- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- eI-1590-331/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04559-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininkas 2016 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-201252 nusprendė išieškoti 7347,40 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2016 m. spalio 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 467-201252.
Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas naikintinas 2016 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-5389-244/2016 priimto sprendimo motyvais, jog skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, prieš tai neįteikus pareiškėjai raginimo mokestinę prievolę įvykdyti geruoju. Šiuo atveju atsakovas pagrindą nurodo, bet procesinės klaidos neištaiso – pareiškėjai raginimo neišsiunčia. Prievolių ataskaitoje nurodyti duomenys net neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu pasikeitė, o kai kuriose pozicijose kardinaliai, pavyzdžiui:
1) kuomet ankstesniuose skunduose pareiškėja pasisakė apie neprotingai per didelius delspinigius, tai šį sykį už 2010 m. laikotarpį delspinigiai sumažinti, bet atitinkamai (visiškai neaišku dėl kokių priežasčių) padidinti už 2008 m. laikotarpį;
2) delspinigiai priskaičiuoti už 2012, 2014 ir 2015 metų laikotarpį iš viso negali būti skaičiuojami, nes už šios laikotarpius ne tik, kad nėra mokestinių nepriemokų, bet ir patikrinimo aktas, kurio pagrindu surašytas skundžiamas Sprendimas buvo parengtas pagal duomenis už tikrinimo laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kurio rezultatai buvo įforminti 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (13.2)FR0680-475, bet ne Nr. (13.2)FR0680-518, kaip savo 2016 m. spalio 19 d. rašte Nr. (23.31-08)RNA-31842 dėl išieškojimo veiksmų nurodo VMI;
3) apskaičiuojant mokestinę nepriemoką už 2011 metų laikotarpį minėtame patikrinimo akte nurodoma, kad vertinamos bendrai sutuoktinių gautos pajamos ir patirtos išlaidos, o mokestinė nepriemoka apskaičiuota tik pareiškėjos atžvilgiu, todėl ji taip pat gali būti netiksli ir/ar visiškai nepagrįsta;
4) pareiškėjos nuomone, mokestinės nepriemokos išieškojimas (suma ir delspinigiai) už 2008 m. laikotarpiu atliktą patikrinimą, turi būti nutrauktas, suėjus 5 metų senaties terminui;
Nurodo, kad gavusi 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-475 jo neskundė, nes iš akto turinio suprato, kad mokestinė nepriemoka yra apskaičiuota bendrai su jos sutuoktinio E. K. gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis, todėl iki šiol nėra visiškai aišku, ar mokestinės nepriemokos nesidubliuoja.
6) pareiškėja geranoriškai rinko dokumentus ir teikė VMI pareigūnams, vykdė visus jų nurodymus, kas jai kainavo ir papildomas finansines išlaidas, tačiau bauda yra taikoma kaip sankcija už piktybišką elgesį patikrinimo laikotarpiu. VMI rašte nurodė, jog yra apskaičiuota 199,92 Eur bauda, tačiau nei pagal ką, nei už ką, nei kodėl būtent tokio dydžio nurodyta nėra;
7) VMI delspinigius skaičiuoja už pavyzdžiui 973 dienas, 357 dienas, 1310 dienų ir panašiai, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu VMI prievolių ataskaitoje priskaičiuoja tokias dideles nepriemokų ir delspinigių sumas.
Teigia, jog pareiškėja yra pensinio amžiaus, jos vienintelės pajamos yra gaunama pensija, turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigai, kurių dalies vykdymą remia sūnus, iš jos sutuoktinio pensijos šiuo metu yra išieškoma mokestinė nepriemoka, kuri buvo priskaičiuota to paties patikrinimo metu, todėl tuo atveju, jeigu teismas paliktų priimtą VMI sprendimą, tai pareiškėja prašo teismo atsižvelgti į jos socialinę bei finansinę padėtį ir sumažinti mokėtinos nepriemokos dydį, o nuo mokėtinų delspinigių atleisti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyrius atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo bei sumokėjimo savalaikiškumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti Kauno AVMI 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (13.2)FR0680-475 (toliau – Patikrinimo aktas). Pareiškėja nepasinaudojo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir rašytinių pastabų dėl Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų nepateikė. Kauno AVMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (13.2-04.5)-FR0682-518 pareiškėjai įteiktas 2015 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėja nepasinaudojo MAĮ 152 straipsnio nustatyta tvarka ir terminu apskųsti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, todėl darytina išvada, kad su papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, sutiko.
Pažymėjo, kad nuo nulinės prievolės delspinigiai neskaičiuojami. Pareiškėja pavėluotai į biudžetą sumokėjo deklaruotą mokestį, o sumokėjus mokestį, prievolės suma tapo lygi nuliui. Tačiau už pavėluotas dienas sumokėti mokestį buvo priskaičiuoti delspinigiai (MAĮ 97 straipsnio 1 dalis). Apskaičiuotoji delspinigių suma (sumos) gali keistis atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus mokesčių apskaitoje, kurie vykdomi teisės aktuose numatytais atvejais, pvz., pasibaigus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundimo terminams atlikus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymus.
Skundžiamas sprendimas pareiškėjai išsiųstas kartu su 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. (23.31-08)RNA-31842, kuriame mokesčių administratorius išsamiai paaiškino Sprendimo prievolių ataskaitoje nurodytas mokestinės nepriemokos sumas bei už kokį laikotarpį jos apskaičiuotos. Pateikdamas šiuos papildomus paaiškinimus (Raštą) pareiškėjai, mokesčių administratorius tinkamai pašalino visus prieš tai buvusių VMI sprendimų trūkumus, kuriuos nurodė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-5389-244/2016.
Teigia, kad nei vienas iš šių trijų privalomo raginimo siuntimo pagrindų neegzistavo (MAĮ 89 straipsnis). Kauno AVMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (13.2-04.5)-FR0682-518, kuriuo pareiškėjai patvirtinta 7 407,90 Eur mokestinė nepriemoka, pareiškėjai įteiktas 2015 m. rugpjūčio 10 d. Kadangi pareiškėja šio Kauno AVMI sprendimo neskundė, mokestinio ginčo neinicijavo, mokesčių administratorius neturėjo pareigos pareiškėjai siųsti raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką geruoju.
Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl VMI viršininko 2016 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-201252 išieškoti 7347,40 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Kauno AVMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (13.2-04.5)-FR0682-518 patvirtino 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-475, kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 4 127,08 Eur GPM, skyrė 412,71 Eur GPM baudą, patvirtino apskaičiuotus 2868,11 Eur GPM delspinigius – iš viso 7407,90 Eur (prijungta administracinė byla Nr. eI-5389-244/2016, b. l. 37-60).
Žemesnės instancijos teismas
VMI viršininkas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-32545 nusprendė išieškoti 7 485,62 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5389-244/2016 panaikino VMI 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08)320A-32545, konstatuodamas, kad mokesčių administratorius nenurodė tinkamo ir konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis priėmė sprendimą priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, nurodydamas tik bendro pobūdžio teisės normas, įtvirtinančias mokesčių administratoriaus teisę išieškoti mokestinę nepriemoką, bet nereglamentuojančias tokios teisės įgyvendinimo sąlygų, pagal kurias būtų galima spręsti apie šio sprendimo teisinę kilmę. Ginčijamame sprendime nėra nurodytų pagrindinių faktų (pvz., kokiais sprendimais vadovaujantis apskaičiuotos mokestinės prievolės), nepateikta argumentų ir įrodymų bei konkrečių skaičiavimų, pareiškėjai nebuvo pateiktas raginimas geruoju įvykdyti mokestines prievoles įsiteisėjus mokesčių administratoriaus sprendimui.
VMI 2016 m. gegužės 17 d. priėmė naują sprendimą Nr. (23.31-08)467-93725 išieškoti 7346,80 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Pareiškėjai apskundus šį sprendimą teismui, mokesčių administratorius 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (23.31-08) 467-182759 pripažino netekusiu galios VMI 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-8075-208/2016 duomenys).
Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
MAĮ 89 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas: 1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis; 4) mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai Kauno AVMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (13.2-04.5)-FR0682-518 buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 10 d., pareiškėja mokestinės nepriemokos nesumokėjo, mokestinio ginčo neinicijavo. Priešingai nei teigia pareiškėja skunde, nesant pagrindų, nustatytų MAĮ 89 straipsnio 1 dalyje, atsakovei neatsirado prievolė pareiškėjai įteikti raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, taigi darytina išvada, jog VMI 2015 m. rugpjūčio 31 d. įgijo teisę priverstinai išieškoti iš pareiškėjos Kauno AVMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (13.2-04.5)-FR0682-518 patvirtintą mokestinę nepriemoką.
Pareiškėja nepagrįstai argumentuoja, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas už 2008 m. laikotarpiu atliktą patikrinimą, turi būti nutrauktas, suėjus 5 metų senaties terminui.
Pagal MAĮ 107 straipsnio 1, 2 dalis mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai (1 dalis); mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (2 dalis). Kaip nurodyta aukščiau, VMI 2015 m. rugpjūčio 31 d. įgijus teisę priverstinai išieškoti iš pareiškėjos mokestinę nepriemoką, mokesčių administratorius nėra praleidęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino.
Pareiškėjos teigimu, delspinigiai priskaičiuoti už 2012, 2014 ir 2015 metų laikotarpį iš viso negali būti skaičiuojami, nes už šios laikotarpius ne tik, kad nėra mokestinių nepriemokų, bet ir patikrinimo aktas, kurio pagrindu surašytas skundžiamas Sprendimas buvo parengtas pagal duomenis už tikrinimo laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Šiuo aspektu teismas pažymi, kad MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). MAĮ 97 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Pagal MAĮ 98 straipsnio 1 dalį delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: 1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba 2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Kaip matyti iš Prievolių ataskaitos, atsakovės atsiliepimo, delspinigiai už 2012 m., 2014 m., 2015 m. pareiškėjai paskaičiuoti, nes pareiškėja pavėlavusi sumokėjo deklaruotus žemės, GPM mokesčius. Šios aplinkybės pareiškėja iš esmės neginčija. Pareiškėjai laiku neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos, atsakovė įgijo teisę už pavėluotą laiką priskaičiuoti delspinigius, kaip tai yra nustatyta MAĮ 97 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja nėra pateikusi savo delspinigių skaičiavimų, kurie skirtųsi nuo mokesčių administratoriaus pateiktų.
Pareiškėja taip pat prašo teismo atsižvelgti į jos socialinę bei finansinę padėtį ir sumažinti mokėtinos nepriemokos dydį, o nuo mokėtinų delspinigių atleisti.
Pažymėtina, kad MAĮ 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Šiuo atveju sprendimų priėmimas dėl atleidimo nuo delspinigių priskirtas mokesčių administratoriui, todėl šis pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas nėra pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų prievolių dydžio teisėtumas, todėl teismas nepasisako dėl nepriemokos dydžio mažinimo tikslingumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamo VMI 2016 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-201252, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.