- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- eI-1149-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02041-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Š. (toliau –ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2017 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau –ir Administracijos direktorius) įsakymą Nr. A-2221 “Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo”, 2) panaikinti 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AP-677 „Dėl D. Š. atleidimo“ (toliau-ir Skundžiami įsakymai); 3) grąžinti pareiškėją į į Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei 7 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2005 m. spalio 26 d. įsakymu ji buvo paskirta dirbti Kauno miesto savivaldybės administracijoje (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės administracija) Finansų skyriaus Biudžeto lėšų panaudojimo analizės poskyrio vyriausiąja specialiste (pakaitinė valstybės tarnautoja, A lygis 8 kategorija). 2006 m. balandžio 20 d. Administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėja buvo atleista iš aukščiau nurodytų pareigų, tačiau 2006-04-21 įsakymu ji buvo skirta į Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 9 kategorija), o nuo 2008 m. buvo paskirta Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiąja specialiste (A lygis, 12 kategorija).
Tvirtino, jog 2015 m. birželio 9 d. Kauno miesto savivaldybės tarybai sprendimu Nr. T-290 “Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos patvirtinimo” nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtinus naują Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą ir didžiausią leistiną Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių – 630, buvo panaikintas Finansų skyrius, o 2015 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2434 “Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo” buvo panaikinta ir jos pareigybė. Kadangi netekusi darbo, pareiškėja būtų praradusi savo pagrindinį pragyvenimo šaltinį, neturėdama pasirinkimo, ji sutiko būti perkelta į kitas pareigas ir 2015 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-1067 “Dėl D. Š. perkėlimo" buvo perkelta į Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 10 kategorija).
Nurodė, jog 2017 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2221 “Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo” nutarta nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. panaikinti Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybę. 2017 m. birželio 21 d. pareiškėja gavo informacinį lapelį “Dėl pareigybės panaikinimo” Nr. 12-4-231, kuriuo buvo informuota, jog iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jai bus siūlomos kitos to paties arba žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.
Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, Skundžiami įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant valstybės tarnautojo atleidimo procedūras.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 10 p. reglamentuojama, jog savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas yra priskiriamas savivaldybės tarybos kompetencijai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus nuostatų 23 punkte numatyta, jog skyrius reorganizuojamas ar likviduojamas Savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, ši nuostatų redakcija galiojo ir pareiškėjos atleidimo dieną. Savivaldybės skyrius, kuriame dirbo pareiškėja buvo reorganizuotas, du poskyriai išliko - Biudžeto poskyris ir Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyris, o tuo tarpu Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo poskyrio ir Įmonių valdymo poskyrio nebeliko, naujai atsirado Mokesčių poskyris, kuris apėmė dalį panaikintų poskyrių funkcijų, o dalis jų buvo perduota kitam skyriui.
Pareiškėjos tvirtinimu, vykstant savivaldybės struktūriniams pertvarkymams– Finansų ir ekonomikos skyriaus reorganizacijai - turėjo būti priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas, tačiau šiuo atveju realiai atlikus skyriaus reorganizaciją, pareiškėjos atleidimo iš tarnybos procesas buvo įgyvendinamas per pareigybių naikinimą, atsakovei sąmoningai nesikreipiant į Kauno miesto savivaldybės tarybą. 2017 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2221 “Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl pareigybių naikinimo) priimtas pažeidžiant teisės aktus, kadangi prieš naikinant tam tikras pareigybes, visų pirma turėjo būti priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas dėl skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja, reorganizacijos. Įsakymas dėl pareigybių naikinimo yra neteisėtas pareiškėjos atleidimo pagrindas, kadangi savivaldybės administracijos direktorius iš esmės neturėjo teisės keisti skyriaus struktūros, to nepatvirtinus Savivaldybės taryboje.
Pažymėjo, jog jau po Administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, po pareiškėjos įspėjimo apie pareigybės panaikinimą, 2017 m. liepos 11 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-424 reorganizuoti Finansų ir ekonomikos skyrių, įsteigiant papildomai Juridinių asmenų skyrių, o šie pakeitimai įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d. Pareiškėjos nuomone, tai patvirtina, jog pirma buvo naikinamos pareigybės Administracijos direktoriaus įsakymu, o tik paskui Savivaldybės taryba patvirtino skyrių reorganizaciją, būtent tų, kurių darbuotojų pareigybės jau buvo panaikintos, grubiai pažeidžiant pareiškėjos skyriaus reorganizaciją bei atleidimą reglamentuojančias nuostatas.
Pareiškėja pažymėjo, jog jos atleidimo iš tarnybos procesas neteisėtas, atliktas pažeidžiant ne tik Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, tačiau ir pačios savivaldybės priimtus lokalinius aktus.
Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, pareiškėjos vykdytos funkcijos nebuvo panaikintos, o tiesiog buvo perskirstytos kitiems darbuotojams. Atsakovė iki pat pareiškėjos atleidimo dienos nepateikė jokios informacijos apie laisvas pareigybes, nors jų buvo, kadangi buvo įsteigtos naujos bei likusios laisvos, tik pateikė pasiūlymą užimti Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio B lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas, t. y. kitos kategorijos ir lygio pareigas, kurių reikalavimų pareiškėja netgi neatitiko, nes neturėjo reikiamų žinių (darbas su sistema „Parama“) ir patirties socialinės paramos teikimo srityje.
Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog pareiškėja nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. yra Lietuvos profesinės sąjungos “Sandrauga” narė, todėl atsakovas privalėjo vesti konsultacijas su profesine sąjunga dėl jos atleidimo.
Pažymėjo, jog pareiškėja ilgą laiką dirbo karjeros valstybės tarnautoja Kauno miesto savivaldybės administracijoje. Karjeros valstybės tarnautojas yra asmuo, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje, tačiau atėjus naujajai valdžiai dėl politinių sprendimų pareiškėja negalėjo įgyvendinti savo teisės į karjerą, nes jos padėtis jau kelis metus buvo bloginama, su ja sistemingai siekiama susidoroti, jos atžvilgiu nuolatos naudojamas mobingas (psichologinis teroras darbe), kurio pirmuosius požymius darbe pareiškėja pastebėjo, kai buvo išrinkta į Kauno rajono savivaldybės tarybą 2011 - 2015 metų kadencijai, nes pasikeitė reikalavimai darbe. Nuo 2016 metų gruodžio mėnesio nuolat iš pavaduotojos pareiškėja sulaukdavo grasinimų, kad Biudžeto poskyris iš bus panaikintas. Diegiant programą biudžeto sudarymui ir vykdymui, pareiškėja dažnai nebuvo kviečiama į pasitarimus bei mokymus dirbti su programa (dalyvavo tik vienos dienos mokymuose), buvo daromos kliūtys naudotis naujai įdiegtomis programomis. 2017 metų gegužės mėnesį pareiškėja sulaukė pavaduotojos skambučio su grasinimu, kad bus atleista iš darbo anksčiau, negu Kauno miesto taryba priims sprendimą dėl skyriaus reorganizacijos, kaip ir įvyko.
Dėl to pareiškėja patyrė didelių išgyvenimų, nuolatinį stresą, suprastėjo jos socialinis gyvenimas, pablogėjo jos sveikata, sutriko miegas, todėl pripažinus pareiškėjos atleidimo procedūrą neteisėta, be kitų jos nurodytų reikalavimų tenkinimo, dėl kelis metus trukusio sistemingo susidorojimo sukeltų neigiamų išgyvenimų pareiškėjai iš atsakovės priteistina 7 000 Eur neturtinė žala. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko. Atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimu Nr. T-290 buvo patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūra, vietoje sprendimo priėmimo metu buvusio Finansų skyriaus nuo 2016 m. sausio 1 dienos įsteigiant Finansų ir ekonomikos skyrių. Pareiškėja jos sutikimu buvo perkelta į minėto skyriaus Biudžeto poskyrio A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Taigi Savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl Administracijos struktūros ir toje struktūros sudėtyje esančių padalinių, tarpe ir dėl Skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja. Tolimesnių vidaus administravimo ir struktūrinių padalinių detalesnio administravimo, poskyrių steigimo, naikinimo, pareigybių steigimo ir kiti personalo valdymo klausimai yra priskirti Administracijos direktoriaus kompetencijai, kuriems nebuvo nereikalingas Savivaldybės tarybos sprendimas.
