Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą, kurį teikia gynėja advokatė V. B., dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. A. ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 40 parų arešto bausmę, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-735-517/2025 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 40 parų arešto bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktų pagrindu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesių laikotarpiui, paskiriant 3 mėnesiams intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis pagal nuteistojo gyvenamąją vietą, bei įpareigojant: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. sausio 6 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą tenkino, nurodydami, kad nuteistasis R. A. į savo, kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvių elgesio pokyčių, padėtį žvelgia lengvabūdiškai ir nerūpestingai. Jis, suvokdamas realios arešto bausmės atlikimo grėsmę, toliau netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, sistemingai pažeidinėdamas probacijos sąlygas, nes tokia situacija, nesilaikant įstatyme įtvirtintų bausmės paskirties nuostatų, leidžia pačiam nuteistajam jaustis nebaudžiamam už padarytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 10 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamųjų asmenų elgesio kontrolė vykdoma vadovaujantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

8. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius kontroliuoja R. A. elgesį nuo 2025 m. birželio 26 d. 2025 m. liepos 4 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, jam sudarytas individualus priežiūros planas, sumontuota elektroninio stebėjimo įranga, t. y. uždėta apykojė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių, kad nuteistasis žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdys pareigas ar jų apskritai nevykdys. Bausmės vykdymo atidėjimo metu siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, būtinas paties probuojamojo aktyvus prisidėjimas, bendradarbiavimas su probacijos tarnyba, siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas.

10. Nors priežiūros laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, nuteistasis baigė elgesio keitimo programą asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių, įpareigojimų neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo užfiksuota nebuvo. Visgi, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kitų probacijos sąlygų nuteistasis nevykdė. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 4 d. R. A., būdamas neblaivus (1,31 prom.), padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje. Probuojamasis dėl pažeidimo pateikė paaiškinimą, po to buvo pakartotinai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka, sąlygomis ir kilsiančiomis teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą. Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. 6 val. nuteistasis nustatyta tvarka nepakrovė apykojės, dėl šio pažeidimo pateisinamų priežasčių nenurodė. Be to, nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, padarė 3 administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 straipsnio 1 dalyje (vagystės). 2025 m. spalio 3 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu priimtas sprendimas nuteistajam pakartotinai išaiškinti probacijos atlikimo tvarką ir numatyta papildoma priemonė – 2 mėnesius taikyti motyvacinius pokalbius ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites. Nepaisant to, jog nuteistajam pakartotinai buvo išaiškinta probacijos vykdymo tvarka ir jos nevykdymo pasekmės, 2025 m. spalio 7 d. naktinio patikrinimo metu 22.46 val. R. A. nerastas namuose, telefonu neatsiliepė, o 2025 m. spalio 9 d., patikrinus jo blaivumą, nustatytas 0,78 prom. girtumas. Pasiaiškinime jis nurodė, kad nuo 2025 m. spalio 7 d. iki 2025 m. spalio 8 d. ir nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2025 m. spalio 9 d. nakvojo pas draugę (jos adreso nenurodė), o dėl alkoholio vartojimo planuoja vykti pas gydytojus dėl gydymosi nuo priklausomybės. Vadinasi, jis nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, nesilaikė draudimo vartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2025 m. spalio 17 d. įvyko dar vienas atvejo vadybos posėdis, kurio metu priimtas sprendimas tęsti asmens priežiūrą, pakartotinai išaiškinti probacijos atlikimo tvarką ir numatyti papildomas priemones, t. y. tęsti ankstesnės atvejo vadybos metu suplanuotą papildomą priemonę ir, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, 3 mėnesių laikotarpiu ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį dalyvauti priklausomybių ligų specialisto konsultacijose. Tačiau nuteistasis 2025 m. lapkričio 4 d., 2025 m. lapkričio 6 d., 2025 m. lapkričio 11 d., 2025 m. lapkričio 18 d., 2025 m. lapkričio 21 d., 2025 m. lapkričio 24 d. ir 2025 m. lapkričio 25 d. neatvyko į atsiskaitymus už probacijos sąlygų vykdymą (visus kartus buvo informuotas apie vizito laikus telefonu arba šaukimu). Taip pat 2025 m. lapkričio 18 d. ir 2025 m. lapkričio 25 d. neatvyko į iš anksto suderintas konsultacijas pas priklausomybių konsultantą; 2025 m. lapkričio 6 d. nedalyvavo iš anksto suderintoje konsultacijoje su Probacijos tarnybos psichologe. 2025 m. lapkričio 4 d., 2025 m. lapkričio 18 d. ir 2025 m. lapkričio 21 d. nedalyvavo iš anksto suderintuose motyvaciniuose pokalbiuose su Probacijos tarnybos socialine darbuotoja. 2025 m. lapkričio 15 d. patikrinimo metu R. A. namuose nerastas, paliktas šaukimas atvykti 2025 m. lapkričio 18 d., tačiau neatvyko. 2025 m. lapkričio 21 d. nuvykus į nuteistojo namus, jis rastas blaivus, jam įteiktas šaukimas atvyti į Probacijos tarnybą 2025 m. lapkričio 24 d., tačiau nuteistasis neatvyko. Taip pat nustatyta, kad R. A. atžvilgiu 2025 m. lapkričio 10 d. surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (vagystė). Nei vienu administracinio nusižengimo atveju informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė, tačiau, nors nežymiai, tačiau padidėjusi –pakilo iki 91 balo (ankstesnių pakartotinių nusikalstamumo rizikos vertinimų metu 2025 m. liepos 13 d., 2025 m. rugsėjo 29 d. nustatyta 90 balų). Be to, nustatyta aukšta didelės žalos rizika visuomenei ir bei vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Taigi, nei papildomos pareigos, pakartotiniai pareigų ir teisių išaiškinimai, nei teisinių pasekmių dėl probacijų sąlygų nesilaikymo išaiškinimai iš esmės jokio poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau pažeidinėjo probacijos sąlygas.

11. Skunde nurodoma, kad per nustatytą laiką nuteistasis neįsidarbino, kadangi buvo patyręs stuburo traumą, negalėjo dirbti, gydėsi, tačiau nei byloje, nei nuteistojo asmens byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių tokią sveikatos būklę, trukmę bei mastą ir leidžiančių teigti, jog asmuo negalėjo vykdyti įpareigojimų dėl objektyvių priežasčių, tokie duomenys nėra pateikti ir su skundu apygardos teismui. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog Užimtumo tarnyboje negalėjo įsiregistruoti, nes jo pasas buvo paimtas kaip kardomoji priemonė kitoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo pradėta iki 2025 m. gegužės 28 d. – neturėdamas asmens dokumento negali vykdyti įsipareigojimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Visgi, iš individualaus priežiūros plane nurodomų duomenų matyti, kad nuteistasis buvo nuvykęs į Užimtumo tarnybą, kur jam buvo paaiškinta, kad registracijai reikalingas tapatybę patvirtinantis dokumentas, tuomet jis kreipėsi į policiją, bet jam buvo nurodyta, jog jo pasas, kaip kardomoji priemonė, yra paimtas kitoje byloje ir su kaltinamuoju aktu perduotas į teismą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 134 straipsnyje nurodoma, jog paėmus dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą), įtariamajam (kaltinamajam) išduodama generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai. Be to, teismas, esant neatidėliotinai būtinybei, pateikus prašymą, gali laikinai išduoti kaltinamajam asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, reikalingą įrodyti tapatybę įvairiose įstaigose, banko, taip pat ir sveikatos priežiūros įstaigose, valstybinėse institucijose. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų kreipęsis į jo baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą su prašymu laikinai išduoti asmens dokumentą laikotarpiui, reikalingam įvykdyti vieną iš teismo paskirtų įpareigojimų – pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

12. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog elektroninio stebėjimo įrenginys buvo išsikrovęs, nes buvo netyčia sušlapintas, tačiau toks nuteistojo argumentas nepaneigia konstatuoto pažeidimo fakto, kadangi jis buvo supažindintas su elektroninio stebėjimo sistemos techninės įrangos perdavimo aktu, kuriame nurodoma, jog stebimasis įsipareigoja nedelsiant informuoti Probacijos tarnybą apie bet kokius pastebėtus jam perduotos elektroninio stebėjimo sistemos techninės įrangos apgadinimus ar gedimus, ir jį pasirašė (a. b. l. 8). Apie elektroninio stebėjimo įrenginio gedimą nuteistasis Probacijos tarnybos neinformavo.

13. 2025 m. lapkričio 11 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, atkreiptas dėmesys į problemines sritis – piktnaudžiavimą alkoholiu, netinkamą elgesį, nurodant, kad nuteistasis nevertina savo alkoholio vartojimo įpročių kaip probleminių ir mano, kad situaciją valdo; poreikio gauti pagalbą, specialistų, kurie padėtų jam spręsti su alkoholiu susijusias problemas, jis nemato. Tą iš dalies parodo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2025 m. gruodžio 9 d.) R. A. duoti parodymai – jis pripažįsta, jog turi problemą dėl alkoholio vartojimo, tačiau aktyvių veiksmų problemai spręsti nesiima, nurodydamas, jog konsultacijai pas gydytoją buvo nuvykęs vieną kartą prieš mėnesį, nežino kada kitas vizitas, jis pirmame vizite buvo nuvykęs tik pasiklausti. Be to, Probacijos tarnyba dėjo pastangas, siūlydama nuteistajam padėti spręsti priklausomybės problemą, tačiau pastarasis 2 kartus neatvyko į iš anksto suderintas konsultacijas pas priklausomybių ligų specialistą, vartojo alkoholį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinime taip pat nurodoma, kad jam būdingas impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių trūkumas; daro tuos pačius teisės pažeidimus, nors žino savo elgesio pasekmes. Anksčiau buvo prižiūrimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų; šiuo metu taip pat nesilaiko, nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio normų. Motyvacija susirasti darbą yra per silpna, jis sugeba pateisinti savo nedarbą ir nededa pakankamai pastangų pradėti dirbti.

14. Tai, kad nuteistasis lankė Probacijos tarnybos psichologo ir priklausomybių specialisto konsultacijas, išklausė programą asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių, vertinama teigiamai, tačiau nėra aplinkybės, nusveriančios duomenis apie teismo įpareigojimų ir probacijos sąlygų nesilaikymą. Kaip minėta, nuteistasis ne vieną kartą buvo supažindintas su probacijos atlikimo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, ne visuomet atvykdavo į atsiskaitymus už probacijos sąlygų vykdymą, kelis kartus nebuvo rastas namuose, šaukiamas į Probacijos tarnybą neatvyko, telefonu buvo nepasiekiamas, vartojo alkoholinius gėrimus, nedalyvavo visose konsultacijose su socialine darbuotoja, priklausomybių ligų specialistu bei Probacijos tarnybos psichologe, darė administracinius pažeidimus (vagystės). Tokiu būdu skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslai nebus pasiekti, kadangi nuteistasis nepateisina jam parodyto teismo pasitikėjimo ir suteiktos galimybės pasitaisyti – nekeičia savo elgesio, nededa pakankamų pastangų vykdyti jam teismo skirtus įpareigojimus ir atvejo vadybos numatytas papildomas priemones.

15. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutartis pagrįsta, tinkamai motyvuota, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.