Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2021-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-519/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
1A-20-519/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11055-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-519/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11055-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Laukaičio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 30 parų arešto bausmės pridėta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis ir skirta P. P. galutinė subendrinta bausmė – trumpalaikis laisvės atėmimas – 45 parų areštas. Bausmė skirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Paskirta P. P. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 22 val. 37 min., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,12 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį P. P. paskirti 30 parų areštą. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 parų areštą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2020 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu sprendimo paskelbimo dienai paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalies, ją pakeičiant į areštą, 1 arešto dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (1:2), iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirto arešto dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę areštą, kuriam netaikyti vykdymo atidėjimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Prokuroras teigia, kad teismas pagrįstai ir teisingai pripažino P. P. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė arešto bausmę, tačiau netinkamai šią bausmę subendrino su 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir paskyrė per mažą galutinę subendrintą arešto bausmę bei atidėjo arešto vykdymo bausmę.

2.2. Nurodo, kad P. P. 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Neatlikęs paskirtos bausmės P. P. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl Telšių apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės arešto bausmės pridėjo Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 2) c) papunkčio keitimo taisyklę – vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir paskyrė P. P. galutinę subendrintą bausmę – 45 parų areštą. Prokuroro teigimu, teismas suklydo pridėdamas prie 30 parų arešto bausmės, nes BK 64¹ straipsniu bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė liko 20 parų, tačiau ši klaida nekeičia nuosprendžio ir apeliacinio skundo esmės.

2.3. Pažymi, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Skundžiamu 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu teismas pasirinko dalinį bausmių bendrinimą. BK 64 straipsnio 3 dalis numato, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

2.4. Nurodo, kad Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu P. P. paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pradžia yra 2020 m. rugsėjo 11 d., kai jis buvo įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių. Iki Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, neatliktos bausmės dalis buvo 5 mėnesiai ir 3 dienos. Pažymi, kad bausmių keitimo taisyklėmis pakeitus laisvės apribojimą į areštą santykiu 1:2, arešto terminas yra 76,5 paros. Suapvalinus nuteistojo naudai, neatlikto arešto dalis yra 76 paros. Kadangi neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnį 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą yra didesnė už nauju 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 20 parų arešto bausmę, todėl teismas turėjo prie laisvės apribojimą pakeistos ir neatliktos 76 parų arešto bausmės pridėti nauju 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų areštas, teismas prie neatliktos 76 parų arešto dalies galėjo iš dalies pridėti iki 14 parų arešto, kad neviršytu maksimalaus 90 parų termino. Prokuroro teigimu, teismas, netinkamai pritaikęs BK 64 straipsnio nuostatas dėl bausmių bendrinimo, neteisingai subendrino bausmes ir paskyrė per mažą arešto bausmę.

2.5. Nurodo, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

2.6. Pažymi, jog vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, teismas 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu P. P. arešto bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Prokuroro teigimu, pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas arešto vykdymą, teismas privalo paskirti intensyvią priežiūrą ir nustatyti elektroninio stebėjimo priemonėmis kontrolės sąlygas, t. y. nuteistojo buvimo vietą ir laiką. Teismas nei apie intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo priemonėmis paskyrimą, nei apie jos kontrolės sąlygas visiškai nepasisakė, todėl neaiški nuosprendžio vykdymo tvarka.

2.7. Teigia, kad teismas padarė prieštaringas išvadas, kad šioje byloje yra sąlygos ir pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad P. P. nusikaltimą padarė nepraėjus nei metams po tai, kai Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus nebaustas ir neteistas, padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,12 promilės neblaivumas), kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. P. P. yra laikomas recidyvistu, tačiau visos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, kuris nėra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ar nedaryti teigiamų išvadų dėl savo ankstesnio teistumo. Kaltinamojo P. P. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, ne dėsninga. Įstatymas nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas, išimtinomis aplinkybėmis taikyti BK 75 straipsnį, laikė paties kaltinamojo elgesį nustatant nusikaltimą, jo gailėjimąsi, taip pat atsižvelgė ir į jo neįgalumą (I grupė, t. y. turintis tik 20 proc. darbingumą).

2.8. Pasak prokuroro, teismas neįvertino sunkinančios aplinkybės, kad P. P. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, neatlikęs bausmės pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą už smurtą artimoje aplinkoje, šiurkščiai pažeidė KET, t. y. neturėdamas net teisės vairuoti kelių transporto priemones ir neįgalus, intensyvaus eismo kelyje „(duomenys neskelbtini)“ vairavo tam nepritaikytą automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,12 promilės), ir kėlė didelį pavojų eismo saugumui. Nurodo, kad P. P. jau anksčiau buvo teistas 3 kartus, kurių teistumas yra išnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė 2020 m. rugsėjo 22 d. praėjus vos 2 mėnesiams po 2020 m. liepos 27 d. priimto teismo baudžiamojo įsakymo, kas rodo, kad asmuo linkęs sistemingai nusikalsti ir paskutinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, todėl abejotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2.9. Prokuroro teigimu, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daroma išvada, kad teismas, taikydamas BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė P. P. subendrintą arešto bausmę, jos vykdymą atidedant, todėl 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punkto tvarka.