Pažymėjo, jog 2017 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2221 dėl pareigybių naikinimo priimtas Savivaldybės administracijos direktoriui realizuojant teisės aktais suteiktą kompetenciją, vykdant vidaus administravimo funkcijas. Finansų ir ekonomikos skyriuje nebuvo vykdoma jokia reorganizacija, o tik atliekami vidinio administravimo veiksmai, siekiant optimizuoti įstaigos darbą.
Tvirtino, jog Finansų ir ekonomikos skyriaus funkcijos buvo išplėstos, skyriui priskiriant dalį naujų funkcijų, tame tarpe ir biudžeto programų sąmatų projektų su skaičiavimais vykdymą, biudžeto programų sąmatų sudarymą, nebeliko prasmės toliau vykdyti su sąmatų analizavimu susijusių funkcijų, todėl dalis pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tapo perteklinės, nebereikalingos, o kita dalis funkcijų, siekiant optimizuoti įstaigos darbą ir taupyti lėšas, buvo paskirstytos aukštesnės kategorijos pareigybėms (A lygio 12 kategorijos), todėl atsirado teisinis pagrindas pareiškėjos pareigybę panaikinti.
Nurodė, jog įspėjimo dėl pareiškėjos atleidimo laikotarpiu (nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) Savivaldybės administracijoje nebuvo laisvų tos pačios kategorijos (A lygio 10 kategorijos) pareigybių, tačiau jai buvo pasiūlyta žemesnės kategorijos laisva pareigybė, kurios specialiuosius reikalavimus atitiko pareiškėja (Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio B lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigos), tačiau pareiškėja su siūlomomis pareigomis nesutiko, todėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-677 buvo atleista iš pareigų. Minėtas įsakymas teisėtas, pagrįstas, pareiškėjos atleidimas vyko laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų ir procedūrų, todėl skundas nepagrįstas. Atsakovės nuomone, pareiškėja neįrodė neturtinės žalos pagrindo, jos atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, todėl neturtinės žalos priteisimui nėra teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kyla dėl 2017 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2221 “Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo” (toliau –ir Įsakymas dėl pareigybių panaikinimo), dėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP-677 „Dėl D. Š. atleidimo“, kuriuo ji atleista iš Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei išvestinių reikalavimų – dėl grąžinimo į valstybės tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62–340/2011, A62-1007/2011, A146-241/2011, A146-174/2011; sprendimus Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.).
Dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakęs ne tik Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, Nr. A146-2643/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-3085/2012 ir kt.), bet iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet turi tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose, sprendžiant ginčus dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos (valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas), pirmiausia turi būti vertinama, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.A662-674/2011, Nr.A756-346/2011, Nr. A146-174/2011, Nr. A143-1086/2011 ir kt.), nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Taip pat byloje svarbu buvo nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos ( žr, pvz., 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017).
Bylos duomenys patvirtina, jog Administracijos direktoriaus 2006-04-21 įsakymu Nr. AP-852 D. Š. buvo priimta į Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. 2008-08-21 įsakymu Nr. AP-1082 ji buvo perkelta į Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigas.
Kauno miesto savivaldybės taryba 2015m. birželio 9 d. sprendimu Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtino didžiausią leistiną Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių skaičių - 630. 2015-12-29 sprendimu Nr. T-290 šis pareigybių skaičius buvo pakeistas ir patvirtintas naujas – 654. Minėtu sprendimu naujai patvirtintoje struktūroje nebeliko Finansų skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja, vietoj jo buvo numatytas Finansų ir ekonomikos skyrius. Byloje nėra ginčo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius po minėtų įsakymų priėmimo sumažėjo 132 pareigybėmis (prieš tai galiojusiu 2013-01-17 sprendimu Nr. T-5 buvo patvirtintos 786 darbuotojų pareigybės).
Byloje nustatyta, jog, įgyvendinant nurodytus Savivaldybės tarybos įsakymus dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo ir struktūrinių pertvarkymų, buvo priimtas Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. A-2434, kuriuo panaikintos Finansų skyriaus pareigybės, tame tarpe ir pareiškėjos Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigybė, tačiau pareiškėjai sutikus su Savivaldybės administracijos 2015-12-16 Siūlymu Nr. 12-4-1154 užimti Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigas, ji 2015 m. gruodžio 16 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-1067 buvo perkelta į Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, kuriose dirbo iki Skundžiamų šioje byloje įsakymų priėmimo. Kadangi įsakymas dėl pareiškėjos perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra ginčijamas, todėl pareiškėjos argumentai dėl jos perkėlimo į žemesnes pareigas nepagrįstumo, siekiant susidoroti su pareiškėja, yra nepagrįsti.
