Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.2.1.3.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2024 m. gegužės 8 d.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorui Sergejui Korotčenkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. vairavo krovininį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: D. B. 2024 m. kovo 9 d. apie 14.30 val., kelyje Šalčininkai-Dieveniškės-Krakūnai 9 km Dieveniškių sen., Šalčininkų r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Mercedes-Benz 852.50“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo (D. B.) iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, 2024 m. kovo 9 d. krovininį automobilį „Mercedes-Benz“, vairavo būdamas neblaivus. Važiavo iš darbo link Šalčininkų, kai prie pasienio ruožo sustabdė pasienio pareigūnai, patikrino dokumentus ir nustatė sunkų girtumo laipsnį. Alkoholį vartojo iš vakaro, jautėsi gerai, serga kepenų ceroze ir kojų tromboze, todėl alkoholis kūne užsilaiko ilgesnį laiko tarpą, nesijautė neblaivus, todėl ir vairavo krovininį automobilį, dėl ko labai gailisi. Po šio įvykio prarado darbą, vairuotojo pažymėjimą, šios aplinkybės jam yra baisiausia bausmė. Šiuo metu yra užsikodavęs.

3. Teisiamojo posėdžio metu, gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoju V. B. prašymas, kuriame prašoma atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant D. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti. V. B. nurodė, kad D. B. yra jo sūnus, sūnus yra geras žmogus, nusikalto pirmą kartą, sutaria gerai, nuolat bendrauja, kartu vyksta žvejoti, turi autoritetą sūnaus šeimoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos sūnus labai išgyvena, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tėvą ir sūnų sieja tvirti santykiai, palaiko vienas kitą, kai reikia pagalbos, todėl pagrįstai mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką. V. B. neteistas, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių drausminių ir administracinių nuobaudų.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo D. B. gynėja (advokatė) Regina Vasiliauskienė prašė teismo atsižvelgti į tai, jog D. B. kaltę pripažino, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pats save nubaudė: neteko teisių, darbo, padarė nemalonumų tiek sau, tiek darbovietei, išgyvena, nuoširdžiai gailisi ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį tėvo V. B. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prašo esant galimybei sumažinti išieškotino konfiskuotino automobilio „Mercedes-Benz“ piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. B. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 3 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės „Mercedes-Benz“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Mercedes-Benz“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro pareiškime, surašytame 2024 m. kovo 20 d., D. B. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo D. B. tėvo V. B. prašymo atleisti kaltinamąjį D. B. pagal V. B. laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamojo gynėjai, prokurorui neprieštaraujant, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo D. B. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Andrius Čepas parodė, kad 2024 m. kovo 9 d., vykdant tarnybą apie 14.30 val. kelyje Šalčininkai-Dieveniškės-Krakūnai 9 km ties atraminiu punktu Nr. 9 patikrinimui sustabdė „Mercedes-Benz“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. B.. Patikrinimo metu kilo įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl nusprendė patikrinti girtumą alkotesteriu. Vairuotojas teigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Vairuotojui buvo nustatytas 2.91 prom. girtumas, atlikus antrą patikrinimą po 15 min., nustatytas 2.95 prom. girtumas. Asmuo bei automobilis perduotas policijos pareigūnams;

9.2. iš 2024 m. kovo 9 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam D. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. D. B. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 valandų, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 5820“ pirmo tikrinimo metu 15.00 val., nustatytas 2,91 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 15.15 val., nustatytas 2,95 promilės girtumas.

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

12. Teismo vertinimu, kaltinamojo D. B. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis D. B., 2024 m. kovo 9 d. apie 14.30 val., kelyje Šalčininkai-Dieveniškės-Krakūnai 9 km, Dieveniškių sen., Šalčininkų r. sav., kai nustatytas 2,91 promilės neblaivumas, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Mercedes-Benz“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. D. B. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas krovininį automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras sugrįžti iš darbo į namus). Nenustatyta, kad D. B. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: D. B. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Teisme gautas kaltinamojo tėvo V. B. prašymas atleisti kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. B. laidavimą.

14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų D. B. baudžiamojoje byloje:

15.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

15.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. V. B. yra kaltinamojo D. B. tėvas. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltinamojo tėvas. Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju V. B. neteistas, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, administracinių nuobaudų neturi;

15.3. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog V. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų V. B. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, tėvą ir sūnų siejantys tvirti santykiai, bendravimas, vienas kito palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino sūnaus padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl sūnaus padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent palaikymu, bendravimu;

15.4. nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas). Teismas pastebi, jog kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai susikrimtusio ir dėl nusikaltimo padarymo išgyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį, nurodė logiškas aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne de iure (liet. teisiškai, formaliai), o de facto (liet. realiai, iš tikrųjų);

15.5. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas. Nors kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (kaltinamasis anksčiau baustas už greičio viršijimą, vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kai transporto priemonėje saugos diržai yra įrengti ir kt.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pasižymintis geru strateginiu mąstymu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams, nuo 2024 m. kovo 21 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. B. laidavimą. Teismo vertinimu, V. B. asmenybė, taip pat kaltinamojo D. B. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal tėvo V. B. laidavimą.

17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamasis ir laiduotojas prašo skirti minimalų laidavimo terminą, prokuroras siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau teismo įsitikinimu laidavimo terminas turi derėti su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

19. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokuroras siūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonių, todėl teismas dėl aptarto prašymo (siūlymo) pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)taikymo

20. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 3 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Mercedes-Benz“ vertę atitinkančią pinigų sumą.

21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

22. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

23. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) 2024 m. kovo 12 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 12 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

24. Prokuroras taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės „Mercedes-Benz“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „Mercedes-Benz “ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz“ vertė. Kadangi priimamas sprendimas išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, būtina nustatyti konkrečią piniginę sumą, kuri turi būti išieškoma iš kaltinamojo.

25. Bendra taisykle, jau minėta, yra tai, jog netaikant BK 72 straipsnio 3 dalies, t. y. nekonfiskuojant transporto priemonės natūra, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nusprendęs konfiskuoti ne visą turto vertę, o tik dalį vertės, teismas turi pateikti tokio sprendimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 12–13 punktai). Pasisakant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės „Mercedes-Benz“ kaina yra 15 330 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019-05-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Teisiamojo posėdžio metu prokuroras siūlė išieškoti dalį konfiskuotinos transporto priemonės „Mercedes Benz“ vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6 000 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis turi problemų su sveikata, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, vertinama, jog protinga suma, kuri turi būti išieškota yra 6 000 Eur.

26. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, baudžiamosios poveikio priemonės paskirtį tikslus bei esmę faktinių bylos aplinkybių kontekste įgyvendintų 6 000 Eur transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

27. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

28. Nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) 2024 m. kovo 12 d. nutarimu paskirtos šios kardomosios priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

29. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

30. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: krovininį automobilį „Mercedes-Benz 852.50“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 14 d. leidimo pagrindu grąžintą D. Š., palikti D. Š..

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

31. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma iš D. B. priteisti 108,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas bei patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti 170,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo. Šiuo nuosprendžiu D. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. B. nepriteisia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant D. B. laiduotojo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl D. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio „Mercedes-Benz 852.50“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) 2024 m. kovo 12 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: krovininį automobilį „Mercedes-Benz 852.50“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 14 d. leidimo pagrindu grąžintą valdytojui (duomenys neskelbtini) direktoriui D. Š. ir saugomą pas D. Š., palikti D. Š..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 170,83 Eur iš D. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. B., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.