Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės Aktiva Finance Group OU ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė užsienio bendrovė Aktiva Finance Group OU kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 249,29 Eur skolą, 22,44 Eur delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. lapkričio 12 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ su atsakovu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. new/895143/2024, pagal kurią atsakovui buvo suteiktos TV paketo paslaugos pagal planą „TV, Filmai ir Sportas“ su 24 mėn. terminu, plano mėnesinis mokestis 16,99 Eur, suteikta nuolaida: 7 Eur/mėn.). Laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 30 d. iki 2025 m. kovo 31 d. susidarė 249,29 Eur skola pagal pradinės kreditorės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0066072627, Nr. 0066383230, Nr. 0066784488, Nr. 0067462305, Nr. 0067802776. 2022 m. liepos 26 d. trišalės reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pasirašytos tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir Aktiva Finance Group OÜ, pagrindu, pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ perleido ieškovei Aktiva Finance Group OÜ reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

3. Per įstatymo nustatytą terminą atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su ieškiniu, skolą pripažįsta. Prašo sprendimo vykdymą išdėstyti dviems mėnesiams.

4. 2026 m. vasario 3 d. ieškovė pateikė poziciją, jog neprieštarauja, kad įsiskolinimas būtų padengtas dalimis per du mėnesius.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

6. Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 12 d. pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas V. G. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. new/895143/2024. Pagal sutartį įsipareigota moėkti 16,99 Eur, suteikiant 7 Eur/mėn. nuolaidą, už televizijos paslaugas. Ieškovės teigimu, 249,29 Eur įsiskolinimas susidarė nuo 2024 m. lapkričio 30 d. iki 2025 m. kovo 31 d. pagal pradinės kreditorės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0066072627, Nr. 0066383230, Nr. 0066784488, Nr. 0067462305, Nr. 0067802776. 2022 m. liepos 26 d. UAB „Bitė Lietuva“ ir Aktiva Finance Group OÜ sudarė reikalavimo teisų perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovo 249,29 Eur įsiskolinimą.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, kad atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą ieškovui ar pradinei kreditorei, nėra (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas atsiliepimu su skola sutiko, skolos ieškovei neginčijo. Įvertinęs aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistina 249,29 Eur skola.

8. CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

9. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas V. G. buvo informuotas 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu, taigi Aktiva Finance Group OU turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų prievolę, kurios neįvykdė pradinei kreditorei (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo delspinigius. Vadovaujantis sutarties bendrosiomis sąlygomis, nutraukus sutartį, gavėjas (atsakovas) privalo sumokėti delspinigius, t. y. mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo sumokėti dienos. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną po 0,05 procentų nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau neviršijant 180 dienų laikotarpio (249,29 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Tokiu būdu priteistini delspinigiai sudaro 22,44 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

11. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

12. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 153 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 130 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur (CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

14. Atsakovas prašo suteikti galimybę išmokėti visą susidariusią skolą per du mėnesius, nes šiuo metu padengti visos sumos iš karto negali.

15. Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).

16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė sutiko su atsakovo prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dviejų mėnesių laikotarpiui, jei bus apmokėta pagrindinė skola, delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos.

18. Teismo sprendimo išdėstymo tvarka ir terminai, teismo nuomone, atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas šiek tiek ilgesniam laikotarpiui būtų naudingesnis ir pačiam ieškovui kaip išieškotojui, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Ieškovo interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumą, gina ir ieškovo interesus.

19. Esant nurodytam, teismas tenkina atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dviejų mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei užsienio bendrovei Aktiva Finance Group OU (j. a. k. 10746479) iš atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 249,29 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 29 ct) skolą, 22,44 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 44 ct) delspinigius, 153 (vieno šimto penkiasdešimt trijų) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Tenkinti atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą ir išdėstyti šio teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei užsienio bendrovei Aktiva Finance Group OU (j. a. k. 10746479) iš atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 249,29 Eur skolos, 22,44 Eur delspinigių, 153 Eur bylinėjimosi išlaidų, vykdymą 2 (dviems) mėnesiams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.