Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-08-30 · Civilinė byla Nr. e2SP-5172-839/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
e2SP-5172-839/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Pareiškėjas
A. M., D. D.
Civilinė byla Nr. e2SP-5172-839/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01401-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.1.17.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 30 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. M. ir D. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi su prašymu į teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų A. M. ir D. D., kuria siekiama užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CK) 6.983 straipsnį pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui. Ginčo tarp šalių dėl taikos sutarties sąlygų ir jos teisminio patvirtinimo nėra, todėl prašymas tenkintinas ir pareiškėjų pateikta taikos sutartis tvirtintina (CPK 579-582 str., CK 6.983-6.986 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti pareiškėjų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019-08-22 sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaikų nustatymo ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo tokiomis sąlygomis:

,,1. Šalių nepilnamečio sūnaus - D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo tėvu A. M..

2. D. D. įsipareigoja teikti nepilnamečiam sūnui D. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 100 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki D. M. pilnametystės.

3. Vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriamas tėvas A. M..

4. Išmokos pradedamos skaičiuoti nuo 2019-09-01, ir turi būti mokamos kiekvieną kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) kalendorinės dienos. Išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti šioje sutartyje nustatyto išlaikymo dydį, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

6. Šalys susitarė nustatyti tokią motinos D. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendravimo tvarką:

6.1. Savaitės ir savaitgaliai:

6.1.1. Motina (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų kiekvieno kalendorinio mėnesio ketvirtąją savaitę bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motinai privalo iš anksto pranešti tėvas (toliau - vaiko buvimo vieta), sekmadienį 18.00 vai. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18.00 vai. Jeigu dėl kokios nors priežasties motina negali pasiimti vaiko nurodytu laiku, tai tą savaitę tėvas ir vaikas užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra.

6.1.2. Motina (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų kiekvieno kalendorinio mėnesio antrąjį savaitgalį bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motinai privalo iš anksto pranešti tėvas, penktadienį 18.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties motina negali pasiimti vaiko nurodytu laiku, tai tą savaitę tėvas ir vaikas užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra.

6.1.3. Motina (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąją ir trečiąją savaitę bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motinai privalo iš anksto pranešti tėvas, ketvirtadienį 18.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą penktadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties motina negali pasiimti vaiko nurodytu laiku, tai tą savaitę tėvas ir vaikas užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra.

6.2. Atostogos:

6.2.1. Vasaros atostogos - tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį vaikas praleidžia su motina, kitą — su tėvu. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai nelyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima tėvas, lyginiais - motina. Pirmąją motinai bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 18.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 18.00 val. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena jam paskirtą vasaros atostogų mėnesį, galės lankyti vaiką ir praleisti kartu du savaitgalius pakaitomis, laikantis savaitgalių bendravimo tvarkos.

6.2.2. Žiemos atostogos - tai laikotarpis nuo sausio 2 iki sausio 6. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais motina bendrauja su vaiku ne daugiau kaip 5 dienas nepertraukiamo laiko žiemos atostogų, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją žiemos atostogų dieną arba kitą su tėvu suderintą dieną 18.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 18.00 val.

6.2.3. Rudens/pavasario atostogos - tai ugdymo įstaigos nustatyti savaitės trukmės atostogų laikotarpiai rudenį ir pavasarį. Rudens ir pavasario atostogų metu vieną rudens/pavasario atostogų savaitę vaikas praleidžia su motina, kitą - su tėvu. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai nelyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo rudens/pavasario atostogų metu priima tėvas, lyginiais - motina. Pirmąją motinai bendrauti paskirtą rudens ar pavasario atostogų dieną motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 18.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 18.00 val.

6.3. Šv. Kalėdos ir Naujieji metai (sausio 1):

6.3.1. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 18.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su tėvu.

6.3.2. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu — sausio 1 dieną) 18.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su tėvu.

6.4. Šv. Velykos:

6.4.1. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 18.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su tėvu.

6.5. Įsimintinos dienos:

6.5.1. Kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dieną motina ir tėvas bendrauja su vaiku kartu, o jeigu tokios galimybės nėra tai kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku atskirai, nuo 09.00 val. iki 14.00 val. motina ir nuo 14.00 val. iki dienos galo tėvas.

6.5.2. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai Motinos dienos ir gimimo dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 18.00 val.

6.5.3. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, todėl motina, tuo atveju, jeigu vaikas yra su ja, išvakarėse grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.

6.6. Nuotolinis bendravimas:

6.6.1. Motina turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati bendravimo tvarka taikoma ir tada, kai vaikas praleidžia laiką su motina.

6.7. Išvykimas iš vaiko gyvenamosios vietos valstybės:

6.7.1. Motina turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 21 dieną, išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo tėvui valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką.

6.7.2. Jeigu motina nusprendžia išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos valstybės nuolat gyventi į kitą valstybę, tai nustatyta bendravimo tvarka lieka galioti.

6.7.3. Jeigu tėvas nusprendžia išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos valstybės nuolat gyventi į kitą valstybę ir pakeičiama vaiko gyvenamoji vieta, tai motina apie tai turi būti informuota ne mažiau kaip prieš 30 dienų. Nustatyta bendravimo tvarka lieka galioti.

6.8. Kita:

6.8.1. Nukrypti nuo šioje taikos sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama vaiko ligos atveju, vaiko prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties.

6.8.2. Tėvai privalo informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius (sveikatos būklė, pasiekimai ir kt.).

6.8.3. Jeigu tas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaiką dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis pirmiausia privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų juo pasirūpinti. Jeigu ir jis negali prižiūrėti vaiko, tai tėvas/motina turi būti informuoti apie tai, koks asmuo vaiką prižiūrės ir kokie jo kontaktiniai duomenys.

7. Šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8. Šalys pareiškia ir sutinka, kad prašymą dėl šios sutarties patvirtinimo teismui per EPP sistemą elektroninių ryšių priemonėmis pateiks advokatas D. P. abiejų šalių vardu.

9. Šalys pareiškia ir pripažįsta, kad nebeturi jokių kitų šioje taikos sutartyje neaptartų reikalavimų ar pretenzijų viena kitai.

10. Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 3 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas (teismas atsisako priimti ieškinį jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį) ir CPK 294 straipsnio 2 dalis (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), taip pat CK 6.985 straipsnis (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata galią).“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Gediminas Karpavičius