Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1003-480/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-07
Bylos Nr.
2S-1003-480/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01517-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
B. J.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė DNB bankas, L. B., R. J., V. B., mažoji bendrija „Bijūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Gintaja“, uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, P. K., DNB bankas Žalias ratas Gintaja MB Bijūna
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1003-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01517-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-5818-435/2017 pagal pareiškėjos B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, L. B., R. J., V. B., mažoji bendrija „Bijūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Gintaja“, uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, P. K., antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja B. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė: panaikinti antstolio R. S. 2017 m. sausio 23 d. patvarkymus Nr. S-698 ir Nr. S-703 dėl piniginių lėšų, sumokėtų už ketintą pirkti turtą grąžinimo; įpareigoti antstolį surašyti patvarkymuose nurodyto turto paradavimo skolininko pasiūlytiems pirkėjams aktus.Pareiškėja taip pat skundu prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti visus turto išieškojimo ir realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki skundo išnagrinėjimo. Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0070/15/00152 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų L. B., B. J., R. J., V. B. turto. Antstolis visiškai nepagrįstai suėjus terminui surašyti turto pardavimo aktą skolininko pasiūlytam pirkėjui, jo nesurašė, o priėmė skundžiamus 2017 m. sausio 23 d. patvarkymus, kuriais atsisakė parduoti turtą skolininkų pasiūlytiems pirkėjams. Jei nebūtų taikoma prašoma laikinoji apsaugos priemonė, būtų sudarytos sąlygos įvykdyti Turto varžytines, ir būtų užkirstas kelias turtą įsigyti pasiūlytiems pirkėjams, kurie pagal įstatymą sumokėjo visą kainą. Varžytinių paskelbimas iki šio skundo išnagrinėjimo padarytų galimai šio skundo atžvilgiu palankaus procesinio sprendimo įvykdymą neįmanomu, nes skundo reikalavimo patenkinimas prarastų bet kokią prasmę, t. y. skundžiamų patvarkymų panaikinimas prarastų savo tikslą atkurti teisėtumą šiame vykdymo procese ir turtą parduoti pasiūlytiems pirkėjams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos B. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, jog, nesustabdžius išieškojimo, bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Sustabdžius vykdymo veiksmus, būtų apsunkintas bet kokių tarpinių procesinių sprendimų priėmimas vykdomojoje byloje, o tai prieštarautų vykdytino dokumento privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principui bei išieškotojo interesams. Todėl teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, vertino, kad nėra pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja B. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius išieškojimo, bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Jeigu būtų skelbiamos ir įvyktų varžytynės (ir turtas būtų parduotas iš varžytynių), būtų užkirstas kelias turto pardavimui pasiūlytiems pirkėjams pagal CPK 704 straipsnį. Antstolis jau paskelbė varžytynes, taigi jau įvyko faktai, kurie, jeigu nebus sustabdyti, akivaizdžiai darys galimą teismo sprendimo vykdymą neįmanomu.Teismų praktikoje yra pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Šį prioritetą turėtų taikyti ir bylą nagrinėjantys teismai, tačiau skundžiama nutartimi teismas pažeidė minėtus reikalavimus. Teismų praktika tokiose situacijose nurodo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pripažinus antstolio veiksmus dėl varžytynių paskelbimo neteisėtais, būtų ginčijamas ir galimas įvykusių pirmųjų varžytynių rezultatas, tai yra kiltų papildomi teisiniai ginčai, todėl nukentėtų ir išieškotojo interesai kuo greičiau susigrąžinti pagal kredito sutartį perduotus pinigus. Tuo tarpu, teismui atmetus pareiškėjų skundą, antstolis galėtų toliau vykdyti išieškojimą ir paskelbti naujas varžytynes (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1542-431/2015).Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė net neišreikalavęs vykdomosios bylos iš antstolio. Kaip minėta, Nutarties priėmimo metu byloje jau buvo akivaizdžių duomenų, kad antstolis toliau neteisėtai vykdo išieškojimo veiksmus (skelbia varžytynes), nepaisydamas į vykdomąją bylą pateiktų skundų dėl šių veiksmų neteisėtumo.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-850/2014).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15580-657/2011 dėl 6 983 389,28 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 28 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, išieškojimo iš skolininkų L. B., B. J., R. J., V. B. ir UAB „Žalias ratas“ turto išieškotojo AB DNB bankas naudai. Antstolis vykdomojoje byloje priėmė 2017 m. sausio 23 d. patvarkymus Nr. S-698 ir S-703, kuriais atsisakė parduoti turtą skolininkų (įskaitant pareiškėjos) pasiūlytiems pirkėjams; skolininkų pasiūlytų pirkėjų MB „Bijūna“, UAB „Gintaja“ ir P. K. prašė nurodyti sąskaitą, į kurią bus grąžintos lėšos pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą už ketintą pirkti turtą.CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas (CPK 704 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 0,0494 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,0136 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas antstolio 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkymu bendrai 273 000 Eur sumai. Skolininkai šį turtą prašė parduoti jų siūlomam pirkėjui P. K. už 174 000 Eur ir būtent tokią sumą šis pirkėjas buvo įnešęs į antstolio depozitinę sąskaitą. Butai ir negyvenamosios patalpos pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įkainoti antstolio 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu bendrai 3 988 000 Eur sumai. Skolininkai šį turtą prašė parduoti jų siūlytiems pirkėjams už 2 601 001 Eur ir būtent tokią sumą pirkėjai buvo įnešę į antstolio depozitinę sąskaitą. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoma skola sudaro daugiau nei 6 983 389,28 Eur.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog skolininkų pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė mažesnę pinigų sumą, nei vykdomojoje byloje nustatyta turto vertė pagal antstolio įkainojimą, paremtą ekspertizės išvadomis, be to, skola išieškotojui AB DNB bankui yra žymiai didesnė už turto vertę, sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantės (pareiškėjos) skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės jo užtikrinimui negali būti taikomos. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kurią privalo įrodyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo (CPK 12, 178 str.). Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas – negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėja teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjos interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą, išieškotojo interesus bei nepagrįstai vilkintų vykdymo procesą.Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė (CPK 179 str. 3 d.), kad antstolis R. S. minėto pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2YT-8713-924/2017 pagal pareiškėjų B. J., P. K., V. Č. skundus dėl antstolio R. S. veiksmų, pareiškėjams atsisakius nuo skundų. Laikinosios apsaugos priemonės vykdomajame procese taikomos iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo dėl antstolio veiksmų. Nors LITEKO sistemoje nepažymėta, kad minėta teismo nutartis įsiteisėjusi, tačiau aplinkybė, jog byla yra nutraukta, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje.Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė