- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- 1-598-1100/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- G. B.-A.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 26 kartus, paskutinį iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme (2020 m. rugsėjo 29 d. paleistas lygtinai, 2021 m. sausio 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. B. 2022 m. lapkričio 2 d. apie 11.50 val., būdamas prekybos centre „Iki“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pagrobė 20 vnt. 200 g „Dvaro“ švelniai sūdyto sviesto, kurio vieneto kaina 3,89 Eur, bendros 77,80 Eur vertės, 15 vnt. 240 g fermentinių sūrių „Svalia“, kurio vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 44,85 Eur vertės, 10 vnt. 240 g fermentinių sūrių „Dvaro“, kurio vieneto kaina 2,99 Eur, bendros 29,90 Eur vertės, 2 vnt. 200 g fermentinių sūrių „Senasis Dvaras“, kurio vieneto kaina 3,39 Eur, bendros 6,78 Eur vertės, kuriuos įsidėjo į su savimi turimą kuprinę ir praėjo pro kasas nepateikęs prekių apmokėjimui, taip pagrobė svetimą, UAB „Iki Lietuva“ priklausantį 159,33 Eur vertės turtą.
R. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Be to, R. B. 2022 m. lapkričio 16 d. apie 16 val., būdamas kavinėje „A. G.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė ant baro gulėjusį G. B.-A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 13Pro Max“, 1399 Eur vertės, su telefono dėklu „Guess“, 50 Eur vertės, kurio dėkle buvo 300 Eur, po to pasišalino iš įvykio vietos, taip pagrobė svetimą, G. B.-A. priklausantį 1749 Eur vertės turtą.
R. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad užėjo į parduotuvę „Iki“ (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kurioje, paėmęs produktus, juos įsidėjo į kuprinę ir išėjo. Pripažįsta, kad galėjo būti tokia suma, kuri nurodyta kaltinamajame akte, įvykis galėjo būti lapkričio 2 d. Dalį produktų pasiliko sau, dalį – pardavė. Tuo metu nebuvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Pora metų praėjo iki šios veikos, kai išėjo iš pataisos įstaigos. Dėl antrosios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis R. B. nurodė, kad neatsimena, ko užėjo į barą, jame sėdėjo žmonės, ant stalo gulėjo telefonas, kurį pamatęs, kad niekas nežiūri, pasiėmė. Pasak kaltinamojo, paėmė telefoną, nes pamatė pinigus. Atrodo, telefonas gulėjo dėkliuku į viršų, dėkliukas buvo peršviečiamas. Galėjo įvykis būti lapkričio 16 d. Tai buvo po pietų, jau temo, įvykis vyko kavinėje prie (duomenys neskelbtini). Koks tai telefonas buvo, neatsimena, atsimena, kad buvo didelis, išmanusis. Pinigai buvo po telefono dėkliuku, po 50 Eur kupiūromis. Nepamena, kiek buvo pinigų, bet jeigu sako, kad buvo 300 Eur, vadinasi tiek ir buvo, galbūt jie iškrito. Minėtą telefoną pardavė taksi vairuotojui, gavo 150 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. Jis pripažįsta civilinius ieškinius. Oficialiai paskutinį kartą dirbo 2021 m. spalio mėn., kai dirba oficialiai, iš jo išskaičiuoja skolas, kurių turi apie 5000 Eur. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nepilnamečių vaikų.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusioji G. B.-A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, dirbant kavinėje „A. G.“, (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. buvo padėjusi ant baro jai priklausantį telefoną „Iphone 13 Pro Max“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1400 Eur, įsigijimo dokumentus pateiks vėliau, jis buvo su žalia nugarėle ir įdėtas į permatomą dėkliuką su mėlynu užrašu „Guess“ firmos. Dėkliuke buvo 300 Eur, 50 Eur kupiūromis. Šalia šio baro yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, įrašus pateiks policijai kitą darbo dieną atėjus vadovui. Prie baro priėjo jai anksčiau nematytas vyras, apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, veido neįsižiūrėjo, bet jai pasirodė, kad tai narkotikus vartojantis asmuo, buvo apsirengęs tamsiu sportiniu kostiumu, avėjo sportinius batus, turėjo juodą kuprinę ant nugaros, ant kuprinės buvo vertikali šviesi juosta. Minėtas vyras nieko nekalbėjo, tuo metu ji apie minutę nuėjo į virtuvę. Grįžus atgal prie baro, minėto vyro jau nebuvo, iš karto pastebėjo, kad dingo jos telefonas, kuris buvo padėtas ant baro ir prie kurio išeinant stovėjo minėtas vyras. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, juose buvo matyti, kaip minėtas vyras paima jos telefoną, įsikiša į striukės kišenę ir skubiai pasišalina. Šio asmens kavinės personalas taip pat nepažįsta ir nežino, kas jis toks. Dėl šios vagystės iš viso patyrė 1700 Eur turtinę žalą, „Guess“ dėkliuką vertina 50 Eur. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas kaltas asmuo (1 t., b. l. 82–84).
2022 m. lapkričio 2 d. UAB „Iki Lietuva“ pareiškime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d. apie 11.02 val. UAB „Iki Lietuva“ parduotuvėje „Iki“, adresu (duomenys neskelbtini), vyras paėmė dėžę sviesto „Dvaro“, švelniai sūdytas 200 g, 20 vnt., l vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 77,80 Eur sumos. Jis daržovių skyriuje įsidėjo minėtas prekes į kuprinę, po to į maišelį prisidėjo sūrių: fermentinį sūrį „Svalia“, 240 g 15 vnt., l vnt. kaina 2,99 Eur, bendros 44,85 Eur sumos, fermentinį sūrį „Dvaro“, 240 g, 10 vnt., 1 vnt. kaina 2,99 Eur, bendros 29,90 Eur sumos, fermentinį sūrį „Senojo Dvaro“, 200 g, 2 vnt., 1 vnt. kaina 3,39 Eur, bendros 6,78 Eur sumos, ir 12 val. išėjo pro įėjimo vartelius nesumokėjęs už prekes, bendra nuostolių suma – 159,33 Eur (1 t., b. l. 4–6).
2022 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai dėl vagystės iš parduotuvės UAB „Iki Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše „D05_20221102114158“ 2022 m. lapkričio 2 d. 11:53:50 val. matyti, kad prie sviesto skyriaus prieina asmuo su kuprine ant kairės peties. Asmuo apie 40–45 m., 165–175 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, juodos spalvos kelnėmis, avėjo tamsios spalvos batais, buvo apsivilkęs mėlynos spalvos žieminę džinsinę striukę, buvo su žiemine kepure. Asmuo pasiima visą dėžė sviesto, pavadinimo nematyti, ir įkiša dėžę su sviestu į baltos spalvos maišą, kurį padeda į pirkinių krepšį. Asmuo išeina iš skyriaus. Vaizdo įraše „D04_20221102114506“ 2022 m. lapkričio 2 d. 11:57:46 val. asmuo ateina į sūrių skyrių, ten į pirkinių krepšį pasikrauna prekių, pavadinimų nesimatyti. Vaizdo įraše „D12_20221102114200“ 11:59:54 val. pro parduotuvės įėjimą tas pats asmuo, kuris pasiėmė prekes, su kuprine ant pečių ir baltos spalvos maišeliu išeina su prekėmis iš parduotuvės „Iki“, adresu (duomenys neskelbtini), už jas nesusimokęs (1 t., b. l. 30–31). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2022 m. lapkričio 4 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį iš UAB „Iki Lietuva“, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnas G. G. nurodė, kad tai – R. B. (1 t., b. l. 32–34).
2022 m. lapkričio 16 d. G. B.-A. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), kavinėje „A. G.“ nuo baro buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 13 Pro Max“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1400 Eur, ir telefono dėkliuke buvę 300 Eur, bendra padaryta žala 1700 Eur (1 t., b. l. 47–48).
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. lapkričio 16 d. apie 16.02 val. Bendrajame pagalbos centre gautas asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), „A. G.“ kažkas pavogė darbuotojos mobiliojo ryšio telefoną. Pagal programą mato, kad asmuo kažkur (duomenys neskelbtini) pr. (1 t., b. l. 50–53).
2022 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kavinė „A. G.“. Į minėtą kavinę patenkama pro medines uždarytas, bet neužrakintas duris. Įėjus į vidų, dešinėje pusėje matomi laiptai, vedantys į viršų, kairėje pusėje matoma salė su stalais, prie kurių sėdi kavinės lankytojai, priešais save matomas židinys, kuriame kūrenamos malkos. Einant tiesiai nuo įėjimo link židinio, patenkama į salę, kurioje yra stalai su suolais, prie vieno iš jų sėdi kavinės klientai. Salės gale matomas įrengtas baras, prie kurio yra priėjimas iš dešinės pusės. Prie priėjimo ant baro, pasak pareiškėjos, gulėjo paliktas jos mobiliojo ryšio telefonas. Dešiniau nuo baro, palubėje matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į barą. Už baro matomos varstomas durys iš dviejų dalių, kurios veda į kavinės virtuvę. Daugiau, apžiūrint įvykio vietą, reikšmingų objektų tyrimui, nenustatyta (1 t., b. l. 68–73).
2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, gauti iš kavinės „A. G.“. Vaizdo įrašas ,,XVR_ch1_main_20221116165917_ 20221116165947“ trunka 30 s. Jame matomi kavinės baras ir staliukai. 1 s vaizdo įraše matomas einantis tamsiai apsirengęs vyras. Vyras trumpų tamsių plaukų, batai tamsios spalvos su baltos spalvos ornamentais iš šonų, ant pečių užsidėjęs juodai pilkos spalvos kupinę. 12 s vyras prieina prie baro ir sustoja. 23 s jis nuo baro krašto savo dešine ranka kažką paima, įsideda į striukės dešinę kišenę ir nueina iš vaizdo kameros vaizdo filmavimo lauko. Vaizdo įrašas ,,XVR_ch2_main_202211161 65850_20221116165959“ trunka 1.09 min Jame matomas įėjimas į kavinę iš vidinės pusės. 13 s įraše matyti, kad lauke tarp mašinų praeina du asmenys. Vienas iš asmenų 22 s (tas pats, kuris nurodytas ankstesniame vaizdo įraše) įeina į kavinę, kitas, tamsiai apsirengęs, užsidėjęs gobtuvą ant galvos su sportiniu krepšiu, lieka laukti lauke. 56 s asmuo, kuris įėjo į kavinę, iš jos išeina ir kartu su asmeniu, kuris liko laukti lauke, nueina į dešinę puse žiūrint nuo vaizdo kameros vaizdo filmavimo pusės. Apžiūrėjus vaizdo įrašus, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (1 t., b. l. 78–79). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje pagrobė UAB „Iki Lietuva“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 159,33 Eur.
Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino pagrobęs UAB „Iki Lietuva“ priklausančias prekes. Tokią aplinkybę patvirtina UAB „Iki Lietuva“ pareiškime nurodytos aplinkybės ir kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus vaizdo įrašus iš minėtos parduotuvės, užfiksuoti duomenys. Teismas nenustatė pagrindo abejoti kaltinamojo pagrobtų daiktų rūšimis, kiekiu ir vertėmis.
Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 3 MGL (150 Eur), tačiau mažesnė nei 5 MGL (250 MGL) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrobto turto vertė yra 159,33 Eur (3,18 MGL dydžio). Taigi R. B. pagrobė nedidelės vertės turtą.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. B., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad ketina pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Darytina išvada, kad R. B. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės vagystės sudėties požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. byloje nurodytu metu ir vietoje padarė nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai G. B.-A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, su jo dėklu ir jame buvusiais pinigais.
Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino pagrobęs G. B.-A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su jame buvusiais 300 Eur. Tokią aplinkybę patvirtina nukentėjusios G. B.-A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ši nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai parodė, kad jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono dėkle buvo 300 Eur kupiūromis po 50 Eur (1 t., b. l. 82–84). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių G. B.-A. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti R. B.. Ši nukentėjusioji nurodė analogišką aplinkybę 2022 m. lapkričio 16 d. pareiškime (1 t., b. l. 47–48). Taigi teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiai priklausančiame mobiliojo ryšio telefono dėkle buvo būtent jos nurodyta pinigų suma. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, patvirtina policijos įvykių registro išrašas, 2022 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir 2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kaip R. B. nuo baro krašto dešine ranka kažką paima, įsideda į striukės dešinę kišenę ir nueina iš vaizdo kameros vaizdo filmavimo lauko. Pagrobto mobiliojo ryšio telefono vertę (1399 Eur) įrodo sutarties kopija (1 t., b. l. 92), o šio daikto dėklo vertė (50 Eur) nėra pernelyg didelė ar neproporcinga. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. B. veiksmai atitinka vagystės objektyviuosius požymius.
R. B. pagrobto svetimo turto vieta (kavinė) ir padaryto veiksmo pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog grobia svetimą turtą, taip siekia sukelti nukentėjusiajai neigiamus turtinius padarinius, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta vagystė, todėl R. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas R. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. B. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, viena iš jų priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), kita – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis). R. B. nusikalto iš savanaudiškų motyvų. Vienu atveju R. B. pagrobto turto vertė yra 3,18 MGL (159,33 Eur) dydžio, kitu – 34,98 MGL (1749 Eur) dydžio.
R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė šį nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes R. B. nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (2021 m. sausio 25 d. atliko bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu R. B. buvo itin daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), dauguma atvejų už nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 175–188). Jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. R. B. iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo per paskutinius metus taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ir už smulkias vagystes, paskirtos nuobaudos nesumokėtos (1 t., b. l. 134–174). Pagal byloje esančius duomenis, R. B. nedirba, paskutinį kartą dirbo trumpą laikotarpį bendrovėje nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 133), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 131). Duomenų apie R. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra. Taigi kaltinamasis, būdamas laisvėje, realiai neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles ir gauti legaliai pajamas, jis pasirinko priešingą elgesio variantą ir vis nusikalsdavo.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, R. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, t. y. 9 mėnesius laisvės atėmimo, o už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrus 25 parų arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).
Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas ar areštas, bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą R. B. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nemoka paskirtų baudų už administracinius nusižengimus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. R. B. ankstesniais procesiniais sprendimais jau buvo paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, kurias atliko, tačiau šių rūšių bausmių paskyrimas neatgrasė nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto – bausmės (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesius ir 15 dienų. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl R. B. yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-990/2023, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, todėl dabartiniu metu nėra bendrinamos paskirtos bausmės. Tai bus daroma, kai įsiteisės abu procesiniai sprendimai.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. B. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra itin daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). R. B. ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis taip pat buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, tačiau nepateisino pasitikėjimo, nes ir vėl nusikalsdavo. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, sistemingai darė administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes. Jis, būdamas laisvėje, neturėjo realaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių R. B. asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
V. Kiti klausimai
1) civilinė ieškovė UAB „Iki Lietuva“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 159,33 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 28);
2) nukentėjusioji G. B.-A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1750 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89–93).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Civilinė ieškovė UAB „Iki Lietuva“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 159,33 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 28). Civilinio ieškinio dydis atitinka R. B. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civilinei ieškovei patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB „Iki Lietuva“ civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo R. B..
Nukentėjusioji G. B.-A. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji G. B.-A. neteko mobiliojo ryšio telefono su dėklu ir jame buvusiais pinigais. Mobiliojo ryšio telefono vertę patvirtina byloje esanti sutarties santrauka, iš kurios matyti, kad standartinė telefono kaina su PVM yra 1399 Eur (1 t., b. l. 92). Tuo metu telefono dėklo vertę pagrindžiančių dokumentų nukentėjusioji nepateikė, tačiau teismas, įvertinęs kad ši veika padaryta 2022 m. lapkričio 16 d. ir nukentėjusios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (dėklo vertę vertina 50 Eur), atsižvelgdamas į www.pigu.lt internetiniame puslapyje telefono „Iphone 13 Pro Max“ dėklų „Guess“ kainas, svyruojančias nuo 15,49 Eur (be nuolaidos 18,99 Eur) iki 72,99 Eur, mano kad nukentėjusios nurodyta telefono dėklo vertė (50 Eur) atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir nėra akivaizdžiai per didelė. Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad telefono dėkle buvo 300 Eur. Taigi nukentėjusioji iš viso patyrė 1749 Eur turtinę žalą (1399 Eur + 300 Eur + 50 Eur). Nėra aišku, kuo remiantis G. B.-A. prašo priteisti papildomai 1 Eur iš R. B.. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę. Dėl šios priežasties iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiama 1749 Eur turtinė žala, o ne prašoma 1750 Eur turtinė žala.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas kompaktines laikmenas, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 24 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 146,67 Eur už R. B. gynusio teisme advokato darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes R. B. gerai nemoka valstybinės kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Byloje kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 25 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto – bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. B. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
Iš R. B. priteisti civilinei ieškovei UAB „Iki Lietuva“ 159,33 Eur (šimtą penkiasdešimt devynis eurus ir trisdešimt tris euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Iš R. B. priteisti nukentėjusiajai G. B.-A. 1749 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas kompaktines laikmenas, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Iš R. B. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (R. B. – nuo nuosprendžio vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.