Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį patikslino nurodė, kad aptarus situaciją su atsakovės atstove, patikslina ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti skolą pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovė iš dalies yra apmokėjusi, o likusi neapmokėta suma sudaro 1 869,33 Eur skolos bei 8,29 Eur palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų bei prašo atlyginti ieškovės aptirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. iš byloje esančios medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. vasario 25 d. tarp šalių buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį vykdytojas UAB (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti viešbučio lubų remonto darbus viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose ir juos priduoti užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

8. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė patikslino savo reikalavimą sumažindamas ieškinio reikalavimą iki 1 869,33 Eur skolos ir 8,29 Eur palūkanų bei 40,00 Eur išieškojimo išlaidų. Ieškovės atstovas prašo pateiktų reikalavimų sumos ribose taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimą dėl 1 869,33 Eur skolos ir 8,29 Eur palūkanų bei 40,00 Eur išieškojimo išlaidų pripažino.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė dėl likusių reikalavimų 965 Eur skolos ir 1,26 Eur palūkanų atsiima ieškinį, atsakovės atstovė sutiko su ieškinio dalies atsiėmimu.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 139 straipsnio 1 dalis, nustato, jog ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė sutiko dėl ieškinio dalies atsiėmimo ir nurodė, kad neprieštarauja ieškinio dalies atsiėmimui, ieškinio atsiėmimas neprieštarauja įstatymui ir šalių valiai, ieškinio dalies atsiėmimas priimtinas, ieškinys dalyje dėl 965 Eur skolos ir 1,26 Eur palūkanų paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnio 2 dalis).

11. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Jeigu ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik toje dalyje, kurioje atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus CPK 268 straipsnio 5 dalis.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių sudaryta rangos (darbų atlikimo) sutartis (CK XXXIII skyrius), šia sutartimi viena šalis – įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pats arba sutartyje numatyta tvarka pasitelkęs trečiuosius asmenis, atlikti darbus ir juos priduoti generaliniam rangovui, o kita šalis – atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus (CK 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).

13. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

14. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, įvykdžiusi savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pateikė atsakovei 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų aktą, 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktą, pagal kuriuos darbus priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Lina Matulaitytė, pasirašydama minėtus atliktų darbų aktus. Tai rodo, kad atsakovės direktorė atliktų darbų neatsisakė priimti, nenurodė jokių defektų ar darbo trūkumų, ir kitų pretenzijų darbų vykdytojui neturėjo. Ieškovė perdavė o, atsakovės direktorė priėmė atliktus darbus, tai rodo, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, todėl atsakovei kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus.

15. Minėtų aktų pagrindu ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MEG Nr. (duomenys neskelbtini) sumai – 6 496,89 Eur, 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MEG Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 1 167,65 Eur). Abi šalys patvirtino, kad pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MEG Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė atsiskaitė iš dalies, o likusi nesumokėta suma sudaro 1 869,33 Eur. Minėtą skolą atsakovė pripažįsta.

16. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

17. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė netinkamai vykdė prievolę atsiskaityti su ieškove, pagal ieškovės apskaičiavimus liko skolinga 1 869,33 Eur sumą (pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras ir atsakovės atliktus mokėjimus). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovė pažeidė šių straipsnių nuostatas, nustatyta tvarka su ieškove neatsiskaitė, neatsiskaitymo fakto neginčija, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 1 869,33 Eur skolą (CPK 185 straipsnis, 187 straipsnio 1 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

18. Iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteistina 8,29 Eur palūkanų suma pagal dalinai apmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą serija MEG Nr. (duomenys neskelbtini), palūkanos apskaičiuotos nuo 1 869,33 Eur nesumokėtos skolos sumos skaičiuojant po 6 proc. palūkanų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.

19. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 dalies 5 punktas).

Dėl palūkanų priteisimo

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

21. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

22. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus, ieškovei prašant, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

23. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad atsakovės įsiskolinimas laikytinas dideliu, o turtinė padėtis yra prasta, atsakovė, nors ir pripažįsta skola, tačiau jos nemoka, tai rodo, kad atsakovė turi finansinių problemų atsiskaityti su kreditoriais.

24. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

25. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog ginčo santykiai susiklostė tarp juridinių asmenų – verslo subjektų, ginčo suma – 1 917,62 Eur atsakovė vengia sumokėti skolą geruoju. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė neatskleidė įmonės turtinės padėties ir galimybių atsiskaityti su ieškove, duomenų, kad 1 917,62 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra didelė ir, kad artimiausiu metu įmonė atsiskaitys su ieškove užtikrinti negalėjo. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė delsia atsiskaityti, be to, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovės prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

26. Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl skolininko turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti ( CPK 147 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė išlaidas - 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, 122,00 Eur žyminis mokestis – 87,00 Eur už ieškinio reikalavimus, 35,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, viso 622,00 Eur.

28. Priėmus ieškovės prašymą dėl ieškinio dalies atsiėmimo ieškovei grąžintina žyminio mokesčio dalis, sumokėta už atsiimtus reikalavimus (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 139 straipsnis).

29. Ieškovės pradinis reikalavimas sudarė 2 883,33 Eur už kurį ieškovė sumokėjo 87,00 Eur, ieškovei sumažinus reikalavimą iki 1 917,62 Eur (1 869,33 Eur skolos + 8,29 Eur palūkanų + 40,00 Eur išieškojimo išlaidos) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 58,00 Eur, taigi ieškovei grąžintinas 29,00 Eur žyminis mokestis (87,00 Eur – 58,00 Eur).

30. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, 35,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 58,00 Eur žyminis mokestis, viso 593,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl ieškinio dalies atsiėmimo.

Ieškinį dalyje dėl 965 Eur skolos ir 1,26 Eur palūkanų palikti nenagrinėtą.

Grąžinti ieškovei 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)“ 1 869,33 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir 33 ct) skolą, 8,29 Eur (aštuonių eurų ir 29 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 1917,62 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniolikos eurų ir 62 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. birželio 20 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 593,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Ieškovės, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pareikšto reikalavimo ribose – 1 917,62 Eur, atsakovei uždarajai akcine bendrovei “(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Klaipėda, priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 1 917,62 Eur sumos.

Areštuotą turtą draudžiama perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Atsakovei iš banko sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove civilinėje byloje Nr. 2-7222-639/2019.

Surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui, ieškovei pateikus nutartį. Nurodyti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Išaiškinti ieškovei, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Areštuoto turto savininkę paskirti areštuoto turto saugotoja ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.

Atsakovei išaiškinti, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.

Sprendimo kopijas išsiųsti ieškovei, atsakovei, Turto arešto aktų registrui.

Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.