Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 21 (dvidešimt viena) para arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 14 (keturiolika) parų arešto.

M. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus vykdyti paskirtą bausmę panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

7. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

8. Nagrinėjamu atveju M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė jam bausmę – 21 (dvidešimt vieną) parą arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir M. B. paskyrė galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) parų arešto.

9. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. B. buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 99-103), gydytas nuo priklausomybės ligų, registruotas įskaitoje (1 t., b. l. 125), jam buvo taikytas psichiatrinis gydymas, registruotas įskaitoje (1 t., b. l. 127). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2023 m. sausio 5 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 132). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam skirtiną bausmės rūšį, tačiau neteisingai pripažino M. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas M. B., yra baudžiamasis nusižengimas. Iš nuosprendžio matyti, kad Kauno apylinkės teismas M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu Kauno apylinkės teismas nepagrįstai pripažino M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina, pakeičiant skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

11. Apelianto skundo argumentas, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė yra per griežta, jos atlikimas turės įtakos jo darbiniams santykiams bei prisidėjimui prie šeimos išlaikymo. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą bei įvykdymo aplinkybes, neabejotina, jog jokios teigiamos įtakos M. B. nusikalstamo elgesio užkardymui ji neturėjo, todėl abejotina, jog darbo egzistavimas ir šiuo atveju, paskyrus asmeniui švelnesnę bausmę, galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Švelninti nuteistojo teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos M. B. pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, pripažįstant jas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl vertinti jas pakartotinai ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų jo gailestį dėl padaryto, baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o galutinė jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.

12. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto M. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei praeityje (2004 m.) atliktą realią laisvės atėmimo bausmę, taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti skiriant švelnesnio pobūdžio nei areštas bausmę. Juolab, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusio 2022 m. sausio 12 d.) jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti M. B. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį.

Pašalinti M. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.