Vienu iš esminių argumentų pareiškėja nurodė, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti Skundžiamų įsakymų, kol nebuvo priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas dėl Finansų ir ekonomikos skyriaus (toliau –ir Skyrius) reorganizacijos. Pareiškėja tvirtino, jog Administracijos direktoriui teisės aktais nesuteikta teisė keisti Skyriaus struktūros, šią kompetenciją turi tik Savivaldybės taryba.
Taigi konkrečiu atveju kyla ginčas dėl vietos savivaldos subjektų kompetencijos.
Kiek tai susiję su savivaldybės administracijos direktoriaus teise priimti ginčijamus administracinius aktus, teisėjų kolegija pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Administracinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog 2015 m. priimtais Savivaldybės tarybos sprendimais buvo pakeista Savivaldybės administracijos struktūra ( panaikintas Finansų skyrius, vietoj jo įsteigtas Finansų ir ekonomikos skyrius (2015-12-29 sprendimo Nr. T-290 2.12 punktas), nuo 2016-01-01 patvirtintas sumažėjo 132 pareigybėmis pareigybių skaičius. Pareiškėjai po minėto įsakymo priėmimo, buvo pasiūlyta žemesnės kategorijos pareigybė. Pareiškėja jos sutikimu 2015 m. gruodžio 16 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-1067 buvo perkelta į Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog sumažinus 132 pareigybėmis administracijos personalą, Savivaldybės administracijai iškilo objektyvi būtinybė optimaliai organizuoti darbą užtikrinant įstatyme atliekamų funkcijų tęstinumą, tinkamai paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir užduotis.
Administracinės bylos duomenys įrodo, jog Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas 2017-06-06 raštu Nr. 09-5-127 „Dėl Finansų ir ekonomikos skyriaus struktūros“ kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių, siūlydamas, siekiant optimizuoti procesus ir išvengti perteklinių funkcijų, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. išgryninti Centrinio apskaitos skyriaus ir Finansų ir ekonomikos skyriaus funkcijas. Centriniam apskaitos skyriui buvo siūloma palikti Savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir atskaitomybės sudarymą, o Finansų ir ekonomikos skyriui perduoti Administracijos padalinių (taip pat ir mero institucijos ir Tarybos narių, Tarybos mero sekretoriato veiklos) bei Kontrolės ir audito tarnybos vykdomų programų planavimo funkcijas. Atsižvelgiant į planuojamą Finansų ir ekonomikos skyriaus tikslą, Biudžeto poskyrio funkcijas buvo siūloma perskirstyti, priskiriant dalį naujų funkcijų, susijusių su planavimu ir paliekant dalį iki tol vykdytų funkcijų. Minėtame rašte buvo siūloma Biudžeto poskyrį formuoti iš 6 pareigybių: Biudžeto poskyrio vedėjo (A lygis, 13 kategorija) ir 5 vyriausiųjų specialistų (A lygis, 12 kategorija) pareigybių, kadangi visi vyriausieji specialistai atliktų vienodas funkcijas, susijusias su Administracijos padalinių, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, Mero institucijos, Tarybos ir mero sekretoriato įgyvendinamų programų priemonių biudžeto programų sąmatų su skaičiavimais projektų sudarymu pagal Savivaldybės strateginio plano programų priemones, taip pat su Administracijos padalinių įgyvendinamoms programų priemonėms patvirtintų biudžeto lėšų (taip pat ir savivaldybės administracijos projektų, kuriems skirta ES ar kita parama ir tikslinių lėšų) pagal programas valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos kodus, išlaidų sąmatų rengimu ir tikslinimu. Dėl būtinybės optimizuojant Savivaldybės administracijos darbą, peržiūrėti Centrinio apskaitos skyriaus ir Finansų ir ekonomikos skyriaus vykdomas funkcijas, planavimo funkcijas perkeliant į Finansų ir ekonomikos skyrių buvo siūloma ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus 2017 m. birželio 7 d. rašte Nr. 02-4-124.