Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., A. M. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Ž. M. atstovas advokatas Alius Galminas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos tėvas dėl sveikatos būklės jau buvo neveiksnus sutuoktinės mirties momentu. Jį visą laiką prižiūrėjo pareiškėja, kuri ir kreipėsi į teismą dėl neveiksnumo nustatymo. Po mamos mirties vaikai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad mamos vardu jokio turto nėra, viskas buvo tėvo vardu. Manė, kad mamai mirus, palikimo priimti nereikia. Pareiškėjos brolis G. M. notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, o A. M. į notarą nesikreipė, jis palikimo nepriiminės. Mokesčius už butą mokėjo tik Ž. M.. Įrodymų neturi, nes pareiškėja neišsaugojo sąskaitų, apmokėjimo kvitų.

Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Į teismo posėdį buvo atvykęs, tačiau padarius byloje nagrinėjimo pertrauką dėl interneto ryšio sutrikimų, po pertraukos į posėdį jis nebeatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Gyventojų registro duomenų bei Testamentų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjos tėvai J. M. ir P. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė trijų vaikų – Ž. M. (šioje byloje pareiškėja), G. M. (šioje byloje suinteresuotas asmuo) ir A. M. (šioje byloje suinteresuotas asmuo). Santuokos metu J. M. ir P. M. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Turtas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje įregistruotas P. M. vardu. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje. Kretingos rajono 1 – ojo notaro biuro notarės 2024 m. rugsėjo 26 d. liudijimas patvirtina, kad po J. M. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 1 – ajame notaro biure notarės vedama nebuvo, J. M. palikimas nėra priimtas. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu P. M. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo globėja ir turto administratore paskirta Ž. M.. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė pareiškėja Ž. M.. Suinteresuoti asmenys G. M. ir A. M. notaro biurui yra pateikę pareiškimus dėl palikimo, atsiradusio po P. M. mirties, atsisakymo.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos A. T. jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos Ž. M. tėvai J. M. ir P. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo, būdami santuokoje. Nors šis nekilnojamasis turtas įregistruotas tik P. M. vardu, tačiau sutuoktinių, po santuokos sudarymo, įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nei pareiškėja, nei kiti įstatyminiai įpėdiniai po J. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau pareiškėja ir toliau naudojosi likusiu mamos turtu, kaip pati teigė, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, minėtame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą ir kt. Šių aplinkybių suinteresuoti asmenys byloje neginčijo. Po tėvo P. M. mirties jo palikimą, t. y. to paties buto, kuris buvo likęs po mamos mirties, dalį priėmė pareiškėja. Suinteresuoti asmenys aktyviais veiksmais palikimo atsisakė. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja siekė įgyti ir įgijo po mamos mirties likusį turtą ir laikė save to turto savininke.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje esami duomenys patvirtina, kad pareiškėja Ž. M. įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po mamos mirties likusį palikimą ir tai padarė faktiniais veiksmais, pradėdama turto valdymą. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti, ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Ž. M. po mamos J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą į jai priklausiusią turto dalį faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Bylą nagrinėjant teisme, patirta 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos, kadangi jų dydis viršija minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. 1R-386/1K-411 (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė mamos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.