Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-02-22 · Byla Nr. 2KT-3/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-22Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2016-04-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-22
Bylos Nr.
2KT-3/2012
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00908-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
T. A.
Atsakovas
UAB „Baltijos gėrimai“
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-3/2012Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00908-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 94.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-9-645/2012 pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos gėrimai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo ir ieškovo atstovės pareiškimu nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo teisėją Saulių Remeiką, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos aplinkybės

Šiaulių apygardos teisme 2012-02-15 gauta Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-9-645/2012 pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos gėrimai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo. Šioje byloje ieškovas T. A. pareiškė teisėjui Sauliui Remeikai nušalinimą nuo civilinės bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad teisėjas, būdamas ikiteisminio tyrimo teisėju atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus turto iššvaistymo byloje, kurioje įtariamuoju buvo patrauktas jis, o nagrinėjama civilinė byla dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo yra susijusi su jo nurodyta turto iššvaistymo byla.

Šioje byloje kiti Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjai – teisėjas Vidmantas Gestautas 2011-12-30 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi (teisėjas Saulius Remeika) buvo nušalintas, o teisėja Vijoleta Kurtkienė 2012-01-02 nutartimi nusišalino, motyvuodami tuo, kad kitoje byloje, kurioje T. A. (ieškovui šioje byloje) yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį dalyvauja arba yra dalyvavę, - V. Gestautas, kaip teisėjas, o V. Kurtkienė, kaip prokurorė. Todėl klausimas dėl teisėjui Sauliui Remeikai pareikšto nušalinimo perduotas spręsti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 69 straipsnio 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymo dėl teisėjo nušalinimo faktiniai ir teisiniai argumentai.

Įstatymu – (CPK 69 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad kai teisėjams nusišalinus ar nušalinus apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę spręsti dėl pareikšto nušalinimo, jis turi būti išsprendžiamas aukštesnės pakopos teisme, o tokį prašymą išsprendus teigiamai, byla turi būti perduota nagrinėti kitam teismui tos pačios grandines teismui, veikiančiam apygardos teismo veiklos teritorijoje (CPK 34 straipsnio 2 d. 3 p.). Bylos perdavimo procedūra nustatyta to paties straipsnio 3 dalyje. Čia nurodoma, kad bylos perdavimo klausimą išsprendžia aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tačiau bylos perdavimas galimas tik išsprendus pareikšto nušalinimo pagrįstumą.

Ieškovas, reikšdamas teisėjui nušalinimą sprendė, kad teisėjas Saulius Remeika gali būti šališkas vien dėl to, kad jis, veikdamas kaip ikiteisminio tyrimo teisėjas Joniškio rajono policijos komisariate tiriamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl didelės vertės UAB „Baltijos gėrimai“ turto iššvaistymo atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl mano, kad gali būti susidaręs išankstinę nuomonę ir šališkas šioje byloje. Pagrindo, kurio reiškiamas nušalinimas pareiškėjas nenurodo, taip pat nenurodo, kokių konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas jam kelia abejones dėl galimo teisėjo nešališkumo.

Pareiškimo dėl nušalinimo netenkinimo teisiniai ir faktiniai aspektai.

Aiškinant proceso šalių teisės į bešališką teismą įgyvendinimo institutą pažymėtina, kad nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Toks aplinkybių sąrašas yra nurodytas civilinio proceso įstatyme (CPK 65, 66, 71 str.). Kartu primintina, kad įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, kurioms esant gali būti reiškiamas nušalinimas, arba galima nusišalinti sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik nušalinimą pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis, padarytomis dėl teisėjo atliekamo darbo teisme nagrinėjant atskiras konkrečias bylas, kuriose įvairiose procesinėse padėtyse gali būti ar yra tie patys asmenys, ar dėl teisėjo priimtų procesinių sprendimų šioje ar kitose bylose. Taigi, vertinant ieškovo T. A. pareiškime dėl teisėjo Sauliaus Remeikos nušalinimo nurodytą argumentą, būtina priminti, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant tokiam dalyvaujančių byloje asmenų nenorui, t. y. nenorui, kad bylą nagrinėtų paskirtasis teisėjas (esant subjektyvumo faktoriui), bet tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl tokio teisėjo nešališkumo nagrinėjant konkrečią bylą kurioje reiškiamas nušalinimas. Tokie pat reikalavimai yra keliami ir teisėjui (teisėjams) pačiam nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo. Toks teisėjo sprendimas turi turėti ir teisinį ir faktinį pagrindą, nes priešingu atveju gali susidaryti nuomonė, kad teisėjas vengia atlikti savo tiesiogines pareigas. Kartu pažymėtina, kad kitų bylų nagrinėjimas tarp tų pačių šalių, arba dalyvaujant kuriai nors vienai šaliai, ar netgi padaryta procesinė klaida nagrinėjant bylą, kai nepriimamas galutinis procesinis sprendimas, ar nepagrįsto (aukštesnės instancijos teismo panaikinto) procesinio sprendimo priėmimas kitoje byloje, kur buvo nagrinėjamas panašus ginčas arba dalyvavo kuri nors iš šios bylos šalių, negali būti pagrindu nušalinti teisėją arba nusišalinti, jeigu nėra kitų pagrįstų abejonių dėl tokio teisėjo bešališkumo ar suinteresuotumo šios konkrečios bylos rezultatu ar eiga.

Šiuo aspektu įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir nušalinimo motyvus darytina išvada, kad pareiškėjas nušalinimo pareiškimo apskritai nepagrindė, nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų ir pagrindų, kuriuos nustato teisės aktai ir savo prašymo tinkamai ir pakankamai nemotyvavo. Pareiškime nurodomi argumentai CPK 65, 66, 71 straipsnių pagrindu negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo įrodymas, o duomenų apie išankstinės nuomonės galimybę apskritai nėra. CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti reiškiamas nušalinimas jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. Šios bylos procesinių dokumentų analizė tokią galimybę visiškai paneigia, nei vienas Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje nėra dalyvavęs nei kaip teisėjas, nei kaip kitas asmuo, nėra priėmęs jokių galutinių procesinių sprendimų, nėra nagrinėjęs šios bylos iš esmės ir pareiškęs bent kokią išankstinę savo nuomonę, todėl jokių pagrindų bylos nenagrinėti Joniškio rajono apylinkės teisme šiuo atveju nėra ir nebuvo. Todėl prašymas dėl nušalinimo netenkinamas. Kartu konstatuotina, kad šios bylos Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjimas užsitęsė nepagrįstai ilgai. Byla kildinama iš darbo teisinių santykių, jai išnagrinėti įstatymo leidėjo nustatyti sutrumpinti terminai, tačiau nors byla gauta dar 2009 m. lapkričio 6 d., tačiau iš esmės nepradėta nagrinėti iki šiol. Surengta net 13 parengiamųjų teismo posėdžių (teisėjas Vidmantas Gestautas), be jokio teisinio pagrindo priimta nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą, nusišalinti nuo jos nagrinėjimo, bei kiti teismo procesiniai dokumentai (pvz. 2012-01-13 teismo pirmininko Vidmanto Gestauto nutartis), byla nepagrįstai užvilkinta dėl teisėjo aplaidumo, todėl jos perdavimas kitam teismui dar labiau užvilkintų jos išnagrinėjimą, tuo pažeidžiant šalių teises į greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, apibrėždamas teismo ir teisėjo nepriklausomumą nurodo, kad teisingumo vykdymas Lietuvoje yra priskiriamas tik teismams, o teismai vykdydami teisingumą, nagrinėdami bylas yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Joks poveikis teismui ar bylą nagrinėjančiam teisėjui, nesvarbu kokia forma jis reiškiamas, negalimas. Todėl situacija, kad teisėjai nagrinėja skirtingas civilines ar baudžiamąsias bylas, kuriose proceso dalyviais (šalimis, kaltinamaisiais ar nukentėjusiais) yra tie patys asmenys objektyviuoju aspektu yra galima leidžiama ir pateisinama, nes teisėjas klauso tik įstatymo ir nagrinėdamas bylas privalo būti bešališkas ir objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Teisėjas nagrinėdamas bylas ir priimdamas sprendimus veikia ne savo bet valstybės vardu, todėl jos asmeninis objektyvumas ir bešališkumas yra preziumuojami, jeigu nėra kitų tai paneigiančių įrodymų.

Vertinant pareiškėjo nurodytus argumentus konstatuotina, kad byloje esantieji duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog teisėjas kokiais nors savo veiksmais suvaržė ieškovo teises šioje byloje, ar pareiškė išankstinę savo nuomonę dėl galimos bylos baigties. Todėl visuma nurodytų aplinkybių neduoda pagrindo išvadai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Remeika dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti suinteresuotas šios bylos baigtimi, t. y. šališkas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Pareiškėjo T. A. pareikšto prašymo nušalinti Joniškio rajono apylinkės teismo teisėją Saulių Remeiką, nuo bylos Nr. 2-9-645/2012 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius