Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo P. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-281 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. T. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. liepos 28 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 28 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. gegužės 14 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 2 mėnesiai 14 dienų.

4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad Komisija nutarime pripažino, jog nuteistasis atitinka visus reikalavimus lygtiniam paleidimui taikyti, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 39 balai (žema), bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje, motyvuotai tęsia darbo veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Pasak nuteistojo, jo mąstymas, charakterio bruožai kinta tik teigiama linkme, jis yra pakankamai gerai charakterizuojamas pataisos įstaigos administracijos ir darbovietės, neturi jokių nuobaudų, yra reguliariai skatinamas už nepriekaištingą darbą. Be to, jis savo iniciatyva baigė Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą, 2020 m. įgijo suvirintojo profesiją.

4.2. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad lygtinio paleidimo metu jam galės būti taikoma intensyvi priežiūra. Jis, išėjęs į laisvę, sieks dirbti, padėti motinai. Jo teigimu, apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, apsiribojo tik formaliais ir pertekliniais motyvais bei klaidingomis prielaidomis, neišsprendė klausimo iš esmės. Teismas nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas, vienu atveju pripažindamas nuteistojo daromą pažangą, tuo pačiu teigė, kad ji nėra pakankama, nepagrįstai akcentavo praeityje buvusius įvykius, nusikaltimų pobūdį bei teistumus.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, LApT nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019). BVK 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis P. T. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs prašymą jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (39 balai), kuri bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 64 balų, tačiau, įvertinus tai, kad ji vis dar artima vidutinei ir ją sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių taškų skaičius (14 balų), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis nėra baustas drausmine tvarka, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbo veiklą. Be to, jis nuo 2020 m. kovo 6 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę bei bausmės atlikimo metu buvo septynis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokėsi, įgijo suvirintojo specialybę. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir, kaip pagrįstai teigiama skunde, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys bei informacija apie teisės pažeidimus. Neabejotinai, pastarasis veiksnys yra priskiriamas prie statinių, kurie negali kisti viso bausmės atlikimo metu, tačiau, vertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, į jį būtina atsižvelgti sprendžiant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu pakankamumo. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, priešingai nei tvirtinama skunde, nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis – pakartotinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvei, nutolusios trumpu laiko tarpu viena nuo kitos, įvykdytos prieš tą patį asmenį, veikiant bendrininkų grupe, o taip pat ankstesni teistumai, be kita ko, už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu.

12. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pastangos taip pat dar nepakankamos eliminuojant ir minėtą dinaminį riziką nusikalsti didinantį kriminogeninį veiksnį. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad, nepaisant išklausytų socialinės reabilitacijos programų, nuteistasis linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, tačiau iki šiol apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Tai patvirtina ir nuteistojo padaryti šeši pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai, už kuriuos jis drausmine tvarka buvo baustas keturis kartus, be kita ko, ir skiriant vienas griežčiausių BVK numatytų nuobaudų. Paskutinioji nuobauda nuteistajam nustojo galioti tik 2019 m. lapkričio 26 d., taigi nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme kinta kiek mažiau nei vienus metus ir, jam atlikus pakankamai didelę jam paskirtos bausmės dalį, net ir būnant struktūruotoje aplinkoje, negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas ir sudarantis pagrindą spręsti, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis laikysis jam nustatytų pareigų, o tuo pačiu ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria buvo nagrinėjamas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, P. T. dar tuo metu savo padarytų drausmės nusižengimų nesureikšmino, ką patvirtino jo ankstesniojo skundo teiginiai, jog pataisos įstaigos administracija pati provokuoja nuteistuosius nusižengimų darymui ir baudžia net už menkiausių reikalavimų nevykdymą. Iš nagrinėjamo nuteistojo skundo matyti, kad iš esmės analogiškos nuteistojo nuostatos į priežiūrą išlieka ir šiuo metu. Skunde nuteistasis teigia, kad pataisos įstaigoje jam ne vieta, o slogi pataisos įstaigos atmosfera asmenis verčia pažeidinėti tvarką, režimą, taisykles ne savo noru, bet verčiant kitiems asmenims, taigi nuteistasis vis dar yra linkęs eskaluoti asmeninę atsakomybę išoriniams veiksniams.

14. Dėl aptartų priežasčių vien nuteistojo pataisos įstaigoje vykdoma darbinė veikla, išklausytos socialinės reabilitacijos programos ir įgyta specialybė negali būti vertinami kaip užtikrinantys pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, juolab kad ir nuteistojo įvykdyti nusikalstami veiksmai nebuvo nukreipti į turtinės naudos siekį. Skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai egzistavo ir jo nusikalstamų veikų įvykdymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio, todėl akivaizdu, kad legalaus pajamų šaltinio ir artimos socialinės aplinkos turėjimas nėra pakankami veiksniai, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog probacijos laikotarpiu nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juolab, nenustačius pakankamos pažangos pataisos proceso metu, lygtinio paleidimo taikymo nesuponuoja ir nuteistojo skunde nurodoma galimybė jam taikyti intensyvią priežiūrą. Aptartos aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir pakartotinai nusikals, šiuo metu dar nėra.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, skunde akcentuoja teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų visuma. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu iki šiol nebuvo pakankamos probacijai taikyti. Esminės nuteistojo pažangos nuo paskutiniojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nestebima. Jo elgesys socialinio tyrimo išvadoje išskirtose probleminėse riziką nusikalsti didinančiose srityse nėra koreguojamas pakankamai efektyviai, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo P. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.