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Administracijos direktorius, pagal pateiktus duomenis, vadovaudamasis minėtais raštais, kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtintos teismo posėdžio metu, turėjo teisėtą pagrindą spręsti dėl pareigybių panaikinimo, todėl 2017-06-08 įsakymu Nr. A-2221 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“ pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. panaikino 33 pareigybes (tame tarpe ir pareiškėjos).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į ginčo teisinių santykių reglamentavimą, į Administracijos direktoriui priskirtas funkcijas, pritaria atsakovės pozicijai, jog vidaus administravimo ir struktūrinių padalinių detalesnio administravimo, poskyrių steigimo, naikinimo, pareigybių steigimo, naikinimo ir kiti personalo valdymo klausimai yra Administracijos direktoriaus kompetencijos klausimai, kuriems priimti nebuvo reikalingas Savivaldybės tarybos sprendimas, todėl pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Įsakymas Nr. A-2221 dėl pareigybių naikinimo priimtas Savivaldybės administracijos direktoriui realizuojant teisės aktais suteiktą kompetenciją, vykdant vidaus administravimo funkcijas, todėl jo neteisėtumo konstatavimui nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos argumentai dėl 2017 m. liepos 11d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-424 reorganizuoti Finansų ir ekonomikos skyrių, įsteigiant papildomai Juridinių asmenų skyrių, siejant su jos pareigybės neteisėtu panaikinimu, nepagrįsti, nes minėtas sprendimas buvo susijęs su papildomo skyriaus įvedimu, tačiau neturėjo įtakos pareiškėjos pareigybės panaikinimui.
Pareiškėja tvirtino, jog atsakovas pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus nuostatų 23 punktą, kuriame numatyta, jog skyrius reorganizuojamas ar likviduojamas Savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, minėta nuostata taikoma, kai Skyriaus, kaip Savivaldybės administracijos padalinio, veikla pasibaigia, konkrečiu gi atveju, buvo vykdomi vidiniai struktūriniai Skyriaus pertvarkymai, kurie priskirti vidinio administravimo veiklai, todėl Savivaldybės tarybos sprendimas nebuvo reikalingas. Teismo vertinimu, Savivaldybės taryba jau buvo nusprendusi dėl skyriaus reorganizavimo Savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimu Nr. T-290 patvirtindama Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą, kurioje vietoje sprendimo priėmimo metu galiojusio Finansų skyriaus atsirado Finansų ir ekonomikos skyrius, o Administracijos direktoriaus 2017-06-08 įsakymu Nr. A-2221 buvo realizuojami minėto Tarybos sprendimo ir kitų Tarybos sprendimų, kuriais nustatytas leistinas didžiausias pareigybių skaičius, sprendiniai.
Tai, kad Savivaldybės administracijoje vykdoma struktūros pertvarka ir tuo pačiu, Finansų skyriaus, vėliau pertvarkyto į Finansų ir ekonomikos skyrių, viduje įvykdyti funkcijų išgryninimo ir veiklos optimizavimo procesai buvo realūs, patvirtina ir vėliau priimti Administracijos direktoriaus administraciniai aktai.
Taigi iš faktinių bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos vykdytos funkcijos tapo perteklinės ir nebereikalingos, todėl atsirado teisinis pagrindas pareiškėjos pareigybę panaikinti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos pareigybės panaikinimo pagrindas buvo realus ir pagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, t.y. tam tikrų skyrių, padalinių ar pareigybių naikinimas ir įsteigimas, yra administravimo subjekto diskrecijos teisė, todėl subjekto vadovas sprendžia, kokia institucijos vidinė struktūra užtikrintų efektyvų viešojo administravimo subjekto funkcijų atlikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje ( žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 4 d. nutartis Nr. A556- 904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. A662-684/2010, 2011 m. vasario 23 d. nutartis Nr. A62–1007/2011).
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros
valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Atleidus valstybės tarnautoją iš pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jam išmokama šiuo įstatymu nustatyto dydžio kompensacija (VTĮ 41 str. 2 d.).
Pažymėtina ir tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo; valstybės tarnautojo atitikimo pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus; sutikimo ar nesutikimo užimti pasiūlytas pareigas ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr.A438-1743-2009,Nr. A143– 227/2011, Nr.A146-444/201, Nr.A662-510/2013 ir kt.). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2017 m. birželio 21 d. pareiškėja gavo informacinį lapelį “Dėl pareigybės panaikinimo” Nr. 12-4-231, kuriuo ji buvo informuota, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1d. panaikinta jos pareigybė, iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jai bus siūlomos kitos to paties arba žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Taigi pareiškėjai apie pareigybės panaikinimą buvo raštu pranešta ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Duomenų, kad ji atitiko sąlygas dėl pranešimo prieš 4 mėnesius byloje nėra.
Atsakovas tvirtino, jog įspėjimo dėl pareiškėjos atleidimo laikotarpiu (nuo 2017 m. birželio 21d. 2017 m. rugpjūčio 31 d.) Savivaldybės administracijoje nebuvo laisvų tos pačios kategorijos lygio 10 kategorijos) pareigybių. Minėtu laikotarpiu savivaldybės administracijoje buvo viena laisva A lygio 10 kategorijos Šilainių seniūnijos vyriausiojo specialisto pareigybė, tačiau pareiškėja neatitiko tai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų. Iš byloje esančio šios pareigybės aprašymo matyti, jog jai užimti buvo reikalinga turėti technologijų mokslų studijų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą bei turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį aplinkos kokybės priežiūros, teritorijos tvarkymo ir priežiūros srityje ( 6.1p., 6.3p.), akivaizdu, jog pareiškėja neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, todėl ši pareigybė ir negalėjo būti siūloma.
Tačiau į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas 2017 m. rugpjūčio 25 d. Siūlymu Nr. 12-4-252 pareiškėjai pasiūlė nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos užimti žemesnės kategorijos, t. y. Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio B lygio 9 kategorijos laisvas vyresniojo specialisto pareigas, tačiau pareiškėja su siūlomomis pareigomis nesutiko.
Pareiškėja atsisakymą priimti pasiūlymą užimti minėtas pareigas grindė aplinkybe, jog tai buvo žemesnio lygio ir kategorijos pareigos, be to, ji neatitiko reikalavimų, nes neturėjo reikiamų žinių (darbas su sistema „Parama“) ir patirties socialinės paramos teikimo srityje.
Teismas pažymi, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies normą darbdavys turi teisę pasiūlyti valstybės tarnautojui pasiūlyti ir žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, jei to paties lygio ir kategorijos pareigybės nėra. Teismui pateiktame Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Kaimo miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A-3112, nurodyta, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: 6.1. turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą arba aukštesnįjį išsilavinimą, arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą; 6.2. turėti 1 metų darbo patirtį dokumentų valdymo ar socialinės paramos teikimo srityje; 6.3 būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, socialinės paramos mokiniams, piniginės socialinės paramos, išmokų vaikams skyrimą, dokumentų valdymą ir naudojimą, teisės aktų rengimą; 6.4. mokėti dirbti šiomis kompiuterių programomis: „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“, „MS Power Point“, „Internet Explorer“, socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“ (toliau - sistema „Parama“), Socialinės paramos šeimai informacine sistema (toliau - SPIS); 6.5.mokėti kaupti, sisteminti, analizuoti, apibendrinti informaciją ir daryti išvadas, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.
Žemesnės instancijos teismas
Lyginant su pareiškėjos pareigybės aprašymu, akivaizdu, jog pareiškėja iš esmės atitiko naujos pareigybės reikalavimus, tik ankstesnėje pareigybėje nebuvo nurodytos pareigos dirbti su socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“ (toliau - sistema „Parama“), tačiau atsakovas nurodė, jog pareiškėjai būtų buvę suteiktos sąlygos pareiškėjai susipažinti ir apmokyti dirbti su šia programa, pareiškėja turėjo pakankamą patirtį dokumentų valdymo srityje, pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė, todėl, teismo vertinimu, tik nuo jos pačios priklausė, žinių ir patirties įgijimas šioje srityje.
