Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-07 · Civilinė byla Nr. e2A-713-232/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
e2A-713-232/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00713-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas
UAB ,,Legal Balance“
Atsakovas
T. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-713-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00713-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovei T. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės T. G. 434,43 Eur negrąžinto kredito, 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 434,35 Eur palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB „4finance“ ir atsakovė 2014-02-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9876950001, kuria atsakovei buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 440,48 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Paaiškino, kad 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Pažymėjo, kad atsakovė neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atsakovei tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui 434,43 Eur negrąžinto kredito sumą, 110,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 39,09 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (584,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 72,18 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

5. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 17 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9876950001 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 434,43 Eur kreditas 24 mėnesių terminui su 78,82 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 114,60 proc.). Atsakovė pagal sutartį pirmą įmoką turėjo sumokėti praėjus trims mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. 2014 m. gegužės 17 d. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 440,48 Eur kredito kainą iki 2016 m. balandžio 17 d., tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovo 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą.

6. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 434,43 Eur negrąžintą kreditą ir 110,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą.

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Teismas sprendė, kad sutarties bendrose sąlygose numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė.

8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl sumažino iki 0,05 proc. dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 39,09 Eur (434,35 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) palūkanų už 180 dienų laikotarpį, o likusią ieškovo reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui iš atsakovės 434,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovės 143 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atkreipė dėmesį, jog teismas, remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką.

11. Paaiškino, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo ne tik ieškovui grąžinti suteiktą 434,43 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 440,48 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 114,60 proc., per 24 mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 114,60 proc. Pažymėjo, kad geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 114,60 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įtvirtintą 78,82 proc. metinę palūkanų normą. Teigė, kad tol, kol atsakovė negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėjo, kad geranoriškai palūkanas paskaičiavo tik už 463 kalendorines dienas, nors atsakovė pagal 2014-02-17 sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus.

12. Teigė, kad sutartyje įtvirtinta 114,60 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 78,82 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

13. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų dydžio už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.

16. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė 2014 m. vasario 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9876950001, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1500 Lt (434,43 Eur) vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui, galutinė kredito grąžinimo data – 2016 m. balandžio 17 d., vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 78,82 proc., bendra kredito kainos metinė norma 114,60 proc., bendra vartojimo kredito kaina 1 520,88 Lt (440,48 Eur). Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisę perleido ieškovui UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė laikėsi sutarties sąlygų ir grąžino suteiktą vartojimo kreditą sumokant bendrą vartojimo kredito kainą pradiniam kreditoriui arba ieškovui.

17. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

19. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius (negautas pajamas).

20. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.

21. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovės sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 p.). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 p. nustatyta, kad atsakovei praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos dėl viso pradelsimo laiko pagal CK 6.874 str. 1 d., VKĮ bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno (mokėjimo) palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą.

22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi šalių aptartas mokėjimo palūkanas sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.

23. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (VKĮ 21 straipsnio 3 dalis). Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi VKĮ 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio. Nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtinta 114,60 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakove, nepažeidė VKĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

25. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi VKĮ 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. 6 dalis numatė, kad metinė vartojimo kredito palūkanų norma – palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, kasmet taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai.

26. Ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo apskaičiavo taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 114,60 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 2014 m. vasario 17 d. vartojimo kredito sutartyje įtvirtintą 78,82 proc. metinę palūkanų normą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje suderintos mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vartotojui negali gulti visiškos atsakomybės, už ilgalaikį nesikreipimą į teismą dėl skolos priteisimo, našta. Tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 1.5 straipsnis), pažeistų vartojimo kredito gavėjo ir davėjo interesų pusiausvyrą. Kadangi teismas turi pareigą ex officio vertinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams, be kita ko, vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi patirtį skolų išieškojimo srityje, kad ieškovas ilgą laiką nepagrįstai delsė kreiptis teisminės gynybos ir dirbtinai didino palūkanų dydį, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti palūkanų dydį, skaičiuojant jas ne už 463 kalendorines dienas, o už vienerių metų laikotarpį.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip kompensuojamąsias palūkanas, dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, ieškinį patenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sumažinant prašomų priteisti mokėjimo palūkanų normą, skaičiuojant jas už metus, priteisiant ieškovui iš atsakovės 342,42 Eur (434,43 Eur x 78,82 proc.) mokėjimo palūkanas.

29. Apeliacinį skundą patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 90,62 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovo naudai priteisiama 129,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Apeliantas nurodė, kad patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 76,74 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovo naudai priteisiama 11,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) negrąžinto kredito, 110,88 Eur (šimtą dešimt eurų 88 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 342,42 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 42 ct) mokėjimo palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 887,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,59 Eur (šimtas dvidešimt devynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,51 Eur (vienuolika eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas ŠulcasLiuda UckienėTomas Venckus