Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2396-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
2S-2396-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12561-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
V. Ž.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2396-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12561-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.5.21.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18355-235/2018 pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, kuria skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. Ž. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė grąžinti antstolio nurašytą 164,17 Eur sumą. Nurodė, kad nurašyta suma yra dalis pareiškėjo gautos draudimo išmokos už nelaimingą atsitikimą. Pareiškėjo manymu, draudimo išmoka nėra prilyginama darbo pajamoms. Iš pareiškėjo atlyginimo yra išskaičiuojama leistina suma pagal du vykdomuosius raštus. Gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės už skurdo ribą, kuri pernai buvo 282 Eur. Šiuo metu pareiškėjas nedirba, nes yra nedarbingas dėl gautos traumos. Praėjusį mėnesį sirgo bronchitu, taigi materialinė padėtis yra kritiška, o pinigai, gauti iš draudimo kompanijos už nelaimingą atsitikimą, yra reikalingi gydymui. Antstolis A. N. 2018 m. balandžio 23 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad skolininko minima ir antstolio priverstinai nurašyta draudimo išmoka nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas ar CPK) 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių negalima išieškoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 733–743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, Civilinio proceso kodekso 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, anot teismo, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš pastarojo gautos draudimo išmokos išieškojimas yra negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir įpareigoti antstolį grąžinti į pareiškėjo sąskaitą neteisėtai nurašytą sumą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA dydžio, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų, jei kito nenustato įstatymas ir teismas. Šiuo atveju įstatymas ir teismas nenustatė, kad priklauso išskaityti daugiau kaip 70 procentų. Antstolis nurašė 176,11 Eur, o iš gauto atlyginimo – dar 49,24 Eur, taigi iš viso – 225,35 Eur, kas ženkliai viršija galimus išskaitų dydžius, nes apelianto bendros pajamos 2018 m. balandžio mėn. neviršijo MMA. Taigi antstolis šiurkščiai pažeidė įstatymą ir viršijo savo įgaliojimus.Antstolis A. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas klaidingai interpretuoja vykdymo proceso teisės normas, nepagrįstai prilygina gautą draudimo išmoką darbo pajamoms, klaidingai taiko CPK normas, numatančias išieškojimą iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų, bei CPK normas, numatančias pinigų sumas, iš kurių išieškojimas negalimas. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima pagrįstai daryti išvadą, kad antstolis, nurašydamas skolininko gautą draudimo išmoką, pasielgė neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išieškojimo iš skolininko gautos draudimo išmokos.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, neatsižvelgė, nors turėjo, į CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžių ribojimus; o, antstolio nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apelianto gauta draudimo išmoka negali būti prilyginama darbo pajamoms bei nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas.CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai reiškia, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų.Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda. CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina ši įstatyme įtvirtinta sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-315-421/2017).Vadovaudamasis tokia pajamų sąvoka – bet kokia kita nauda – apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto gauta draudimo išmoka yra priskiriama kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.Nagrinėjamu atveju apeliantui 2018 m. balandžio 10 d. buvo išmokėta 180 Eur draudimo išmoka. Antstolis, kaip buvo nurodyta pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, kitą dieną nurašė 164,17 Eur šios sumos, o kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 16 d. antstolis nurašė dar 11,94 Eur, t. y. iš viso – 176,11 Eur.Apeliantas teigia (taigi pripažįsta aplinkybę), kad, pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš apelianto pajamų gali būti išieškoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 13 punkte nurodytais motyvais, konstatuoja, kad antstolis iš apeliantui išmokėtos draudimo išmokos, neviršijusios Vyriausybės nustatytos MMA, galėjo išskaityti ne daugiau kaip 90 Eur (t. y. 50 proc. 180 Eur draudimo išmokos sumos).Apelianto nurodomos aplinkybės apie antstolio vykdomą išieškojimą iš apelianto darbo užmokesčio nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių (bei su jomis susijusių apelianto pateiktų įrodymų), kaip teisiškai nereikšmingų, nevertina.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies, įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui 86,11 Eur nurašytos draudimo išmokos sumos (176,11 Eur - 90 Eur = 86,11 Eur) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies, įpareigoti antstolį A. N. grąžinti pareiškėjui V. Ž. 86,11 Eur nurašytos draudimo išmokos sumos.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Mikuckienė