Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbančiam, nevedusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2021 m. kovo 4 d., 21 val. 38 min., H. Manto g. 23, Klaipėdoje, karantino Lietuvos Respublikoje, paskelbto 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), metu, būdamas neblaivus keleiviniame transporte (miesto maršrutiniame autobuse), tai yra viešoje vietoje, neatviroje erdvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, tuo sukėlė pavojų išplisti pavojingai COVID19 užkrečiamajai ligai bei pažeidė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimus. Su savimi turėdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, laikė jį rankose toliau nuo policijos pareigūnų, fiksuojančių jo padarytą administracinį nusižengimą ir dėl to nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentą, toliau laikė jį rankose, ir tokiu būdu nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų. Tokiu elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalį ir 3 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 punktą bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, 1¹ dalyje nustatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai. Tokias priemones nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Šio nutarimo 2.1.5.2. punkte numatyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys viešose vietose įpareigoti dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Šis reikalavimas netaikomas: 2.1.5.2.1. asmenims, kai jie sportuoja; 2.1.5.2.2. aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; 2.1.5.2.3. paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; 2.1.5.2.4. neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; 2.1.5.2.5. už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); 2.1.5.2.6. vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje.

Teismo posėdyje R. R. pripažino, kad viešoje vietoje – keleiviniame transporte (miesto maršrutiniame autobuse), neatviroje erdvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri būtų prigludusi prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, nors tokią apsaugos priemonę (veido kaukę) turėjo.

Be R. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga.

Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog R. R., būdamas viešoje vietoje – maršrutiniame autobuse – nedėvėjo veidą dengiančios kaukės ir tik po pakartotinio policijos pareigūnų įspėjimo šią kaukę užsidėjo. Jokių aplinkybių, dėl ko R. R. taikytinos Nutarime numatytos išimtys, dėl kurių jis galėjo nedėvėti veidą dengiančios kaukės, nenustatyta ir administracinėn traukiamas asmuo jų nenurodė, todėl jis privalėjo tinkamai vykdyti Nutarimo 2.1.5.2. punkto taisyklę ir dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę), taip, kad ji būtų prigludusi prie veido ir visiškai dengtų nosį ir burną.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. 2021 m. kovo 4 d., 21.38 val., būdamas viešoje vietoje – miesto maršrutiniame autobuse, dar ir būdamas neblaivus, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną ir tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. punkte nustatytą reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat R. R. kaltinamas ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto nusižengimo padarymu.

ANK 506 straipsnio 4¹ dalis, be kita ko, numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, karantino, riboto karantino metu.

Kad atsirastų administracinė atsakomybė dėl šio nusižengimo, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte, taip pat, turi būti paskelbta viena iš 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytų padėčių, pvz. kaip šiuo atveju, karantinas.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis, nustatantis policijos pareigūnų įgaliojimus, nurodo, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, be kita ko, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val. šalyje paskelbtas karantino režimas.

Byloje nėra abejonių, kad policijos pareigūnai V. V. ir E. Z. vykdė savo tarnybines pareigas ir pagal gautą pranešimą apie galimai daromą administracinį nusižengimą, atvyko į įvykio vietą jo aplinkybėms nustatyti. O pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, policijos pareigūnai turi teisę, įtardami, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), ne tik tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus, bet ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.

R. R. teismo posėdyje pripažino, kad policijos pareigūnams pareikalavus, jiems į rankas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o tik, laikydamas jį savo rankoje, parodė iš toliau, manydamas, jog to pakanka ir pareigūnai gali dokumentą perskaityti.

Kaip patvirtina policijos pareigūnų V. V. ir E. Z. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti, nes jokio šių pareigūnų šališkumo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nenustatyta, be to, šias aplinkybes patvirtino ir pats R. R., jis, policijos pareigūnams, nustačiusiems administracinio nusižengimo faktą ir siekiantiems nustatyti jį padariusio asmens tapatybę, pareikalavus, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors jį turėjo su savimi. Pareikalavus pakartotinai – jį išsiėmė, bet laikė atokiau nuo pareigūnų, fiksuojančių padarytą administracinį nusižengimą, taip trukdydamas nustatyti jo asmens tapatybę. Net ir įspėtas, kad už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą jam gresia atsakomybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, todėl buvo nuspręstą jį pristatyti į policijos komisariatą. Vedamas į tarnybinį automobilį, R. R. stangrino rankas, vengė būti nuvestas į automobilį, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta ir spec. priemonės (b. l. 5-8)

Taigi, byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. R. padarė ir ANK 506 straipsnio 4¹ straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, nes karantino metu, įtariamas padaręs nusižengimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai, nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų – policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines pareigas ir jiems pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo nepateikė, nors jį turėjo su savimi, taip trukdydamas nustatyti jo asmens tapatybę.

R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes, nors jis iš esmės pripažino administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, tačiau jas traktuoja sau palankiai, savo elgesio nevertina kritiškai, dėl jo nesigaili. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimus padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – R. R. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, vienas kurių nukreiptas prieš visuomenės sveikatą. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau R. R. iš esmės pripažino nusižengimų padarymo aplinkybes, dėl padarytų veikų pasekmių nekilo, anksčiau jis administracine tvarka nėra baustas, kitų jo atsakomybę sunkinančių ar asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. R. paskyrus šiek tiek didesnes, nei ANK 45 straipsnio 4 dalies ir 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijų minimumas, numatytas baudas, nuobaudas subendrinant pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles, jas apimant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. R. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį – 525,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalį – 225,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. R. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 525,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21129139081, įmokos kodą 1001.

Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.