ieškovės pažeistų interesų gynimą.Ieškovės vertinimu, būtina uždrausti atsakovei UAB „Sinergijos projektai“ naudoti įgytas turtines teises į žvejybos kvotas (CPK 145 str. 1d. 6 p.), nes kaip numato Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 50 punktas žvejybos kvota – ūkio subjektui skiriamas žvejybos limitas ar jo dalis vidaus vandenų telkinyje arba individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse, išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu. Atsakovei UAB „Sinergijos projektai“ tiesiogiai įgyvendinus teises pagal žvejybos kvotas jų grąžinimo atveju UAB „Atsviras“, gali susidaryti situacija, kad bus išnaudoti žvejybos kvotų limitai ir turtinės teisės į žvejybos kvotas bus bevertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino – atsisakė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismo motyvai: Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovė UAB „Sinergijos projektai“ gali perleisti žvejybos kvotas tretiesiems asmenims. Nurodė, kad vien ieškovės teigimas, kad trečiasis asmuo J. V. gali daryti įtaką minėtai bendrovei, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė sužinojusi apie ieškovės pateiktą ieškinį gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą realaus galimo jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018-02-05 rašto Nr. R18/2018-147 matyti, kad šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta žvejybos kvota, kurią UAB „Astviras“ perdavė UAB „Sinergijos projektai“, nuo 2017-12-08 iki 2021-12-31 yra skaičiuojama ne žuvų kiekiu, o žvejybos įrankiais, todėl esant tokioms aplinkybėms šių žvejybos kvotų limitai negali būti išnaudoti ir todėl ieškovės teiginiai nepagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė R. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą. Skundo motyvai: Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Apeliantės manymu, konkrečiu atveju kaip analogija taikytini Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, kad laikinosios apsaugos priemonės bylose, kuriose sandoriai ginčijami actio Pauliana pagrindu, ieškinio reikalavimui užtikrinti taikomos turto, kurio perleidimo sandoris ginčijamas, atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 1505/2014; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.). Nurodo, kad sandorio šalys iš esmės buvo nesąžiningos ir sužinojusios apie pradėtą teismo procesą gali imtis nesąžiningų veiksmų ir perleisti žvejybos kvotas kitiems tretiesiems asmenims, tai iš esmės sunkintų sprendimo įvykdymą.Atsakovės nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus pripažinti atsakovės UAB „Astviras“ ir atsakovės UAB „Sinergijos projektai“ sudarytą sandorį dėl žvejybos kvotų Kuršių mariose perleidimo negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei UAB „Astviras“ perleistas žvejybos kvotas Kuršių mariose. Reikalavimų vykdymui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Sinergijos projektai“ įgytas žvejybos kvotas ir atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat uždrausti atsakovei UAB „Sinergijos projektai“ įgyvendinti turtines teises į įgytas žvejybos kvotas. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus ir faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, pasisakė dėl kitų dviejų sąlygų, kurios yra privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir kurių buvimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Apeliantės manymu, konkrečiu atveju kaip analogija taikytini Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, kad laikinosios apsaugos priemonės bylose, kuriose sandoriai ginčijami actio Pauliana pagrindu, ieškinio reikalavimui užtikrinti taikomos turto, kurio perleidimo sandoris ginčijamas, atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 1505/2014; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.).Nesutiktina su tokiais apeliantės argumentais, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1505/2014, taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta nenustačius visų joms būtinų sąlygų, o 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016, buvo sustabdytas antstolės vykdomosios bylos vykdymas. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse situacijos nėra nei analogiškos, nei iš esmės panašios ir sandoriai yra ginčijami skirtingais LR CK nustatytais pagrindais, todėl nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.Apeliantė nurodo, kad sandorio šalys iš esmės buvo nesąžiningos ir sužinojusios apie pradėtą teismo procesą gali imtis nesąžiningų veiksmų ir perleisti žvejybos kvotas kitiems tretiesiems asmenims, tai iš esmės sunkintų sprendimo įvykdymą.Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovė UAB „Sinergijos projektai“ gali perleisti žvejybos kvotas tretiesiems asmenims, ar atsakovės, sužinojusios apie ieškovės pateiktą ieškinį, gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą realaus galimo jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovėms sužinojus apie ieškinio teismui pateikimą, 2018-05-22 UAB „Sinergijos projektai“ raštu kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą su prašymu perleisti perleidžiamąją teisę į žvejybos Kuršių mariose kvotą 2018-2021 m. (t. 1, b. l. 102), o UAB „Astviras“ 2018-05-22 raštu kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą su prašymu leisti perimti perleistą perleidžiamąją teisę į žvejybos Kuršių mariose kvotą 2018–2021 m. (t. 1, b. l. 103). 2018-05-30 gautas raštas iš Žuvininkystės tarnybos dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos kvotas perleidimo, juo pažymima, kad Žuvininkystės tarnyba neprieštarauja, kad UAB „Sinergijos projektai“ nuo 2018-06-01 iki 2021-12-31 perleistų UAB „Astviras“ perleidžiamąsias teises į žvejybos Kuršių mariose ir stintų žvejybos kvotas (t. 1, b. l. 115). UAB „Astviras“ pažymėjo, kad savo veiklos istorijoje ne vieną kartą kitiems verslo subjektams neatlygintinai perleisdavo perleidžiamąsias teises į žvejybos kvotas, tačiau akcininkė šių sandorių neginčijo, išaiškėjus ginčui nagrinėjamoje byloje UAB „Sinergijos projektai“ priėmė sprendimą grąžinti perleidžiamąsias teises į žvejybos kvotas, kurias buvo perėmusi iš UAB „Astviras“. Taigi atsakovės nesiėmė jokių nesąžiningų veiksmų ir nesistengia sunkinti teismo sprendimo įvykdymo, priešingai, savo iniciatyva stengiasi įvykdyti ieškinio reikalavimus ir ginčą išspręsti taikiai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nustatęs, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovės, sužinojusios apie ieškovės pateiktą ieškinį, gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą realų galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė