Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-389-368/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
2A-389-368/2012
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-03180-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
E. Č.
Ieškovas
„Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Šabanskienė Civilinė byla Nr. 2A-389-368/2012
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03180-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 34.5, 35.3.6., 35.5., 44.5.1, 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB, ieškinį atsakovui E. Č. dėl skolos, delspinigių, nuostolių iš turto pardavimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. Č. pagal 2007 m. gegužės 17 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 3432,90 Lt delspinigius, 84,71 Lt nesumokėtus mokėjimus, 3900,00 Lt dydžio nuostolį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui buvo suteiktas finansavimas automobiliui įsigyti, automobilis buvo įsigytas pagal 2007 m. gegužės 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį už 13322,52 eurų. Pažymėjo, kad atsakovas pažeidė sutartį iš esmės – nuo 2010 m. gegužės mėn. nebemokėjo įmokų už turtą. Pažymėjo, kad atsakovui iki pretenzijoje nurodyto termino nesumokėjus įsiskolinimo, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. Č. ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB, 1716,45 Lt delspinigius, 84,71 Lt nesumokėtus mokėjimus, 3900 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 172 Lt žyminį mokestį. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisti iš ieškovo atsakovui 288,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendė, kad atsakovas buvo tinkamai ieškovo informuotas apie pasiūlymą įsigyti automobilį už jo likutinę vertę. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktų dokumentų apie automobilio įvertinimą ir galbūt mažesnius ieškovo nuostolius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo ir yra silpnoji sutarties šalis, ir įvertindamas tai, jog automobilis buvo grąžintas ieškovui, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu nuo 0,2 iki 0,1 proc. dydžio sumažino delspinigius. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovo paskaičiuotų 84,71 Lt nesumokėtų mokėjimų, šią sumą priteisė iš atsakovo. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą apeliantas (atsakovas) E. Č. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo 0,1 proc. dydžio delspinigius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tvirtinama, kad ieškovas, kaip verslo subjektas, turi prisiimti dalį verslo rizikos dėl parduoto automobilio kainos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad delspinigiai yra sutartiniai, ir jų mažinimas iki 0,02 proc. pažeistų sutarčių laisvės, nesikišimo į privačius interesus principus, taip pat nepadengtų minimalių ieškovo nuostolių. Pažymi, kad šalys aiškiai susitarė dėl sutarties nutraukimo pasekmių, atsakovui buvo pasiūlyta įsigyti turtą arba pačiam susirasti automobilio pirkėją.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) E. Č. apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundo turinys patvirtina, kad apeliantas iš esmės pripažįsta prievolę atsakovui mokėti delspinigius ir atlyginti nuostolius (skirtumą tarp likutinės vertės ir automobilio pardavimo), tačiau, be kita ko, remdamasis kasacinio teismo praktika, prašo pirmosios instancijos teismo priteistus 0,1 proc. dydžio delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. dydžio delspinigių, o teismo priteistus ieškovui 3900,00 Lt nuostolius sumažinti per pusę, t. y. iki 1950,00 Lt.

Dėl sutartines netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, be kita ko, išaiškino, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos, todėl netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Netesybos (šiuo atveju – delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Bylos duomenimis, ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė 2007 m. gegužės 17 d. lizingo sutarties vykdymo sąlygas, prašė teismo, be kito ko, priteisti iš jo 0,2 proc. dydžio delspinigius.

Iš šalių lizingo sutarties matyti, kad prieš tai minėto dydžio delspinigiai buvo numatyti sutarties bendrųjų sąlygų 2.8.1 punkte (7 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo ir yra laikytinas silpnąja sutarties šalimi, ir įvertindamas tai, jog automobilis buvo grąžintas ieškovui, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu delspinigius sumažino nuo 0,2 iki 0,1 proc. dydžio.

Teismas pažymi, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą ir apelianto skundo turinį, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl prievolės ir šalių santykių pobūdžio sumažino sutartinius delspinigius per pusę, ir atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neginčijo, kad jis netinkamai vykdė savo prievoles pagal šalių sutartį, taip pat į sutarties dalyko vertę bei priteistus 1716,45 Lt delspinigius. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų apribota valia derėtis dėl sutarties sąlygų ir, siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, šalių sutartyje tarpusavio susitarimu nustatytų delspinigių kompensacinės prigimties ir tikslų, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu, sprendžia, jog mažinti delspinigius nėra teisinio pagrindo.

Dėl skirtumo tarp automobilio likutinės vertės ir pardavimo kainos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad LR CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, jog, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Teismas tai pat nustatė, kad šalių lizingo sutarties 11.2.3 punkte nurodyta, jog klientui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti ieškovui turtą ir tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį (9 b. l.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas siūlė atsakovui įsigyti automobilį už jo likutinę 27600,00 Lt vertę ir informavo, jog galimi turto realizavimo nuostoliai gali siekti 12 307,61 Lt (87 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovo atliktas automobilio įvertinimas buvo pagrįstas transporto priemonės vertinimo ataskaita (88–92 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pardavė automobilį už 23700,00 Lt (93 b. l.).

Nors atsakovas prašo per pusę mažinti iš jo ieškovui priteistus 3900,00 Lt nuostolius ir teigia, jog automobilio likutinė vertė negali žymiai skirtis nuo rinkos vertės, atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos savo teiginius ir duomenų, kad transporto priemonė galėjo būti realizuota už didesnę kainą. Be to, siekis turtą įsigyti žemesnėmis kainomis, be kita ko, yra kiekvieno pelno siekiančio verslo subjekto tikslas ir šios bylos kontekste šis siekis negali būti laikomas nesąžiningu.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius