Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Gintarui Valančiui ir Rolandui Mištautui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Olgai Milienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl turto arešto akto panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos mėsinė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-04-28 sprendimu paskirtą UAB „Klaipėdos mėsinė“ turto areštą.

Pareiškėjas nurodo, kad VĮ Centrinės hipotekos įstaigoje Turto arešto aktų registre 2016-04-29 VMI įregistravo pareiškėjo turto areštą, apribojant disponavimą turtu 357 355,06 Eur sumai.

Pareiškėjo nuomone, areštas jo turtui pritaikytas nepagrįstai, dėl to jis patiria suvaržymus, nepatogumus ir nuostolius, kurie ateityje tik didės. Po turto arešto registracijos bus sugadinta įmonės reputacija ir bendrovei teks draustis nepalankiomis sąlygomis arba išvis atsisakyti tokių paslaugų. Taip pat galimai sumažės verslo partnerių skaičius, o tai tiesiogiai sąlygos gaunamas pajamas.

Skunde nurodoma, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ atžvilgiu mokestinis patikrinimas yra neužbaigtas. Pareiškėjas 2016-04-12 gavo pranešimą apie pradėtą mokestinį patikrinimą, tačiau nuo šios datos Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) jokių kontrolės veiksmų neatliko, neanalizavo bendrovės dokumentų ar kitos su įmone susijusios informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad negali būti nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pažeidimų, kuriais remiantis jam kiltų privalomos vykdyti mokestinės prievolės.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog iki šiol nėra gavęs VMI 2016-04-28 sprendimo, todėl jam nesuprantama, kuo vadovaudamasis mokesčių administratorius jį priėmė, juo labiau, kad nėra 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą. Jo nuomone, nesupažindinusi pareiškėjo su sprendimu taikyti jo turtui areštą, neinformavusi nei apie galimai padarytus pažeidimus, nei apie dėl galimai padarytų pažeidimų atsirasiančias mokestines prievoles, VMI pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad VMI taikomą turto areštą galimai grindžia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (toliau – ir FNTT) pateikta specialisto išvada, tačiau tokia išvada negali būti pagrindu priimti sprendimą dėl mokesčio mokėtojo turto arešto. Šiuo atveju VMI turi pati nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus bei savo sprendime nurodyti ne tik bendrovės pažeistų įstatymų normas, bet ir preliminarią galimai kilsiančios mokestinės prievolės sumą.

Pasak pareiškėjo, skundžiamame sprendime deklaratyviai teigiama, kad egzistuoja grėsmė, jog pareiškėjas ketina turtą slėpti ar parduoti. Jo nuomone, tokie VMI argumentai visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ parduoda, slepia ar kitokiais būdais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenis perleidžia jai priklausantį turtą. Kitiems kreditoriams įkeisto turto dalis sudaro tik labai mažą bendro turto dalį.

Skunde nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog nėra realaus pavojaus, kad pareiškėjas negalės įvykdyti galimai kilsiančios mokestinės prievolės. Pažymima, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ veiklą vykdo sėkmingai, gauna dideles pajamas, jos vardu yra didelės vertės registruoto turto, taip pat bendrovė turi ir trumpalaikio turto, bendrovė neturi ir nėra turėjusi įsiskolinimų valstybei, jos finansinė padėtis stabiliai gera, todėl bendrovei nekiltų sunkumų iš karto padengti net ir didesnę mokestinę prievolę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundą, prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais, akcentuodami įmonės mokumo ir arešto žalos įmonės reputacijai bei tiesiogiai sąlygojančio gaunamų pajamų sumažėjimą klausimus.

Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo turtas areštuotas, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi bei Klaipėdos apskrities VMI 2016-04-11 pavedimu tikrinti Nr. FR0773-1168.

Atsakovė teigia, kad VMI turto arešto aktą pareiškėjui išsiuntė registruotu laišku kartu su VMI 2016-05-09 raštu Nr. (23.1-08-3-5) RNA-13906. AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos duomenimis, minėta pašto siunta 2016-05-11 pristatyta ir įteikta pareiškėjui.

Atsiliepime vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, jog MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, kad turto arešto taikymui pakanka preliminarios informacijos dėl įstatymo pažeidimų.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog pagrindo areštuoti UAB „Klaipėdos mėsinė“ turtą nebuvo. Nurodo, kad VMI atsižvelgė į tai, kad mokestinio patikrinimo metu numatoma priskaičiuoti 357 355,06 Eur suma nėra mažareikšmė. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjo pardavimo pajamos 2012–2015 m. laikotarpiu mažėjo, nuo 2014-04-10 iki 2016-03-09 pareiškėjas pardavė nekilnojamojo turto už 508 334 Eur, VĮ Registrų centras 2016-04-27 duomenimis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudarė 308 823,26 Eur. Atsakovės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtino, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl netaikius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės – turto arešto ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčių ir su jais susijusias sumas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Atsakovės teigimu, esminės reikšmės neturi ir tai, kad pareiškėjas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, nes vien tik pasikliovimo pareiškėjo sąžiningumu bei tikėjimosi, kad pradėjus galimą išieškojimą, jo galimybės padengti skolą nesumažės, nepakanka.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais, akcentuodama į pareiškėjo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VMI pagal 2016-04-11 pavedimą tikrinti Nr. FR0773-1168 pareiškėjo atžvilgiu pradėjo mokestinį patikrinimą, siekdama patikrinti juridinių asmenų pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo už 2012 m. ir 2013 m. teisingumą. Apie pradėtą mokestinį patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas 2016-04-12 pranešimu apie mokestinį patikrinimą Nr. FR0663-175. Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas 2016-04-26 sustabdytas, siekiant patikrinimo atlikimui gauti reikalingą informaciją. Pažymėjo, kad mokestinis patikrinimas pradėtas iš FNTT gavus 2015-03-20 specialisto išvadą dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/24, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-02-28 į apskaitą galimai neįtraukė 2 041 591,63 Lt (591 285,81 Eur) gautų pajamų už realizuotą kiaulieną, nepriskaičiavo 184 960,24 Eur mokesčių. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas į apskaitą galimai neįtraukė 645 028,03 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir nepriskaičiavo 357 355,06 Eur mokesčių bei įmokų. Klaipėdos apskrities VMI vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas siekė išvengti mokesčių ir įmokų mokėjimo į valstybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus. Nurodo, jog turto arešto pagrįstumą patvirtina ir turto pardavimo sandoriai: pareiškėjas 2014-04-10 pardavė žemės sklypą su 5 statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); 2016-03-09 pardavė žemės sklypą ir pastatą: karvidę-veršidę, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo pajamos laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. mažėjo: 2012 m. pardavimo pajamos sudarė 22 079 580 Eur; 2013 m. – 20 512 434 Eur; 2014 m. – 15 073 Eur; 2015 m. – 10 234 660 Eur, t. y. nurodytu laikotarpiu pardavimo pajamos sumažėjo 54 procentais. Nurodytos aplinkybės, pasak Klaipėdos apskrities VMI, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kokiu nors būdu netekti jam priklausančio turto, dėl ko atsakovei gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų.

Pažymi, kad areštuojant pareiškėjo turtą, buvo turto areštui taikomos privalomosios sąlygos: pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas mokestinis patikrinimas, yra nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl ko Klaipėdos apskrities VMI numato papildomai apskaičiuoti apie 542 315,30 Eur mokesčių; yra pagrįsta rizika, kad pareiškėjas jam priklausančio turto gali kokiu nors būdu netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su jais susijusių sumų.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apskrities VMI 2016-04-11 pavedimu tikrinti Nr. FR0773-1168 pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą, siekdama patikrinti juridinių asmenų pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-02-28 (b. l. 107, 129).

VMI 2016-04-28 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-968, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi (patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, areštavo pareiškėjui priklausančius 34-ius nekilnojamojo turto objektus. Arešto mastas – 357 355,06 Eur, viso areštuoto turto vertė – 350 971,26 Eur (b. l. 55–65).

Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo areštuoti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą teisėtumo ir pagrįstumo.

MAĮ (originali įstatymo redakcija) 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nurodomas ir turto areštas. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį (originali įstatymo redakcija) turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje (originali įstatymo redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (pavyzdžiui: 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-985/2013, 2014-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014 ir kt.). Taigi darytina išvada, jog būtent šių kumuliatyvių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.

Pažymėtina, kad pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Taigi MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008). Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-424/2012, kt.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas dėl juridinių asmenų pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Šis mokestinis patikrinimas pradėtas, mokesčių administratoriui iš FNTT gavus 2015-03-20 specialisto išvadą dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/24, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-02-28 į apskaitą galimai neįtraukė 2 041 591,63 Lt (591 285,81 Eur) gautų pajamų už realizuotą kiaulieną, nepriskaičiavo 184 960,24 Eur mokesčių, taip pat pareiškėjas į apskaitą galimai neįtraukė 645 028,03 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir nepriskaičiavo 357 355,06 Eur mokesčių bei įmokų (b. l. 136–164). Dėl to numatyta pareiškėjui priskaičiuoti apytiksliai 357 355,06 Eur mokesčių bei įmokų. Pažymėtina, jog, vadovaujantis MAĮ 72 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį, remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą MAĮ nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad minėtos papildomos mokesčių sumos apskaičiavimas yra susijęs su pareiškėjo galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais, o VMI galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei kaip jos užtikrinimo būdą.

Dėl antrosios MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos pažymėtina, jog siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, jog egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-194/2008). Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (pavyzdžiui: 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1497/2011, 2016-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-401-438/2016).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjui gali būti priskaičiuota pakankamai didelė mokestinės prievolės suma (357 355,06 Eur) ir tokiai sumai padengti būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pareiškėjo teigimu, jis turi pakankamai turto (gauna dideles pajamas, turi registruotino turto, taip pat turi trumpalaikio turto, 2015 m. balanso duomenimis, nuosavo kapitalo dydis sudarė virš 3 mln. Eur), kas esą įrodo, jog mokestinė prievolė galės būti įvykdyta. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjo pardavimo pajamos 2012–2015 m. laikotarpiu mažėjo (lyginant 2012 m. ir 2015 m. sumažėjo net 54 procentais, b. l. 114–117), 2015 m. pareiškėjo pelnas prieš apmokestinimą buvo tik 74 745 Eur, grynasis pelnas – 78 321 Eur (b. l. 28), nuo 2014-04-10 iki 2016-03-09 pareiškėjas pardavė nekilnojamojo turto už 508 334 Eur (b. l. 118–119), VĮ Registrų centras 2016-04-27 duomenimis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudarė tik 308 823,26 Eur (b. l. 66–103). Nors pareiškėjas skunde teismui ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo į pareiškėjo turimą trumpalaikį turtą ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau pastebėtina, jog, pareiškėjo 2015-12-31 balanso duomenimis, pareiškėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 3 986 904 Eur (b. l. 27). Be to, pažymėtina, jog pagal šios kategorijos bylose formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „teisiniu požiūriu reikšmingas ne registruojamo turto kiekis, kuriuo disponuoja mokesčių mokėtojas, o pagrįstos rizikos, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, paslėps, parduos ar kitaip neteks savo turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, faktas“ (pavyzdžiui, 2007-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-90/2007).

Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į galimai priskaičiuotiną pakankamai didelę 357 355,06 Eur mokesčių (be delspinigių ir baudų) sumą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes yra pagrįsta rizika, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Todėl netaikius šios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčius ir su jais susijusias sumas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Taigi egzistuoja ir antroji įstatyminė prielaida turto arešto taikymui – pagrįsta turto netekimo rizika. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi reikšmės, sprendžiant dėl turto arešto taikymo.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė 2015-12-14 sutartį su AB SEB banku dėl 2010-06-08 kreditavimo sutarties pakeitimo, kuria pareiškėjui suteikiamas 400 000 Eur kreditas, prašydamas prijungti šį dokumentą prie bylos medžiagos, nes jis pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjas galėtų įvykdyti galimai priskaičiuotiną mokestinę prievolę. Įvertinus šį dokumentą, matyti, jog minėtas kreditas pareiškėjui suteiktas galimai atsirasiantiems privalomiesiems mokėjimams, sprendžiant teisminį ginčą tarp pareiškėjo ir BUAB „Neapolis“ (b. l. 184–185). Taigi tai yra tikslinis kreditas ir pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog šiuo kreditu jis galėtų padengti Klaipėdos apskrities VMI atlikto patikrinimo metu apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas.

Nagrinėjamo ginčo apimtyje nėra pagrindo svarstyti turto arešto sukelto pareiškėjo ūkinės veikos apsunkinimo, nes pareiškėjas šioje byloje ginčija turto arešto sprendimo pagrįstumą, o ne turto arešto sukeltas pasekmes, dėl kurių jis galėjo teikti prašymą mokesčių administratoriui dėl tokių pasekmių galimo išvengimo, švelninant turtinių teisių suvaržymus ar juos pakeičiant, o vėliau, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, skųsti jį teismui. Tokios pozicijos minėtu klausimu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, 2015-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-261/2015).

Pagal MAĮ 101 straipsnio 5 dalį (originali įstatymo redakcija) mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktai nereglamentuoja, kaip toks įkainojimas turi būti atliekamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis (pavyzdžiui: 2011-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-117/2011, 2014-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-474-14). Šiuo atveju atsakovė rėmėsi vidutinėmis rinkos kainomis, nurodytomis Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų, paneigiančių atitinkamus duomenis.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas, nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad areštuoto turto mastas iš esmės atitiko ir galimos mokestinės nepriemokos mastą, kas atitinka MAĮ 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl Inspekcijos 2016-03-28 turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-968 laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.