Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos D. Š. atstovei adv. I. P. ir suinteresuoto asmens 2. Institucijos, duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos Šiaulių skyrių atstovei R. R., neatvykus suinteresuoto asmens 1. VĮ Turto bankas atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, asmeninio testamento pripažinimo galiojančiu ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys: 1. Valstybės įmonė Turto bankas (toliau - ir TB) ir dalyvaujant 2. Institucijai, duodančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos Šiaulių skyrių (toliau - ir ŠRVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. Š. su pareiškimu 2019-09-18 kreipėsi į teismą, nurodydama šiuos motyvus.

(duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje (toliau ir - JK), Londone, mirė pareiškėjos sutuoktinis A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Su A. R. pareiškėja susituokė (duomenys neskelbtini)Londone, įrašas apie tai Šiaulių CMS santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 91. A. R. yra pareiškėjos nepilnamečio sūnaus L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (žr. gimimo įrašą).

2015-02-05 Jungtinėje Karalystėje sudarytu testamentu A. R. visą turtą paliko pareiškėjai D. Š.. Testamento 2 punkte nurodyta, kad testatorius paskiria savo žmoną D. Š., vienintele testamento vykdytoja ir patikėtine. Po sutuoktinio mirties pareiškėjos advokatė Jungtinėje Karalystėje kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Aukščiausiasis Teismas 2016-07-20 išdavė Oficialų testamento patvirtinimą, kuriame nurodyta: tegul bus žinoma, A. R. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) pastoviai gyvendamas Anglijoje ir Velse ir taip pat tegul bus žinoma, kad aukščiau nurodyto mirusiojo paskutinė valia ir testamentas (kurio kopija pridedama) buvo įrodytas ir registruotas Aukščiausiame Teisme ir, kad viso turto administracija pagal įstatymą pereina ir pavedama šio mirusiojo žemiau nurodytam atstovui, kurį patvirtino aukščiau nurodytas teismas šią dieną veikti testamento vykdytoju D. Š., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis aukščiau minėtais dokumentais pareiškėja paveldėjo visą sutuoktinio turtą, esantį Jungtinėje Karalystėje.

Gyvendami santuokoje iš santuokinių lėšų pareiškėja ir jos sutuoktinis 2012-08-10 pirkimo -pardavimo sutartimi Nr. 6709 nusipirko (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav. esantį 0,1260 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir mirusiam sutuoktiniui. Įpėdiniams palikimas atsirado į 1/2 dalį šio nekilnojamojo daikto. Įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja nepriėmė palikimo į Lietuvoje esantį turtą. Teismui pateiktas registrų centro išduotas testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų; nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Taigi, Lietuvos Respublikoje nėra užvesta paveldėjimo byla.

Kaip aukščiau paminėta, pareiškėja priėmė Jungtinėje Karalystėje esantį sutuoktinio palikimą. Po sutuoktinio mirties kreipėsi į Lietuvos advokatus konsultacijos. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jei priėmė dalį palikimo, tai reiškia, kad priėmė ir visą kitą palikimą. Šią vasarą pareiškėja grįžo į Lietuvą atostogų ir norėjo sutvarkyti palikimą. Notarė jai paaiškino, kad negali užvesti paveldėjimo bylos, nes pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą, o sutuoktinio palikimo priėmimas Jungtinėje Karalystėje jai nesuteikia teisės užvesti paveldėjimo bylos Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje sudarytas testamentas Lietuvoje negalioja ir jį reikia pripažinti galiojančiu, be to nepilnamečiui L. R. priklauso privalomoji dalis, todėl reikia gauti išankstinį teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, taip pat atnaujinti terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo savo ir vaiko vardu atnaujinimo.

RC testamentų išrašas patvirtina, kad aukščiau minėtas JK sudarytas testamentas nėra registruotas LR testamentų registre, todėl teismo prašo minėtą testamentą pripažinti galiojančiu. Testamentas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, išskyrus, tai, kad nėra registruotas LR Testamentų registre.

Vadovaudamasi koncentracijos principu prašo šioje byloje išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėja yra L. motina, o kartu ir įstatyminė atstovė. Tarp jos ir sūnaus L. interesų konflikto nėra. Sūnus sutinka, kad motina atstovautų priimant palikimą jo vardu. Visa tai reikalinga paveldėjimui.

Testamente mirusysis įvardino M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaip savo vaiką. Nors A. R. yra biologinis Martyno tėvas, tačiau būdamas gyvas tėvystės neįteisino. Todėl Martyno motina neįtraukia į procesą. Tačiau tikrai jo nenuskriaus. Dalį paveldėto turto perduosiu abiem vaikams lygiomis dalimis.

Paveldėjimo byla bus vedama Šiaulių rajono 2 - ajame notarų biure (pagal paveldimo nekilnojamojo turto buvimo vietą).

Nurodytas aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pridėti dokumentai.

Vadovaudamasi LR CK 5.20, 5.50, 5.57, LR CPK 576, 577, 579, 580 straipsniais pareiškėja teismo prašo :

1. Pareiškėjai, D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

2. Pareiškėjai, D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą nepilnamečio L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu.

3. Pripažinti galiojančiu A. R. 2015-02-05 Jungtinėje Karalystėje sudarytą testamentą

4. Išduoti pareiškėjai, D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečio L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu.

Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra perėmusi palikėjo A. R. palikimo. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo prašo pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Ši civilinė byla bus vedama ne per advokatą.

Suinteresuotas asmuo valstybinė institucija, duodanti išvadą byloje, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, veikianti per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Šiaulių rajono savivaldybėje, pateiktoje išvadoje nurodė šiuos motyvus.

Pareiškėjos šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nebuvo taikyta atvejo vadyba, Skyriui pareiškėjos šeima nėra žinoma.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Šias pareiškime nurodomas aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pridėtas Aukščiausiojo Teismo oficialus testamento patvirtinimas, iš kurio matyti, jog visą Jungtinėje Karalystėje esantį turtą po A. R. mirties priėmė pareiškėja D. Š.. Taigi, tokiais veiksmais pareiškėja po savo sutuoktinio A. R. mirties išreiškė aiškią valią priimti palikimą (ir jį priėmė), ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Lietuvoje. Kaip nurodo pareiškėja, dėl paveldėjimo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, ji kreipėsi į advokatą, tačiau buvo suklaidinta, nurodant, kad priėmusi dalį palikimo, ji laikytina priėmusi visą palikimą, (ir esantį Lietuvoje). Skyriaus vertinimu, pareiškėja nepriėmė palikimo Lietuvoje ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių - advokato suklaidinimo. Priešingai, pareiškėja elgėsi kaip atidus ir sąžiningas asmuo, savo teises, priimdama palikimą Jungtinėje Karalystėje, įgyvendino pakankamai rūpestingai.

Todėl Skyrius sutinka su pareiškėjos D. Š. prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausančių, priežasčių. Atnaujinus terminą palikimui priimti, išduotinas leidimas priimti A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečio L. R. vardu.

Atkreiptinas dėmesys j tai, kad teismų praktika orientuota į vaiko teisių gynybą bei palikimo jo vardu priėmimą, nes tai atitinka tiek palies vaiko, tiek viešąjį interesą. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai i vaiko interesus (CPK 582 str. 7 d.).

Esant aukščiau nurodytiems Skyriaus argumentams, manome, kad pareiškėjos D. Š. pareiškimas yra pagrįstas, todėl galėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkinamas visiškai.

Dėl bylos teismingumo (jurisdikcijos) ir pareiškėjos prašymui taikytinos teisės.

