Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, nei Sinkevičiūtei ir Ramunei Gudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. G., nutarimą priėmusios institucijos atstovams Gintarui Macijauskui ir Agnei Pankūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo D. G. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui dėl 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 64-7-2823 nurodoma, kad 2015 m. sausio 9 d. 16.40 val. (duomenys neskelbtini) g. kelio ženklo Nr. 528 (Stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 840 (Mokamos paslaugos) galiojimo zonoje užfiksuotas stovintis D. G. automobilis TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, taip nesilaikant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 (2014 m. gegužės 29 d. redakcija, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-284), patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 12 p. reikalavimų bei padarant pažeidimą, numatytą LR ATPK 124⁵ str. Už šį pažeidimą D. G. paskirta 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bauda.

Skundą padavęs asmuo D. G. prašė institucijos priimtą nutarimą panaikinti nesant jo veiksmuose kaltės. Skunde nurodė, kad jis už automobilio stovėjimą vietinės rinkliavos išvengti nesiekė ir vietinę rinkliavą sumokėjo nedelsdamas po to, kai pastatė automobilį. 2015 m. sausio 9 d. apie 16.40 val. pastatė savo automobilį (duomenys neskelbtini) g. mokamoje zonoje ir nedelsdamas nuėjo prie mokėjimo automato sumokėti už parkavimą. Su savimi turėjo tik litų monetų, tačiau mokėjimo automatas litų nepriėmė, tuomet buvo priverstas ieškoti artimiausios prekybos vietos, kad išsikeistų litus į eurus. Toliau esančiame spaudos kioske nusipirkęs prekę, kad gautų grąžą eurais, grįžo prie automato ir sumokėjo už parkavimą, tačiau priėjęs prie automobilio jau rado užklijuotą lapelį su nurodomu pažeidimu. Mano, kad nesiekė išvengti rinkliavos, o pati VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė sąlygų atsiskaityti litais, nors pagal teisės aktus šia valiuta galima buvo atsiskaityti iki 2015 m. sausio 15 d., todėl buvo tikras, kad ja galės atsiskaityti ir už automobilio stovėjimą. Taip pat nurodoma, kad pažeidžiant nustatytą rinkliavos tvarką, padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesurenkamas privalomas mokėjimas, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vietinę rinkliavą sumokėjo, todėl žala savivaldybės biudžetui nebuvo padaryta. Paskyrus baudą būtų taikomi dvigubo apmokestinimo standartai – automobilio stovėjimo laikas apmokestinamas ir vietine rinkliava ir bauda, taip pat savivaldybės biudžetui būtų kompensuojama žala, kurios ji nepatyrė. Skunde tvirtinama, kad nurodytos aplinkybės t.y., kad pastatęs automobilį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo rinkliavą sumokėjo iš karto po to, kai išsikeitė litus į eurus, o mokėjimo laikas užsitęsė ne dėl jo kaltės, savivaldybė nepatyrė jokios žalos, paneigia nustatytą jo pažeidimą.

Teismo posėdžio metu D. G. paaiškino, kad Kauno mieste automobilį parkuoja ne pirmą kartą, todėl tam buvo pasiruošęs pinigų. 2015 m. sausio 9 d. atvažiavęs į Kauną, pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) g. Netoli stovėjimo vietos buvo rinkliavos mokėjimo automatas, turėjo litų monetų, kuriais bandė atsiskaityti už stovėjimą, tačiau automatas litų nepriėmė. Tuo metu euro monetų neturėjo, šalia stovėjimo vietos nematė ir aptarnaujančio personalo. Tuomet nuėjo išsikeisti pinigų, dėdamas visas pastangas tą padaryti kuo greičiau. Nuo automobilio pastatymo iki sumokėjimo užtruko apie 15 minučių. Už parkavimą sumokėjo po to, kai pirkdamas prekę Laisvės al. kioskelyje, gavo euro monetų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepime nurodė, kad su D. G. skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad byloje pateikta 2015-01-09 mokėjimo bilieto kopija, patvirtina, jog 16.46 val. už automobilio stovėjimą buvo sumokėtas 1 Eur, iki 17.36 val., tokiu būdu pažeidimo fiksavimo metu, t.y. 16.40 val. už stovėjimą sumokėta nebuvo. Be to, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas buvo užfiksuotas kelis kartus, kaip to reikalauja Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintinų vietinės rinkliavos mokėjimo nuostatų 38 p. Nuotraukose D. G. automobilis buvo užfiksuotas 2015-01-09 16.32 val., 16.37 val., 16.39 val. ir 16.40 val. Tokiu būdu nuotraukos, R. E. tarnybinis pranešimas, įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 124⁵ str. numatytą pažeidimą, jam paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta ir atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Bylos nagrinėjimo metu, nutarimą priėmusios institucijos atstovas Gintaras Macijauskas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Liudytojas R. E. parodė, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi. Atlikdamas savo funkcijas dėvi specialią aprangą su užrašais ir ženklais. Kontroliuodamas vietinės rinkliavos mokėjimą, stebi ne vieną gatvę, tačiau jos yra greta viena kitos. 2015 m. sausio 9 d. tikrino automobilius (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. Nustatęs, jog ant automobilio prietaisų skydelio nėra vietinės rinkliavos mokėjimo kvito, patikrina internetu, ar nėra sumokėta kitais būdais. Tuomet daroma pirma pažeidimą fiksuojanti nuotrauka. Praėjus ne mažiau kaip 5 minutėms, taip vadinamam tolerancijos laikui, automobilis fiksuojamas dar kartą. Tuomet išrašomas apie nustatytą pažeidimą informuojantis lapelis, kuris klijuojamas ant automobilio stiklo. Nufotografavęs automobilį pirmą kartą, prie automobilio nestovi, tačiau toli nuo jo nenueina, toliau tikrindamas toje pačioje gatvėje paliktus stovėti automobilius. D. G. pažeidimą užfiksavo jis, nufotografuodamas jo automobilį nuotraukose užfiksuotu laiku, taip pat surašydamas tarnybinį pranešimą.

Minėta, kad D. G. savo automobilį paliko stovėti (duomenys neskelbtini) g. prie 29 namo. Iš teismui pateiktos įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis nuo mokėjimo nuo kelių mokėjimo aparatų stovėjo nutolęs apie 10 metrų, tuo tarpu atstumas tarp automobilio ir spaudos kiosko, kuriame, kaip teigė D. G., išsikeitė litus į euro monetas, buvo apie 100 metrų (b. l. 40).

Skundas netenkintinas.

ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Akivaizdu, kad ši norma yra blanketinė, todėl norint pripažinti asmenį padarius šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kokių savivaldybių tarybų, nustatančių vietinės rinkliavos už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti, mokėjimo tvarkos reikalavimų buvo nesilaikyta. Be to, šio pažeidimo sudėtis yra formali, t.y. pakanka nustatyti tik pačios veikos faktą. Tuo tarpu pažeidimo pasekmės, nėra būtina patraukimo administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, sąlyga.

Nutarime nurodoma, kad D. G. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 (2014 m. gegužės 29 d. redakcija, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-284), patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 12 p. reikalavimus. Inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 12 punkto papunkčiuose detalizuojamos vietinės rinkliavos mokėjimo taisyklės, 12.1 papunktyje nurodant, kad nustatyto dydžio rinkliava turi būti sumokama nedelsiant, taip pat ir mokant grynais pinigais (9.1 p.). Taigi, D. G. iš esmės kaltinamas tuo, kad neįvykdė šio reikalavimo, t.y. nesumokėjo vietinės rinkliavos nedelsdamas.

Kaip matyti iš skundo, D. G. savo reikalavimą panaikinti nutarimą grindžia iš esmės dviem argumentais. Pirma, jis teigia, kad sumokėjo vietinę rinkliavą, tačiau tai darydamas užtruko, nes negalėjo automate atsiskaityti litais, ką turėjo užtikrinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes pagal įstatymą atsiskaitymas litais buvo galimas iki 2015 m. sausio 15 d., ir buvo priverstas eiti išsikeisti litus į eurus. Antra, jis rinkliavą sumokėjo, todėl Kauno miesto savivaldybės biudžetas žalos nepatyrė, o paskyrus baudą, jam būtų taikomi dvigubo apmokestinimo standartai.

Pastebėtina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo laiko. Minėta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatai reikalauja, kad būtų sumokama nedelsiant. Teismų praktikoje pripažįstama, kad galimos situacijos, kai asmuo sumokėti tik pastatęs automobilį objektyviai neturi galimybių (pvz. neturi reikiamo nominalo monetų ir pan.), todėl atsižvelgus į kiekvienos situacijos aplinkybes bei į KET nuostatą, apibrėžiančią transporto priemonės stovėjimą („iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti“), vertinama, ar atitinkama rinkliava sumokėta ne per ilgesnį laiką nei reikia paminėtiems veiksmams (keleiviams laipinti, transporto priemonei krauti) atlikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-489/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-873/2011, Nr. N63-441/2010, Nr. N261-1197/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, mano, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paliko automobilį stovėti už tai nesumokėjęs ilgiau nei reikia keleiviams laipinti, transporto priemonei krauti.

Visų pirma D. G. tvirtino, kad turėjo litų monetų, kuriomis negalėjo atsiskaityti automate už stovėjimą ir buvo priverstas eiti iki spaudos kiosko iškeisti litus į eurus. Tokiu būdu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, kad pagal įstatymą jis galėtų atsiskaityti litais. Iš Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 26 str. 1 d. matyti, kad litas, kaip privaloma mokėjimo priemonė, galėjo būti naudojamas 15 kalendorinių dienų nuo eurų įvedimo dienos. Tačiau šio straipsnio 6 d. buvo numatyta išlyga, nustatanti, kad nuo euro įvedimo dienos automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose galima tik eurais. Taigi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pareigos užtikrinti, kad mokant už stovėjimą automatuose, tai būtų galima padaryti ir litais. Todėl D. G. nebuvo pasirengęs už stovėjimą sumokėti nedelsdamas, kaip pats teigė.

Be to, D. G. skunde, pateikdamas mokėjimo kvito kopiją, nurodė, kad automobilį pastatė apie 16.40 val., o už stovėjimą sumokėjo 16.46 val. (b. l. 8), nors teismo posėdžio metu teigė, kad nuo automobilio pastatymo iki sumokėjimo galėjo praeiti apie 10-15 minučių. Tačiau iš byloje esančių nuotraukų, kuriuose užfiksuotas D. G. pažeidimas matyti, kad automobilį jis pastatė ne vėliau kaip 16.32 val., nes tuo metu buvo padaryta pirmoji jo automobilio nuotrauka (adm. teisės pažeidimo b. l. 3). Atsižvelgiant į D. G. parodymus, kad nepavykus atsiskaityti už stovėjimą litais ir dairantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo tikintis pagalbos, jis tikrai būtų pastebėjęs jo automobilį fotografuojantį ir pažeidimą fiksuojantį įmonės darbuotoją, todėl teismo įsitikinimu, jis automobilį pastatė ne vėliau kaip 16.30 val. ar dar anksčiau. Toks laiko tarpas, t.y. daugiau kaip 15 minučių, įvertinus tarp automobilio, mokėjimo aparato ir spaudos kiosko, kuriame D. G. išsikeitė litus į euro monetas, buvusius itin nedidelius atstumus, laikytinas neproporcingai ilgu. D. G. baigiamosiose kalbose išsakytą teiginį, kad jis ilgiau užtruko prie spaudos kiosko, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nurodytą siekiant išvengti atsakomybės po to, kai buvo ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad skunde D. G. apskritai nenurodė užtrukęs prie spaudos kiosko, o duodamos parodymus pirmo posėdžio metu, tik paminėjo, kad prie kiosko buvo žmonių, prieš kuriuos užlįsti negalėjo, visiškai neakcentuodamas, kad prie jo užtruko itin ilgai.

Teismas taip pat atmeta D. G. argumentą dėl dvigubo apmokestinimo kaip nepagrįstą. Iš LR Rinkliavų įstatymo 2 str. pateikiamų sąvokų matyti, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už teikiamas paslaugas, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu administracinė nuobauda, tarp kurių yra ir bauda, yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Net ir pripažinus vietinę rinkliavą ir administracinę nuobaudą – baudą asmens pinigine prievole, tai nereikštų asmens dvigubo apmokestinimo jau vien todėl, kad tiek vietinė rinkliava, tiek administracinė nuobauda taikoma visiškai skirtingais tikslais. Minėta, kad vietinė rinkliava – tai privaloma įmoka už paslaugas, tuo tarpu bauda – už padarytą teisės pažeidimą taikoma poveikio priemonė. Pažymėtina ir tai, kad vietinės rinkliavos sumokėjimas, tačiau pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, neeliminuoja administracinės atsakomybės taikymo už padarytą pažeidimą, kaip ir baudos sumokėjimas neatleidžia padariusio administracinį teisės pažeidimą asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo (žr. ATPK 38 str.).

Taigi, teismų ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad D. G. vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą nesumokėjo nedelsdamas kaip to reikalauja 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 (2014 m. gegužės 29 d. redakcija, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-284), patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 12 punktas ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ str.

Nagrinėjant D. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Konstatuotina, kad D. G. paskirta nuobauda – minimali bauda, atitinka individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 64-7-2823 nepakeistą ir D. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.