Teismo vertinimu, atsakovas įvykdė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją pareiškėjai pasiūlyti kitas pareigas, tačiau pareiškėjai su siūlomomis pareigomis nesutinkant, Skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 31 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-677 pareiškėja pagrįstai ir teisėtai, laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų ir procedūrų, buvo atleista iš valstybės tarnybos.
Teismas pažymi, jog pareiškėjai skunde ir teismo posėdžių metu išreiškus abejonę, jog jos įspėjimo laikotarpiu buvo daugiau laisvų, jos lygį ir kategoriją atitinkančių pareigybių, kad atsakovas nesuteikė išsamios informacijos apie esamas laisvas pareigas arba pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su pareigybės panaikinimu sietinius pertvarkymus, teismas iš atsakovo išreikalavo papildomus duomenis, tačiau įrodymų apie tai, kad buvo galimybė užimti kitas laisvas to paties lygio ir kategorijos bei žemesnes pareigybes, atitinkančias jos pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, nebuvo gauta. Tokių duomenų nenurodė ir pareiškėja, todėl šio pobūdžio pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos.
Prievolės atsakovui vesti konsultacijas su profesine sąjunga dėl pareiškėjos atleidimo, įstatymas nenumato, tačiau pati pareiškėja konkrečiu atveju turėjo teisę kreiptis į profesinę sąjungą, manydama, kad jos teisės pažeidžiamos.
Pareiškėja tvirtino, jog atsakovo veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (tiek turtinė, tiek neturtinė) atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.), tačiau pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 -6.249 straipsniuose. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Sprendžiant administracinės teisės subjekto veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Pareiškėja tvirtino, jog ji 2015 m. buvo priversta pereiti į žemesnės kategorijos pareigybes, kad jos atžvilgiu nuo 2016 m. buvo daromas spaudimas, siekiama su ja susidoroti psichologiškai, daromos kliūtys mokantis naudotis su naujomis informacinėmis programomis, neišleidžiama mokytis į seminarus, tokio pobūdžio spaudimą darė Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja V. K., tačiau objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą nesurinkta. Šios aplinkybės iš esmės grindžiamos prielaidomis. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja V. K. šias aplinkybes neigė, nurodė, jog pareiškėja tiesiogiai buvo pavaldi Biudžeto poskyrio vedėjai, kuri skirstydavo užduotis, 2016 m. atliekant pertvarkymus, neišvengiamai kilo problemų dėl programų veikimo, buvo techninių nesklandumų, sutrikimų, tačiau jos buvo sprendžiamos vienodai, neišskiriant pareiškėjos iš kitų darbuotojų, jokių kliūčių ir psichologinio spaudimo pareiškėjai nedaroma, pareiškėja pati nerodė iniciatyvos tobulėti.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl iškilusių problemų, jeigu tokios buvo, pareiškėja būtų kreipusis į tiesioginę vadovę, ar į Savivaldybės administraciją. Pažymėtina, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, tačiau politinio pobūdžio aplinkybių nevertina (ABTĮ 3 str.), todėl pareiškėjos argumentai, susiję su jos padėties pablogėjimu “ pasikeitus valdžiai“ nesvarstytini. Pareiškėja neskundė ankstesnių jos atžvilgiu priimti administracinių sprendimų, susijusių su jos tarnybine kaita, todėl jie preziumuojami kaip teisėti. Teismas taip pat pažymi, jog liudytoja V. K. nurodė, kad 2016 m. pareiškėjai ir kitoms Biudžeto poskyrio specialistėms Skyriaus vedėjo buvo siūloma pasinaudoti tarnybinio kaitumo būdu ir pereiti dirbti į Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyrį, tačiau pareiškėja nesutiko. Šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė. Liudytojo A. G. parodymai negali būti laikomi objektyviais, nes su pareiškėja juos sieja artimi ryšiai, todėl jie vertinami kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens asmens paaiškinimai. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, kad Kauno savivaldybės administracija veikė neteisėtai, atleisdama pareiškėją iš tarnybos VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Remiantis išdėstytais argumentais, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teismas daro išvadą, jog Skundžiami įsakymai teisėti, todėl jų panaikinimui ir išvestinių reikalavimų tenkinimui –grąžinimui pareiškėjos į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo.
Skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, nėra pagrindo iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimui ( ABTĮ 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.