Pareiškėja 2019-09-18 su pareiškimu kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikoje (toliau ir - LR). Teismas pagal teisėjo rezoliuciją gautą LR pilietės (pareiškėjos) pareiškimą priėmė ir jo kopijas išsiuntė suinteresuotiems asmenims. Tokia teismo išvada siejosi su LR CK 1. 62 str. 1 d. nuostata, jog nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Atskirai pastebėtina, kad ši teisės normą taikoma kuomet tarp įpėdinių kyla ginčas dėl paveldėjimo. Taip pat šia teisės norma privalo remtis ir notaras kuomet įpėdinis pateikia prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjos pareiškimo atveju matyti, kad pagal teismui pateiktą testamentą, dalis palikėjo (testatoriaus) palikimą sudarančių daiktų yra paveldimą pagal jo vietos valstybės sudarymo teise, tai yra Jungtinės Karalystės, o kitą dalis, tai yra nekilnojamieji daiktai, kaip jau minėta gali būti paveldėta tik pagal Lietuvos teisę. Nagrinėjamoje byloje dėl atsiradusių (egzistuojančių) teisinių santykių teismas papildomai pasisako ir žemiau. Pareiškėja procesiniame dokumente remiasi LR CK ir CPK nuostatomis. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimui taikytinos ne tik LR CK normos (pvz., CK 1. 62 str.), bet ir CPK nuostatos (pvz., CPK 810 str.). Taip pat teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atkreipia dėmesį į tai, kad paveldėjimo srityje, tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinė Karalystė yra ratifikavusios daugiašalę konvenciją, tai - 1972 m. Europos Tarybos Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, kuri Lietuvos atžvilgiu įsigaliojo nuo 2004 rugpjūčio 20 d. Tokiu atveju pareiškėja turėjo teisę JK išduotą oficialų testamentą, pateikti ir LR testamentų registrui ir po to kreiptis į vietos notarą.

Pažymėtina, kad dėl teismų praktikoje priimtų procesinių sprendimų dėl palikimo priėmimo, kuriais konstatuota, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, yra laikomas priėmusiu visą palikimą, nors jis būtų skirtingose valstybėse (žr. pvz., LAT 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje; Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-799-445/2013; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-5476-155/2017). Tokiai teismų pozicijai pritaria ir kolektyvinės monografijos autoriai pasisakydami paveldėjimo klausimais (žr. L. A. - Kamarauskienė, S. B., E. Č. ir kt., Paveldėjimo teisė, leidėjas Lietuvos notarų rūmai, 2018).

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti.

Testatorius A. R. dar 2015-02-05 pagal gyvenamosios vietos valstybės (JK) teisės normas sudarė rašytinį (asmeninį) testamentą, kuriuo visą jo mirties dienai jam priklausantį turtą, jis paliko testamentiniams įpėdiniams : 1. D. Š. (pareiškėja), 2. M. Š. (pilnametis sūnus) ir 3. L. R. (nepilnametis sūnus) (20-22 b. l.).

Atskirai pažymėtina, kad sudarytą rašytinį (asmeninį) testamentą, testatorius galėjo asmeniškai perduoti saugoti ir Lietuvos Respublikos konsulato Jungtinėje Karalystėje pareigūnui ir tuomet jis būtų įgijęs oficialaus testamento statusą pagal LR CK 5. 31 str. nuostatą.

Kaip matyti pagal byloje esančius duomenis, testatorius A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Pareiškėja yra viena iš velionio testatoriaus testamentinių įpėdinių, veikiančių ir nepilnamečio sūnaus L. R. vardu. Testatoriaus A. R. 2015-02-05 sudarytą rašytinės (asmeninės) formos testamentas, po jo mirties Jungtinėje Karalystėje, Aukščiausiojo Teismo šeimos poskyrio testamentų pareigūnas 2016-07-20 patvirtino ir jis buvo legalizuotas (25 b. l.). Šio testamento vykdytoja tapo pareiškėja D. Š.. Testatorius minėtu testamentu visą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (tiek JK, tiek ir LR) ir/ar turtines teises po jo mirties, patikėjo tvarkyti vienintelei testamentinei vykdytojai (patikėtinei), tai yra pareiškėjai D. Š. (20-22 b. l.).

Testatorius mirties dieną jis turėjo turto ir Lietuvos Respublikoje, tai yra jam ir jo sutuoktinei D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas, 0,1260 ha), esantis Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad yra paveldimas ne tik turtas, bet ir daiktinės (turtinės) teisės. Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutai, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pa­reigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir parei­gos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš turtinių prievolinių santykių atsiradu­sios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus įstatymų daromas išimtis.

Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.

Kai į palikimo sudėtį įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepri­klauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniui kartu su paveldimais pastatais ar stati­niais pereina palikėjo teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ar statiniai. Tai gali būti teisės pagal ilgalaikės žemės nuomos sutartį, užstatymo teisė, servituto teisė į pastatų užimamą žemę. Įpėdinis, paveldėjęs pastatą, perima palikėjo teises ir parei­gas, susijusias su pastato užimama žeme.

Kaip jau minėta testatorius bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su pareiškėja, iki savo mirties valdė 0,1260 ha žemės sklypą (14-15 b. l.). Šį nekilnojamąjį daiktą testatorius rašytiniu (asmeniniu) testamentu paliko testamentiniams įpėdiniams: pareiškėjai D. Š. ir vaikams M. Š. bei L. R. (20-21 b. l.). Išskyrus pareiškėją ir nepilnametį L. R., kitas testamentinis įpėdinis M. Š. dėl termino atnaujinimo palikimui priimti į teismą nesikreipė, todėl laikytina, kad jis pretenzijų minėtiems testamentiniams įpėdiniams neturi.

Testatorius pagal gyvenamosios vietos valstybėje galiojančias teisės normas 2015-02-05 sudarė rašytinį (asmeninį) testamentą, kuris 2016-07-20 buvo legalizuotas. Tokiu atveju testamento vykdytoja veikdama savo ir nepilnamečio sūnaus vardu, turėjo pateikti LR vietos notarui duomenis, kad yra priėmusi tą palikimo dalį kuri buvo JK. O to nepadariusi, per 3 mėnesius po testamento legalizavimo privalėjo turėjo kreiptis į LR vietos notarą, kad būtų galima pradėti paveldėjimo procedūrą dėl LR esančio ir palikėjui A. R. priklaususio nekilnojamojo daikto. Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, pareiškimą paduodami palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Velionis A. R. mirė (duomenys neskelbtini) ir jo vardu atsirado palikimas pagal rašytinį (asmeninį) testamentą. Testatoriaus palikimą pagal testamentą įgijo teisę paveldėti anksčiau paminėti testamentiniai įpėdiniai, įskaitant ir pareiškėja. Visos nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad testamento vykdytoja kaip įpėdinė veikdama savo ir nepilnamečio sūnaus L. R. vardu, atsiradusias teises į testatoriaus palikimą LR, turėjo (galėjo) realizuoti per tris mėnesius po testamento legalizavimo. Tačiau dėl nepakankamo kiekio informacijos jos ir kitų įpėdinių teisės nebuvo per įstatymo nustatytą terminą tinkamai ir laiku LR realizuotos ir testamentiniams įpėdiniams nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Visos šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja veikdama savo ir nepilnamečio sūnaus vardu praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis Lietuvoje į vietos notarą palikimui priimti, kuris atsirado po testatoriaus A. R. mirties.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Pareiškėja būdama mirusio testatoriaus testamentine įpėdine, kartu su kitais testamentiniais įpėdiniais, įgijo teisę paveldėti palikėjo vardu esantį ir jam priklausantį palikimą pagal testamentą. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str. 1d.).

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.) arba prailginamuoju, tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjai D. Š. veikiančiai savo ir nepilnamečio sūnaus L. R. vardu praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą mirusio testatoriaus A. R. palikimui LR priimti, kadangi jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai veikiančiai savo ir nepilnamečio sūnaus vardu paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu išdavimo.

Pareiškėja D. Š. prašo teismo išduoti leidimą jos nepilnamečio sūnaus L. R. vardu priimti palikimą po vaiko tėvo A. R. mirties. Šis pareiškėjos prašymas tenkinamas šiais motyvais.

Vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina LR Konstitucija bei kiti įstatymai (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 1d.).

Pareiškėja išreiškė valią jos nepilnamečio sūnaus L. R. vardu priimti palikimą, įstatymas jai tokią teisę suteikia (CK 3.188 str. 1 d. 2 p., 5.53 str.). Siekiant apginti nepilnamečio vaiko teises ir turtinius interesus, teismas leidžia pareiškėjai nepilnamečio sūnaus L. R. vardu priimti testatoriaus A. R. palikimą LR (CPK 443 str. 8 d., 582 str. 4 d., CK 5.53 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 41 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“ 8.7 punktas).

Atskirai pastebėtina, kad testamentinis įpėdinis nepilnametis L. R. gali būti įgijęs paveldėjimo teisę į velionio tėvo palikimą pagal privalomąją dalį, tik tuo atveju jeigu testamentu jam neskirta daugiau (LR CK 5.20 str.).

Dėl prašymo pripažinti testamentą galiojančiu.

Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo šeimos poskyrio testamentų pareigūnas 2016 m. liepos 20 d. patvirtino testamento vykdytojos (pareiškėjos) D. Š. pateiktą ir 2015-02-05 testatoriaus A. R. sudarytą rašytinį (asmeninį) testamentą, kuriuo testatorius visą jam priklausantį turtą, jis paliko testamentiniams įpėdiniams: 1. D. Š. (pareiškėjai), 2. M. Š. (pilnamečiam sūnui) ir 3. L. R. (nepilnamečiam sūnui) (20-22 b. l.).

Pareiškėja (testamento vykdytoja) 2019 m. rugsėjo 17 d. padavė LR bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pripažinti galiojančiu testatoriaus 2015-02-05 Jungtinėje Karalystėje sudarytą testamentą. Pirmiausia, kaip jau teismas yra nurodęs 2015-02-05 testamentas yra ne tik legalizuotas, bet tuo pačiu ir galiojantis. Antra, testamentą patvirtino J.K. Aukščiausiasis Teismas, dėl to jis įgijo ir teismo procesinio dokumento statusą, o tuo pačiu tampa ir vykdytinu (autentišku) dokumentu.

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytą tvarką (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsigaliojo 2012 m. liepos 4 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo, kuris taikomas visose Europos sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Daniją, Airiją ir Jungtinę Karalystę).

Tačiau Europos Sąjungos lygiu vyksta teisės vienodinimas ir derinimas. Derinimas vyksta dviem lygmenimis: nacionaliniu, tai yra atskirų ES valstybių paveldėjimo teisės derinimas ir pačios ES teisės vienodinimas. Paveldėjimo teisės vienodinimas atliekamas per tarptautines konvencijas, ES reglamentus ir kt. teisės aktus. Europoje vykstantys privatinės teisės derinimo ir vienodinimo procesai daro įtaka ir Lietuvos paveldėjimo teisei. Dėl Lietuvos narystės ES, paveldėjimo bylose taikytina tiek nacionalinė, tiek ir tarptautinė bei Europos Sąjungos teisė. Pastebėtina, kad ES teisė yra virš nacionalinės prigimties ir teismai ją turi taikyti ex officio. ES teisė taikytina ir tokiais atvejais, kai tokia būtinybė iškyla ieškant efektyvaus ir racionalaus sprendimo varianto bei siekiant užtikrinti asmens teisių apsaugą, Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus. Be to LR CK 1. 13 str. 3 d. nustatyta, kad tarptautinių sutarčių normos turi būti taikomos atsižvelgiant į jų tarptautinį pobūdį ir būtinumą užtikrinti vienodą jų aiškinimą bei taikymą.

Todėl vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Ši nuostata reiškia, jog negali būti taikomos kitokios Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, nei tos, kokios yra numatytos tarptautinėje privatinėje teisėje. Dėl to Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas ir kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju prašymui dėl leidimo ji vykdyti kitoje valstybėje narėje, taikytinos Įstatymo 4 straipsnio, nustatančio Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarkos nuostatos. Tačiau ir šios nuostatos taikytinos atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir teisena kuria ji nagrinėjama, neskaidant teisinio santykio dėl teismų kompetencijos.

Pareiškėjos D. Š. pateiktas prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK ir Įstatyme. Nustačius šias aplinkybes, Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 20 d. procesinis sprendimas, priimtas patvirtinant testatoriaus A. R. 2015-02-05 rašytinį (asmeninį) testamentą, paskelbiamas ne tik galiojančiu, bet ir vykdytinu Lietuvos Respublikoje, netikrinant Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo procesinį sprendimą (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270, 576 - 582 str., ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

1. Atnaujinti pareiškėjai D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiam vaikui L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės motinos D. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą 3 (trejų) mėnesių terminą, kreiptis Lietuvos Respublikoje į vietos notarą (biurą), atsiradusiam palikimui po testatoriaus A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Tenkinti pareiškėjos D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą ir išduoti jai leidimą priimti nepilnamečio vaiko L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po vaiko tėvo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).

3. Paskelbti Lietuvos Respublikoje vykdytinu testatoriaus A. R. 2015-02-05 rašytinį (asmeninį) testamentą patvirtintą Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 20 d. procesiniu sprendimu.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.