Telšių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims M. R., Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarui Gediminui Perminui, Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnei G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarui Gediminui Perminui, Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnei G. S., A. R., A. R., A. R., M. R., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. A. nurodė, kad su A. R. nuo 2013 m. gyveno kartu. Abu turėjo įvairių planų, todėl siekiant užtikrinti abiejų turtinius interesus sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji pardavė ½ gyvenamojo namo dalį su priklausiniais A. R., tačiau pinigų kaip nurodyta sutartyje A. R. jai neperdavė. A. R. laikui bėgant ėmė išgėrinėti, jam atsitiko visokių nelaimių, po ko jis ėmė sakyti, kad nori sudaryti testamentą jos naudai. Manė, kad būtų nesąžininga, kad po jo mirties ½ gyvenamojo namo dalį paveldėtų jo vaikai. A. R. nemėgo lankytis viešojo administravimo institucijose, todėl ji paskambino notarui dėl testamento sudarymo. Tuo metu G. Perminas atostogavo, todėl notaro biuro darbuotoja paaiškino, kad pareiškėja gali kreiptis į seniūną, nes šis taip pat turi teisę patvirtinti testamentą. Jai paprašius, seniūnė atvyko į jos ir A. R. namus ir jai pateikė A. R. anksčiau surašytą testamentą. Seniūnė G. S. patvirtino testamentą, įrašė jų abiejų asmens kodus, testamentą užregistravo bei pasakė, kad tvirtina parašo tikrumą, todėl testamentas gali negalioti ir gali reikėti kreiptis į notarą, nes ji neturi reikiamų antspaudų. Į notarų biurą iš karto nesikreipė, nemanė, kad A. R. mirs.

Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė G. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jai paskambino Z. A. ir paprašė atvykti į namus patvirtinti parašo. Paaiškino, kad A. R. serga, jam sunku judėti. Kartu su Z. A. atvykusi į namus rado A. R. gulintį lovoje. Jis buvo sąmoningas. Tiksliai neatsimena, ar pareiškėja jai padavė raštelį, ar jis jau gulėjo ant stalo. Balsu garsiai jį perskaitė ir A. R. bei Z. A. perklausė, ar jie supranta, kad ji patvirtins tik parašo tikrumą, o ne dokumento turinį. Abu nurodė suprantantys. Paklausus, kada surašytas raštelis, Z. A. nurodė, kad labai seniai, neatsiminė, kas jį surašė. Sulyginusi A. R. parašą ant raštelio ir asmens dokumente, įsitikino, kad jie panašūs, dar kartą A. R. paklausė, ar ant raštelio jo parašas, ir šiam nurodžius teigiamai, patvirtino parašo tikrumą antspaudu ir užregistravo notarinių veiksmų įrašų knygoje. Nurodė, kad neturi įgaliojimų tvirtinti testamentų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmė. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Palikimas gali būti priimamas tik asmens, galinčio būti įpėdiniu (CK 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis palikimą gali priimti atlikdamas vieną iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų teisinių veiksmų, tarp kurių yra pradėjimas palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, kad ji priėmė A. R. palikimą pagal jo sudarytą 2017-07-10 oficialųjį testamentą, patvirtintą Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėja gali būti laikoma įpėdine pagal testamentą ir atliko aktyvius veiksmus, kurie rodytų jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjimą valdyti palikėjo turtą kaip savo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų paveldėjimas negalimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos Z. A. sugyventinis A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4). Pareiškėja pateikė dokumentą pavadinimu „Testamentas“, pagal kurį A. R. visą savo turtą po mirties paliko Z. A.. Ant šio dokumento yra Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės G. S. antspaudas, kad liudijamas parašo tikrumas (1 t., b. l. 5). Šis dokumentas buvo sudarytas vienu egzemplioriumi ir paliktas A. R. ir pareiškėjai Z. A. Šį dokumentą pareiškėja laiko oficialiuoju testamentu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po A. R. mirties pareiškėja kreipėsi į Telšių rajono 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimą pagal A. R. 2017-07-10 testamentą, bet notaras dėl pateikto dokumento trūkumų notarinių veiksmų neatliko, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Telšių apylinkės teismas 2018-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-337-1037/2018 pareiškėjos prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė ir konstatavo, kad teismui pateiktas tvirtinti testamentas neatitinka esminių sąlygų, keliamų asmeniniams testamentams, nes surašytas ir pasirašytas ne mirusiojo A. R. (prijungtos civilinės bylos Nr. e2SP-337-1037/2018 3 t., b. l. 29-31). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2019-01-07 (prijungtos civilinės bylos Nr. e2SP-337-1037/2018 3 t., b. l. 79-82).

Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Pažymėtina, kad nors įstatymu reglamentuota galimybė kiekvienam veiksniam fiziniam asmeniui laisva valia ir savo nuožiūra palikti savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims, tačiau įstatymas taip pat nustato imperatyvius reikalavimus testamento sudarymui, jo turinio ir formos patvirtinimui. Šie reikalavimai nėra savitiksliai, jais siekiama išvengti abejonių dėl tikrosios testatoriaus valios ir testamento tikrumo.

CK 5.28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodyta, kad oficialiesiems testamentams prilyginami testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad 2017-07-10 testamentas buvo patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka A. R. gyvenamosios vietos seniūnės G. S. Nors pareiškėja teigia, kad į Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnę G. S. 2017-07-10 ji kreipėsi dėl A. R. testamento patvirtinimo, nes tuo metu notaras, į kurio veiklos teritoriją patenka mirusiojo A. R. gyvenamoji vieta, atostogavo, teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kritiškai kaip siekį sau palankaus teismo sprendimo. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės G. S. atsiliepimo, jos, pačios pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad seniūnė atvyko į pareiškėjos ir A. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini) dėl notarinių veiksmų atlikimo. Seniūnei buvo pateiktas jau anksčiau (kada tiksliai nėra nustatyta) surašytas ir pasirašytas testamentas. Seniūnė perskaičiusi jai pateiktą dokumentą pareiškėjai ir A. R. paaiškino, kad tvirtins tik dokumente esantį parašo, bet ne dokumento turinio tikrumą. Seniūnės pateiktus paaiškinimus patvirtina ir spaudas ant šio ginčo dokumento, kuriame aiškiai nurodyta, kad seniūnė G. S. liudija parašo tikrumą. Be to, pati pareiškėja 2019-04-30 posėdžio metu nurodė, kad seniūnė ją ir A. R. įspėjo, kad pateiktas dokumentas kaip testamentas gali negalioti ir dėl testamento A. R. turi kreiptis į notarą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nors G. S. ėjo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pareigas ir pagal jos pareigybės aprašymą ji gali tvirtinti seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus, tačiau pagal ir šiuo metu galiojantį vietos savivaldos institucijos teisės aktą, t. y. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-24 patvirtintą Notarinių veiksmų paslaugos teikimo Ryškėnų seniūnijoje aprašymą Nr. R4-259 (žr. interneto svetainė http://www.telsiai.lt/go.php/lit/Rykenu-seniunija/1), yra nustatytas baigtinis sąrašas notarinių veiksmų, kuriuos gali atlikti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas. Pagal minėtą aprašymą G. S. nebuvo pavesta pareiga tvirtinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų testamentų, o tik dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, parašo dokumentuose tikrumą. Nustačius tokias aplinkybes, darytina išvada, jog testamentas nebuvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės, taigi neatitinka CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimų.

Pagal CK 5.29 straipsnį jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-10 A. R. buvo sąmoningas ir veiksnus, turėjo tik sveikatos problemų dėl judėjimo. Taigi A. R. neturėjo fizinių trūkumų, sveikatos problemų, kurie būtų trukdę surašyti testamentą pačiam, tai įrodo G. S. nurodyta aplinkybė, kad A. R. pats pasirašė notarinių veiksmų įrašymo žurnale. Nagrinėjamu atveju seniūnei G. S., tvirtinusiai A. R. parašo tikrumą, buvo pateiktas jau surašytas ir pasirašytas dokumentas. Pareiškėja taip pat patvirtino, kad pateiktas seniūnei testamentas buvo surašytas ne 2017-07-10, bet anksčiau 2017 m. liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos pareiškėja įvardinti negalėjo. Pačiame ginčo dokumente sudarymo laikas ir vieta nenurodyti. Be to, kadangi seniūnė tvirtino tik A. R. parašo tikrumą, ji nesiaiškino A. R. tikrosios valios dėl testamento turinio. Taigi iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad testamento tvirtinimo procedūra rūpinosi pareiškėja, kuri yra suinteresuota palikimu, o testamentas buvo surašytas nesilaikant CK 5.28 straipsnio 3 dalies ir CK 5.29 straipsnio reikalavimų, kurie reglamentuoja testamento rengimo procedūrą bei nustato reikalavimus oficialiųjų testamentų formai. Šiuo atveju ypatingai reikšminga yra tai, kad testatorius savo ketinimų neišsakė valstybės pareigūnui dėl ypatingai svarbaus asmeniui teisinio veiksmo (testamento sudarymo), o pats testamentas surašytas ir pasirašytas ne seniūnės akivaizdoje, nors testatorius galėjo pats rašyti ir pasirašyti. Šių aplinkybių visuma kelia nepašalinamas abejones, ar testamente tikrai išreikšta testatoriaus A. R. valia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parašo tvirtinimo metu seniūnei G. S. nurodžius, kad dėl testamento sudarymo reikia kreiptis į notarų biurą, A. R. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) į notarą nesikreipė. Nors pareiškėjos giminaitis liudytojas M. V. nurodė, kad A. R. ketino surašyti testamentą pareiškėjos Z. A. naudai, o liudytoja pareiškėjos sūnaus sugyventinė J. P. nurodė, kad A. R. parašymu, ant lapelio surašė testamentą Z. A. naudai, jų parodymai vertintini kritiškai kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymai. Be to, liudytojai nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su į bylą pateiktu ginčo testamentu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad testamento sudarymas yra teisinis veiksmas. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis numato, kad notaras kaip valstybės įgaliotas asmuo, atlieka įstatymo nustatytas funkcijas, tarp jų ir testamentų sudarymą ir tvirtinimą, ir jo pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tuo tarpu CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų patvirtinti testamentai yra prilyginami oficialiesiems testamentams. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad CK 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyti asmenys turi teisę tvirtinti testamentus tik išimtinais atvejais, kai dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių nėra galimybės pasinaudoti notaro paslaugomis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad buvo susidariusi tokia situacija, kuri pateisintų būtinybę testamentą tvirtinti seniūnei, o ne kreiptis į notarą. Be to, kaip minėta, nustatyta, jog seniūnė G. S. tik patvirtino ginčo dokumente esančio parašo tikrumą, o ne patį testamentą.

Pažymėtina, kad testamentas, kurio pagrindu pareiškėja teigia įgijusi teisę į A. R. palikimą, buvo sudarytas tik vienu egzemplioriumi bei neperduotas notarui saugoti teisingumo ministro nustatyta tvarka. Taigi ginčo testamentas iš esmės neatitinka ir CK 5.28 straipsnio 1 dalies ir CK 5.28 straipsnio 7 dalies reikalavimų.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos pateikto testamento, kurio pagrindu pareiškėja teigia įgijusi teisę į A. R. palikimą, negalima laikyti oficialiuoju testamentu, nes jis neatitinka esminių CK 5.28 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų oficialiesiems testamentams bei nebuvo patvirtintas įgalioto asmens. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjos pateiktas A. R. testamentas įsiteisėjusia Telšių apylinkės teismo 2018-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-337-1037 nebuvo patvirtintas kaip asmeninis, darytina išvada, kad pareiškėja Z. A. negali būti laikoma mirusio A. R. įpėdine pagal testamentą.

Kaip jau minėta, pagal CK 5.2 straipsnį palikimas gali būti priimamas tik asmens, galinčio būti įpėdiniu. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja negali būti laikoma teisėta mirusiojo A. R. įpėdine nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą (pareiškėjos ir mirusiojo nesieja giminystės ryšys) (CK 5.11 straipsnis), nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nes turto valdymo fakto nustatymas nesukels pareiškėjai teisinių padarinių, todėl teismas dėl to nepasisako.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjos pareiškimas kaip nepagrįstas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas buvo priešingas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo. Suinteresuotam asmeniui A. R. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 53-54). Valstybė patyrė 455,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 65). Suinteresuotas asmuo A. R., atstovaujamas įgalioto asmens A. R., patyrė 100 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje (2 t., b. l. 48, 72). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas atmetamas, iš pareiškėjos priteistina 455,07 Eur valstybės naudai ir 100 Eur A. R. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos Z. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos Z. A. 455,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pvz., Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš pareiškėjos Z. A. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. R.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.