Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1542-431/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
2S-1542-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-137528-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
M. G., T. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1542-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-137528-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 128.11.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. G. ir T. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/00079.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų prašė atšaukti neteisėtai paskelbtas nekilnojamojo turto pirmąsias varžytynes, pateikti pareiškėjams pilną turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą bei nustatyti nuo šio akto pareiškėjams pateikimo dienos tris dienas motyvuotiems pareiškėjų prieštaravimams pareikšti, sudaryti sąlygas iki pareiškėjų turto pirmųjų varžytynių pareiškėjams pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Nurodė, jog antstolis, prieš paskelbdamas varžytynes, neatliko turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, nesudarė sąlygų pareiškėjams pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, nepateikė patvarkymo dėl varžytynių skelbimo bei nenustatė pareiškėjams termino pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti iki varžytynių. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomąją bylą Nr. 0241/15/00079 ir joje atliekamą išieškojimą iš pareiškėjams priklausančio turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi patenkino pareiškėjų M. G. ir T. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė antstolio D. T. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0241/15/00079 ir joje vykdomą išieškojimą iš pareiškėjams priklausančio turto iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas pagal pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas nustatė, kad antstolis yra paskelbęs pareiškėjams priklausančio buto varžytynes. Pareiškėjai, nesutikdami su turto pardavimu iš varžytynių, pareiškė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo atšaukti neteisėtai paskelbtas pareiškėjų buto pirmąsias varžytynes, kadangi, prieš paskelbdamas varžytynes, antstolis nepateikė pareiškėjams turto vertės nustatymo akto, nesudarė galimybių pareiškėjams pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, taip pat nesudarė galimybės pasiūlyti savo pirkėją. Kadangi ginčas dėl antstolio priimto patvarkymo teisėtumo nėra išspręstas, teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. T. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0241/15/00079.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu antstolis D. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininkai, grįsdami būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikia teismui klaidingus faktus. Skolininkai apie visus antstolio atliekamus vykdymo veiksmus yra informuojami pasirašytinai. Visi procesiniai dokumentai yra siunčiami skolininkams bei įteikiami jų gyvenamosios vietos adresu. Antstolio 2015 m. vasario 20 d. patvarkymas, kuriuo nutarta realizuoti įkeistą turtą iš varžytynių bei paskirta įkeisto turto ekspertizė skolininkams buvo įteikta pasirašytinai 2015 m. vasario 26 d. per kurjerius ir 2015 m. kovo 2 d. per centrinį paštą. Skolininkė pati 2015 m. vasario 25 d. aprodė įkeistą butą turto vertintojams bei pasirašė įkeisto buto apžiūros akte. Antstolio 2015 m. kovo 3 d. patvarkymas, informuojantis apie atliktos ekspertizės išvadas skolininkams įteiktas pasirašytinai 2015 m. kovo 5 d. per kurjerius ir 2015 m. kovo 11 d. per centrinį paštą. Minėtame patvarkyme buvo išaiškinta skolininkų teisė iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją. Per patvarkyme nustatytus terminus skolininkai nepateikė prieštaravimų dėl įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvadų, nebuvo atvykę į antstolio kontorą susipažinti su ekspertizės aktu, nesusisiekė su antstoliu ir nepasiūlė pirkėjo, nesidomėjo vykdymo eiga. Taigi antstolis ėmėsi visų priemonių, kad skolininkai būtų informuoti apie įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvadas ir apie paskelbtas turto varžytynes. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią atitiktį siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus. Vykdytinu dokumentu jau būna pripažintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ar teisėti interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nukelia realų sprendimo vykdymą. Todėl yra svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, tai yra sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo.

Atsiliepimų į antstolio atskirąjį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 79.494,16 € skolos bei 5 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininkų M. G. ir T. D. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. Pagal sutartinės hipotekos sandorį išieškotojui įkeistas skolininkams priklausantis butas, dėl kurio pardavimo antstolis yra paskelbęs pirmąsias varžytynes. Skundu dėl antstolio veiksmų skolininkai prašo atšaukti neteisėtai paskelbtas buto pirmąsias varžytynes, pateikti pareiškėjams buto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, nustatyti pareiškėjams tris dienas motyvuotiems prieštaravimams pateikti bei sudaryti sąlygas pasiūlyti savo pirkėją butui. Pareiškėjai skunde nurodo, jog antstolis neatliko turto ekspertizės, nepateikė pareiškėjams patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, turto vertės nustatymo ekspertizės, nesudarė sąlygų pareiškėjams pateikti motyvuotų prieštaravimų į antstolio atliktą turto vertės nustatymą bei nenustatė termino pareiškėjams pasiūlyti savo pirkėją iki varžytynių pradžios. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdomosios bylos bei joje atliekamo išieškojimo sustabdymo.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Aplinkybės, ar antstolis atliko skolininkams priklausančio buto ekspertizę bei ar tinkamai apie tai pranešė skolininkams, turi būti vertinamos nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalo tik įvertinti, kokią galimą grėsmę gali kelti tolesnių antstolio veiksmų vykdymas skolininkų bei išieškotojo interesams, jeigu vykdymo veiksmai nebus sustabdyti.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo ar nutarties įvykdymui, o atsakovas (nagrinėjamu atveju antstolis ar išieškotojas), siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Nagrinėjamu atveju, nesustabdžius antstolio veiksmų ir leidus vykdyti paskelbtas pirmąsias varžytynes, atskirojo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, kadangi pareiškėjams palankaus sprendimo priėmimo atveju, butą gali įsigyti varžytynių dalyvis ir skolininkai nebegalėtų siūlyti savo pirkėjo. Be to, teismui pripažinus antstolio veiksmus dėl varžytynių paskelbimo neteisėtais, būtų ginčijamas ir galimas įvykusių pirmųjų varžytynių rezultatas, tai yra kiltų papildomi teisiniai ginčai, todėl nukentėtų ir išieškotojo interesai kuo greičiau susigrąžinti pagal kredito sutartį perduotus pinigus. Tuo tarpu, teismui atmetus pareiškėjų skundą, antstolis galėtų toliau vykdyti išieškojimą ir paskelbti naujas varžytynes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o antstolio atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė