- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 1-712-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43563-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- J. V. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)” krovėju, neteistas (2015-09-22 nutartimi ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Š. 2018-09-08 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nariu – motina J. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. metu, sugriebęs pastarajai rankomis už krūtinės spaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. V. Š. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo senai-2018 m. vasarą. Jam būnant namuose, jis taisė maišytuvo vamzdį. Tuo metu buvo išgėręs alkoholio. Apie 18 val. prie vonios patalpos atėjusi jo motina J. V. Š. pasakė, kad jis nesutvarkys maišytuvo ir geriau reikia kviesti santechniką. G. Š. pasakė, kad pats sugebės sutvarkyti. Kai mama pabandė prieiti prie jo, jis ją patraukė ranka. Dabar tiksliai neatsimena, bet mama nenukrito, neatsirėmė į sieną. Jis sutvarkė vamzdį ir taip pat išėjo į kitą kambarį, kur užmigo. Po to prabudo ir nuėjo į balkoną parūkyti, kur jį uždarė motina, kad neišeitų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis nesmurtavo prieš motiną, jai rankomis nesugriebė už krūtinės ir nespaudė. Motina galėjo taip pasakyti, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą, nes kartais ji neadekvačiai priima realybę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino kaltinamojo G. Š. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad 2018-09-08 vakaro metu namuose adresu (duomenys neskelbtini), pats tvarkė vonioje prakiurusį vandens maišytuvo vamzdį. Apie 18.00 val. prie vonios patalpos atėjusi motina J. V. Š. pasakė, kad iškvies meistrą, kad sutvarkytų prakiurusį vamzdį. Jis jai pasakė, kad pats sutvarkys. Kadangi jis su specialiu raktu bandė prisukt vamzdį, o vietos vonioje nėra, todėl pasakė, kad motina pasitrauktų. Ji tuo metu buvo įėjusi į vonios patalpą. Motina išėjo iš vonios patalpos. Jis sutvarkė vamzdį ir taip pat išėjo į kitą kambarį. Už poros valandų, apie 20.00 val. jis nuėjo į balkoną parūkyti, kur jį uždarė motina, kad neišeitų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis nesmurtavo prieš motiną, jai rankomis nesugriebė už krūtinės ir nespaudė. Motina galėjo taip pasakyti, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą, nes jai kartais būna nerviniai priepuoliai dėl senatvės (b.l. 44-45).
Kaltinamasis G. Š. po jo parodymų pagarsinimo nurodė, jog turbūt patraukė mamą, tačiau nebuvo suspaudęs jai už krūtinės.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis G. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
Nukentėjusioji J. V. Š. parodė, kad 2018-09-08 ji grįžo namo iš reabilitacijos. Kambaryje buvo betvarkė, todėl ji tvarkėsi. Kadangi iš vandens maišytuvo tekėjo vanduo, ji, pamačiusi, kad jos sūnus G. Š. pats nesutvarkys, pasakė, kad reikia kviesti santechniką. Taip pat pasakė, kad jis durnius, jei nemoka, tai nereikia niekur lįsti. Taip jie “persimetė” žodžiais. Sūnus jai atsakė tokiais pačiais žodžiais. Ji pasakė sūnui, kad nieko nedarytų. Tuo metu ji buvo virtuvėje. Kai jie taip apsižodžiavo, ji pasakė, kad iškvies policiją, jeigu sūnus kels triukšmą. Šis pasakė, kad kviestų.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino nukentėjusiosios J. V. Š. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad 2018-09-08 apie 20 val., namuose (duomenys neskelbtini), ji buvo su savo sūnumi G. Š.. G. vonioje tvarkė vandens maišytuvą. Kai jis baigė tvarkyti, ji atėjo pasižiūrėti kaip sutvarkė ir papriekaištavo, kad jis neteisingai pakeitė maišytuvą. Ji stovėjo nugara į G., o jis supyko ir abiem rankomis sugriebė jai už krūtinės ląstos ir stipriai suspaudė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Pajutusi skausmą ji pradėjo rėkti, tada jis išstūmė iš vonios nukentėjusiąją. G. pasakė, kad kvies policiją. Jis pasakė, kad kviestų. Tada ji greitai nuėjo iš namų telefono nr. (duomenys neskelbtini) ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Išsikvietė ir policiją ir greitąją medicinos pagalbą, o G. uždarė į balkoną, kad jis nepabėgtų. Atvykusi policija jį sulaikė ir išsivežė. Greitoji medicinos pagalba jai pamatavo spaudimą ir pasiūlė važiuoti į ligoninę. Ji atsisakė, kadangi buvo visai neseniai grįžusi po reabilitacijos iš sanatorijos. Jai liepos mėn. buvo daryta širdies operacija "zondavimas". Tada kai G. jai suspaudė krūtinės ląstą, ji pajuto didelį skausmą krūtinėje, labai išsigando, kad nepasidarytų blogiau. Po operacijos gydytojai neleido nieko sunkiai kelti, nesinervinti. G. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, jai neduoda ramybės, pastoviai girtauja, nedirba, neturi kur gyventi, todėl gyvena pas ją. Jei ji neįleidžia jo į namus, jis guli prie durų ir per naktį, dėl to niekur negali išeiti iš namų. Ji savo sūnaus bijo, bijo dėl savo gyvybės. G. dėl to, kad prieš ją smurtauja niekada neprisipažįsta, sako, kad nieko nedaro, taip buvo ir šį kartą, jis jai net pačiai į akis pasakė, kad nieko nedarė (b.l. 15-16).
Pagarsinus šiuos nukentėjusiosios parodymus, J.V. Š. parodė, kad skausmą gal pajuto, nes po infarkto, insulto ji buvo reabilitacijoje. Neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tyrėjui nemelavo. Policijos pareigūnus iškvietė pranešdama, kad sūnus išgėręs triukšmauja.
Liudytojas L. K. parodė, kad 2018 m. vasarą jis, kaip policijos pareigūnas, gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į vietą su kolega, rado senutę ir jos sūnų bute (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad senutė susijaudinusi pasakojo, kad sūnus ją sugriebė už krūtinės, skundėsi silpna sveikata, sakė, kad yra po operacijos. Gerai neprisimena, bet jam atrodo, kad jie iškvietė greitosios pagalbos medikus. Ta senutė pareigūnus pasitiko laiptinėje pirmame aukšte. Jos sūnus atrodė išgeriantis, buvo neblaivus, bet nebuvo agresyvus. Sūnus aiškino, kad jis kažką vonioje remontavo, o motina trukdė, lindo, ir jis ją pastūmė.
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Kauno AVPK PER vyr. patrulis L. K. informavo, jog priimtas nukentėjusiosios paaiškinimas policijos pareigūnams, kad sūnus, stipriai suėmęs už krūtinės sukėlė jai fizinį skausmą (b.l. 24-27).
Iš 2018-09-08 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas pranešimas Bendrojo pagalbos centrui, kuriame pranešėja operatorei sako, kad sūnus suspaudė jai krūtinę (b.l. 30-31).
Iš VŠĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties rašto apie iškvietimą matyti, kad 2018-09-08 20,03 val. registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11205 matyti, kad 2018-09-08 21:10:12 G. Š. nustatytas 2,21 % (promilių) girtumas (b.l. 53).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018-11-29 specialisto išvados Nr. 93TPK-1409/2018 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 80).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Kaltinamojo G. Š. parodymus, kad jokio smurto nukentėjusiosios J. V. Š. atžvilgiu jis nenaudojo, nukentėjusioji neadekvačiai priima realybę, jis tik ją su ranka patraukė, tačiau rankomis nebuvo sugriebęs už krūtinės ir nespaudė, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Priešingai nei teigia kaltinamasis, jo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiosios J. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad tuo metu, kai sūnus baigė tvarkyti vandens maišytuvą, ji atėjo pasižiūrėti, kaip sutvarkė ir papriekaištavo, kad G. Š. neteisingai pakeitė maišytuvą. Ji stovėjo nugara į G., o jis supyko ir abiem rankomis sugriebė jai už krūtinės ląstos ir stipriai suspaudė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Pajutusi skausmą ji pradėjo rėkti, tada jis išstūmė iš vonios nukentėjusiąją. Be to, G. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, jai neduoda ramybės, pastoviai girtauja, nedirba, neturi kur gyventi, todėl gyvena pas ją. Jei ji neįleidžia jo į namus, jis guli prie durų ir per naktį, dėl to niekur negali išeiti iš namų. Ji savo sūnaus bijo, bijo dėl savo gyvybės.
Kad kaltinamasis G. Š. naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, patvirtino ir liudytojas L. K., kuris parodė, kad jam, kaip policijos pareigūnui atvykus į įvykio vietą, gyvenamojo namo laiptinėje sutiko senutę, kuri nurodė, kad sūnus ją sugriebė už krūtinės, skundėsi silpna sveikata, sakė, kad yra po operacijos.
Be to, kaip matyti iš VŠĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto garso įrašo, 2018-09-08 20,03 val. nukentėjusioji J.V. Š. skambučiu informavo, jog sūnus taisė kraną, po to kilo ginčas kurio metu jis jai suspaudė krūtinę registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).
Tai, kad kaltinamasis G. Š. fizinį skausmą sukėlė šeimos narei – kartu gyvenančiai motinai J. V. Š., jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis G. Š. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. Š., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, ši nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant G. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, tačiau 2015-09-22 nutartimi jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b.l. 62-64), administracine tvarka baustas (b. l. 68-70), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b.l. 73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje buvo stebėtas nuo 2016-10-12 iki 2016-10-13-diagnozė-F10.8 (b.l. 75), dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)” krovėju, išsituokęs.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam G. Š. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).
Bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam nustatytinas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. Š. padarė smurtinį nusikaltimą prieš artimą šeimos narį, tokiais savo veiksmais G..Š. sukeldamas nukentėjusiajai skausmą, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 9 punktas, 71 straipsnis, 72² straipsnis, 73 straipsnis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam G. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kompaktinis diskas (CD), esantis byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemones :
- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti programose ir jas visiškai baigti;
- 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Kompaktinį diską (CD), esantį byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti G. Š., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.