3. Teismo posėdyje nuteistojo P. P. gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, P. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, P. P. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, tačiau nesutinka su bausmių subendrinimu bei galutine subendrinta bausme, nurodydamas, kad teismas netinkamai bausmę subendrino su 2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir paskyrė per mažą galutinę subendrintą arešto bausmę, ir nesutinka su arešto bausmės vykdymo atidėjimu. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bausmių bendrinimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai P. P. taikė skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą, todėl nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl bausmių subendrinimo

5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, P. P. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą arešto bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis) ir paskyrė galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę.

5.1. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi, taikant BK 64 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės bendrinamos su neatliktos bausmės dalimi.

5.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. P. paskirtą arešto bausmę bendrinto su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kadangi P. P. naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Tačiau prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės arešto bausmės pridėdamas pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, neteisingai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas.

5.3. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 27 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. ir tą pačią dieną jis buvo įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių. Iki Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis buvo 5 mėnesiai 3 dienos (2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną P. P. buvo atlikęs 27 dienas laisvės apribojimo bausmės). Vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis, t. y. BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pakeitus neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį į areštą santykiu 1:2, arešto terminas – 76,5 paros (5 mėnesiai 3 dienos sudaro 153 dienas, 153:2=76,5). Suapvalinus terminą nuteistojo naudai, neatlikto arešto dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną buvo 76 paros. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu P. P. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 20 parų areštas. Todėl akivaizdžiai esant didesnei neatliktai bausmės daliai skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, būtent prie neatliktos didesnės bausmės dalies ir turėjo būti pridėta dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis), o ne priešingai, kaip tai padarė apylinkės teismas.

5.4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis keičiamas ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, prie Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu P. P. paskirtos ir neatliktos, vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu pakeistos, 76 parų arešto bausmės pridedama dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 4 paros arešto, ir P. P. skiriama galutinė subendrinta bausmė – 80 parų areštas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

6. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam P. P. taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, nurodydamas, kad asmuo linkęs sistemingai nusikalsti ir paskutinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, todėl abejoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas; kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

6.2. Skundžiamu nuosprendžiu P. P. pirmą kartą nuteistas arešto bausme, todėl buvo formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl šios bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas tik jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017, 2K-53-697/2021).

6.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas nuteistajam P. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo P. P. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, ne dėsninga, jog įstatymas nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, o išimtinomis aplinkybėmis taikyti BK 75 straipsnį, teismas laikė paties kaltinamojo elgesį nustatant nusikaltimą, jo gailėjimąsi, taip pat atsižvelgė ir į jo neįgalumą (I gr., t. y. turintis tik 20 proc. darbingumą). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nurodytos išimtinos aplinkybės – nuteistojo gailėjimasis, jo neįgalumas – nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas. Be to, pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. P. jau buvo nustatytas neįgalumas, tačiau tai nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. O nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, buvo įvertinta parenkant jam sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir nustatant jos dydį bei BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą.

6.4. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nurodė, kad nuteistojo P. P. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, o ne dėsninga ir pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau pasisakydamas dėl bausmės skyrimo P. P., pažymėjo, kad aplinkybės, jog jis per pastaruosius metus jau kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimą, 2 kartus baustas administracine tvarka, kas neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, jo netinkamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jog tai patvirtina, kad P. P. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taigi šiuo atveju lieka neaiškus pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl P. P. asmenybės. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju negalima išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

6.5. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam P. P., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytus teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių jam poveikis. Iš bylos duomenų matyti, kad P. P. būdamas teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam skirta 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., praėjus vos 2 mėnesiams, jis ne tik pažeidžia jam baudžiamuoju įsakymu paskirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, bet ir padaro naują nusikalstamą veiką, t. y. šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles – net neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, intensyvaus eismo kelyje „(duomenys neskelbtini)“ vairavo tam nepritaikytą automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,12 promilės), tuo keldamas didelį pavojų eismo saugumui bei savo ir kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei. Per pastaruosius dvejus metus P. P. du kartus buvo baustas administracine tvarka. Šios aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad už ankstesnį teistumą taikyta švelnesnė bausmė ir skirtas įpareigojimas, jam taikytos administracinės nuobaudos, P. P. elgesio nepakeitė ir jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė. Be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kurioje P. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2021 m. sausio 16 d. 19 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,49 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai šios teisės nėra įgijęs. Nors sprendimas minėtoje administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas ir nėra įsiteisėjęs, tačiau šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia manyti, kad P. P. savo veiksmų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina.

6.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio nubaudimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei pritaikytos bausmės ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai P. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam P. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, naikinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl proceso išlaidų ir kiti klausimai

7. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 118). Pažymoje nurodyta, kad P. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 117 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

7.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. P. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, nedirba, gauna neįgalumo pašalpą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms P. P. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už P. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskyręs P. P. arešto bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pažymėtina, kad BK 49 straipsnio 2 dalies nuostata, kad areštas atliekamas areštinėje, 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios minėtai nuostatai, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 50 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atliks pataisos įstaigoje. BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta P. P. bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 30 parų arešto bausmės pridėta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis ir skirta P. P. galutinė subendrinta bausmė – trumpalaikis laisvės atėmimas – 45 parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu P. P. paskirtos ir neatliktos, vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu pakeistos, 76 parų arešto bausmės pridėti dalį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės ir P. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų areštą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Patikslinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį, pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti iš P. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Nerijus MasiulisNijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus