- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- A6.-807-1201/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01144-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovė R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V., nuo 2019 m. kovo 13 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri nuo 2021 m. gruodžio 2 d. vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą (9 696,90 Eur mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. lapkričio 17 d., o 2 989,74 Eur – nuo 2022 m. kovo 9 d.), Bendrovei esant nemokiai, privalėdama inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą jo neinicijavo ir nesikreipė dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Šiais savo veiksmais R. V. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (toliau – ir VMI pareiškimas) nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 12 686,64 Eur (deklaruotas 8 567,25 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir 1 129,65 Eur šio mokesčio delspinigių, susidariusių nuo 2021 m. lapkričio 17 d., patikslinus deklaraciją už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, deklaruotas 2 649,38 gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) ir 340,36 Eur šio mokesčio delspinigių, susidariusių nuo 2022 m. kovo 9 d., patikslinus deklaraciją už 2021 m. balandžio mėnesį). Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. gruodžio 2 d. taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)/turto), kurie buvo nerezultatyvūs. Tai VMI leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų.
VMI pareiškime taip pat nurodoma, kad Bendrovei antstoliai vykdė 8 vykdomąsias bylas, iš jų 5 – VMI naudai. VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis, Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu įregistruotos dvi transporto priemonės t. y. „Skoda Octavia“, 2006 m. gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 407“, 2005 m. gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios yra areštuotos ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi pagal kreditorės VMI pareiškimą iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. Tai, kad Bendrovė yra nemoki patvirtina ir šios aplinkybės: Bendrovė 3 metus nėra teikusi finansinės atskaitomybės, kas rodo, kad pastarosios apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai vykdė veiklą ir gavo pajamas, neteikiant finansinės atskaitomybės, nėra galimybės įvertinti Bendrovės įsipareigojimų ir turto santykio, Bendrovė nuo 2021 m. lapkričio 17 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos taip pat nepavyko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. gegužės 16 d. duomenimis, Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, o skola VSDFV biudžetui – 59,20 Eur.
VMI pareiškime pažymima, kad Bendrovės PVM nepriemoka susidarė nuo 2021 m. lapkričio 17 d., kas reiškia, kad apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI, vadovei turėjo būti žinoma jau nuo 2021 m. lapkričio 17 d. Vėliausiai, kada ji galėjo suvokti, kad Bendrovė yra nemoki – 2022 m. sausio 11 d., VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Taigi Bendrovės vadovė R. V., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, matydama, kad įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, t. y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti mokumą, vadovaujamu laikotarpiu neturėdama pakankamai lėšų VMI reikalavimams patenkinti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, nors privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė, taip pažeisdama VMI interesus.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. eB2-2267-565/2023 Bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2014 m. liepos 31 d. Nuo 2019 m. kovo 13 d. vadovės pareigas eina R. V.. Pagal VMI pateiktus duomenis, Bendrovės mokestinė nepriemoka 12 686,64 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, yra vykdomos 8 vykdomosios bylos, kuriose išieškoma iš Bendrovės turto: 1) vykdomoji byla Nr. 0170/22/01806 (antstolius Saulius Mulevičius), išieškotoja – VMI, išieškotina suma – 97 Eur, išieškoma suma – 97 Eur; 2) vykdomoji byla Nr. 0170/22/01325 (antstolius S. Mulevičius), išieškotoja – VMI, išieškotina suma – 322,58 Eur, išieškoma suma – 322,58 Eur; 3) vykdomoji byla Nr. 0170/22/00791 (antstolius S. Mulevičius), išieškotoja – VMI, išieškotina suma – 325,63 Eur, išieškoma suma – 325,63 Eur; 4) vykdomoji byla Nr. 0170/22/00636 (antstolius S. Mulevičius), išieškotoja – VMI, išieškotina suma – 2 645,08 Eur, išieškoma suma – 2 645,08 Eur; 5) vykdomoji byla Nr. 0170/22/00367 (antstolius S. Mulevičius), išieškotojas – UTA (duomenys neskelbtini). filialas Vilniuje, išieškotina suma – 15 029,18 Eur, išieškoma suma – 15 748,34 Eur; 6) vykdomoji byla Nr. 0170/22/00220 (antstolius S. Mulevičius), išieškotoja – VMI, išieškotina suma – 9 832,15 Eur, išieškoma suma – 9 339,61 Eur; 7) vykdomoji byla Nr. 0035/21/01521 (antstolius Darius Bliznikas), išieškotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškotina suma – 3 985,11 Eur, išieškoma suma – 3 985,11 Eur; 8) vykdomoji byla Nr. 0170/21/00898 (antstolius S. Mulevičius), išieškotojas – (duomenys neskelbtini) išieškotina suma – 9 753,81 Eur, išieškoma suma – 5 270,45 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2020 metų (paskutiniai duomenys apima 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį) Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, jog Bendrovės turtas 2019 m. sudarė 111 288 Eur, iš jo 90 208 Eur ilgalaikis turtas (materialusis turtas), 21 080 Eur trumpalaikis turtas (17 236 Eur per vienerius metus gautinos sumos; 3 844 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 182 147 Eur. Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma sudarė 11 923 Eur. Iš Bendrovės 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2019 metais Bendrovė turėjo 9 734 Eur pelno. Formaliai įvertinus 2019 m. laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenis, Bendrovę galima būtų laikyti mokia (balanse nurodyti įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės), tačiau šie duomenys nėra aktualūs, kadangi šiuo metu situacija gali būti/yra pasikeitusi. Nustatyta, jog šiuo metu Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 37 690,54 Eur sumą. Vertinant Bendrovės nemokumą gebėjimo padengti skolinius įsipareigojimus aspektu, matyti, kad negalėjimas apmokėti įsiskolinimus kreditoriams nėra laikinas. Bendrovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog yra veikiantis juridinis asmuo, siekiantis išlikti aktyviu rinkos dalyviu ir realiai vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Aplinkybės, kad Bendrovė turi didelį įsiskolinimą VMI, neteikia Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi darbuotojų, leidžia teigti, jog Bendrovė veiklos nevykdo. Duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti nėra. Atsižvelgiant į tai, Bendrovei iškelta bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
VMI 2022 m. sausio 11 d. sprendime dėl mokestinės nepriemokos iš turto išieškojimo nurodoma, kad 2020 m. spalio 26 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. lapkričio 17 d. PVM deklaracijų (001) bei 2021 m. gruodžio 15 d. GPM deklaracijos (021) duomenimis, Bendrovės prievolių suma – 9 063,26 Eur, delspinigių suma – 768,89 Eur.
Iš 2023 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės: „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios yra areštuotos ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.
R. V. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai informuota, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Teismo šaukimas, VMI pareiškimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis išsiųsti byloje nurodytu elektroniniu paštu.
VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bei pranešime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
Teismų praktikoje išaiškinama, jog bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Byloje nustatyta, kad R. V. nuo 2019 m. kovo 13 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, dėl to būtent jai kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2267-565/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) byla, konstatuojant, kad negalėjimas apmokėti įsiskolinimus kreditoriams nėra laikinas, o bendrovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog yra veikiantis juridinis asmuo, siekiantis išlikti aktyviu rinkos dalyviu ir realiai vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad Bendrovė turi didelį įsiskolinimą VMI, neteikia Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi darbuotojų, leidžia teigti, jog Bendrovė veiklos nevykdo, o duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti nėra. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, nes ši Bendrovė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Šioje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki buvo jau nuo 2021 m. gruodžio 2 d., mokestinė nepriemoka VMI tik didėjo. Tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, R. V. kaip Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto (nemokumo) bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau šios pareigos, įtvirtintos JANĮ, nevykdė, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI teises.
Iš VMI pareiškimo matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. kovo 9 d. sudarė 12 686,64 Eur (GPM, PVM ir delspinigiai). Mokestinė nepriemoka susidarė patikslinus deklaraciją už 2020 m. rugpjūčio mėnesį bei patikslinus deklaraciją už 2021 m. balandžio mėnesį. VMI 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. sausio 19 d. nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. balandžio 14 d., 2022 m. liepos 20 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau priverstinis išieškojimas buvo nerezultatyvus. R. V. net ir po šių priverstinio išieškojimo veiksmų nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atkurti Bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, todėl VMI, siekdama apginti savo teises, pati 2023 m. gegužės 23 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei.
Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad R. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) Bendrovei, nes ši neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o R. V. buvo žinoma apie prastą Bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos ji neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo kreipėsi ne ji, o VMI.
Apibendrinant konstatuotina, kad vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn R. V. traukiama pagrįstai, jos neveikimas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).
Nenustatyta R. V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius įsipareigojimus ir finansinę padėtį, nemokumo (bankroto) bylos neinicijavo pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau nei vienerius metus (nuo 2021 m. gruodžio 2 d., kada R. V. vėliausiai turėjo sužinoti apie Bendrovės nemokumą, t. y. kai buvo išrašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos(-ų)), nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti įmonės vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė kreditorius, tam skirdamas papildomas pastangas bei žmogiškuosius išteklius. R. V. yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), vadovauja keliems juridiniams asmenims. Administracinių nusižengimo registro 2023 m. lapkričio 21 d. išrašo duomenimis, per paskutinius 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą ji bausta 21 kartą, taip pat ir už administracinius nusižengimus, susijusius su vadovo pareigų nevykdymu, kas rodo, kad R. V. ne pirmą kartą, būdama vadove, tinkamai nevykdo savo kaip vadovės pareigų.
Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, R. V. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį atitinkanti – 2 200 Eur bauda. Tokios baudos paskyrimas šiuo atveju atitiktų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir R. V. asmenybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
R. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 2 200 Eur dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti R. V., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-807-1201/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.