Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundas ir paliktas nepakeistas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės Aistės Domarkienės 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 64N-4947215-13,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistė Aistė Domarkienė 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 64N-4947215-13 V. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį paskyrė 90 Lt baudą už tai, kad jis 2013 m. spalio 16 d., 17 val. 03 min., Vilniuje, Savanorių pr. 178F, vairavo automobilį Nissan Cube, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeidė KET 238 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas2014 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės Aistės Domarkienės 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 64N-4947215-13.

2013 m. gruodžio 16 d. įvykusio bylų nagrinėjimo metu jis buvo nubaustas už pažeidimą, įvykdytą 2013 m. rugsėjo 19 d., ir už pakartotinį pažeidimą, įvykdytą 2013 m. spalio 13 d.

Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo argumentų dėl pranešimų apie administracinės bylos nagrinėjimą siuntimo netinkamu adresu ir bylų nagrinėjimo termino pažeidimo.

V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. R. 2013 m. spalio 16 d. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės Aistės Domarkienės 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 64N-4947215-13 V. R. pripažintas kaltu 2013 m. spalio 16 d. padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniu skundu V. R. nesutinka su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu, teigdamas, kad jis 2013 m. spalio 16 d. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad identiškas pažeidimas jau užfiksuotas 2013 m. rugsėjo 19 d., todėl šiuos atskirus epizodus reikėtų vertinti kaip vieną trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą

Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų. Pagal Kelių eismo taisyklių 238 punktą dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. V. R. pripažino, jog elgėsi nerūpestingai ir nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi, pripažintina, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Iš aukščiau nurodytų teisės aktų matyti, kad asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme su motorine transporto priemone, privalo būti apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Aukštesnės instancijos teismo manymu, V. R. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus specialistės Aistės Domarkienės 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-4947215-13, 2013-12-16 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 64P-4946987-13, 2013-12-16 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 64P-4943357-13 su administraciniu nurodymu, pranešimais apie KET pažeidimą, fotonuotraukomis, pažyma apie asmens baustumą, paties V. R. paaiškinimais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo V. R. 2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2013 m. spalio 16 d. padarytus KET pažeidimus laikyti tęstiniu pažeidimu, nes tiek 2013 m. rugsėjo 19 d., tiek ir 2013 m. spalio 16 d. jis turėjo būti apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o pažeidimai padaryti skirtingose vietose ir skirtingu laiku.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su V. R. skundo argumentu, kad jam pranešimai apie administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą buvo išsiųsti netinkamu adresu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 257¹ straipsnio reikalavimus. Tačiau vis tik, nors ir vėliau, jam tapo žinoma apie tai, kad jis buvo kviečiamas atvykti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrių, į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, dėl ko, jam susisiekus su specialiste Aiste Domarkiene, bylų nagrinėjimai buvo atidėti, o vėliau administracinės bylos 2013 m. gruodžio 16 d. buvo išnagrinėtos dalyvaujant pažeidėjui. Esant tokioms aplinkybėms bei neabejotinai nustačius KET reikalavimų pažeidimo faktą, nėra pagrindo pripažinti skundžiamus nutarimą bei teismo nutartį neteisėtais.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą - netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundo ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės Aistės Domarkienės 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 64N-4947215-13 palikti nepakeistą, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.