- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2YT-6592-418/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00951-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., A. M., G. M., S. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M., atstovaujamos atstovės advokatės R. M., pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., A. M., G. M., S. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. tuoj po savo sutuoktinės A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė A. M., su kuria susituokė 1(duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas - ½ dalis 0.2203 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įvairūs namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika, įvairūs ūkio padargai bei kitas šeimos turtas. Iš karto po sutuoktinės mirties, pareiškėjas pradėjo jos turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdamas ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu. Prieš mirdama jo sutuoktinė testamento sudariusi nebuvo, notarų biure paveldėjimo byla į pareiškėjo sutuoktinės palikimą nėra vedama. Iki pat sutuoktinės mirties jie gyveno pareiškėjo paveldėtoje tėviškėje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo deklaruota jų abiejų gyvenamoji vieta. Po sutuoktinės mirties liko gyventi savo tėviškėje, kito gyvenamojo būsto neturi, gyvena sodyboje iki dabar, moka už suvartojamą elektros energiją. Bendrai įsigytame 0.2203 ha žemės sklype su sutuoktine užveisė sodą, turėjo daržą, šiltnamį. Po sutuoktinės mirties, pavasarį nubalino medžius, patrešė, darže pasisodino daržovių. Mirus sutuoktinei A. M., organizavo jos laidotuves, sutvarkė kapavietę ir ją prižiūri. Su sutuoktine A. M. susilaukė keturių vaikų: sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi nė vienas iš vaikų į mamos palikimą nepretenduoja, patys jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad į palikimą nepretenduotąja bei prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad į palikimą nepretenduotąja bei prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad į palikimą nepretenduotąja bei prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad į palikimą nepretenduotąja bei prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui bei prašo pareiškėjo J. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Pažymėjo, kad VMI prie FM nėra pradėjusi A. M. turto paveldėjimo procedūrų. Iš pareiškimo turinio matyti, kad jame iš esmės kalbama apie juridinio fakto, susijusio su nekilnojamojo turto – t. y. ½ dalies 0.2203 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu, nustatymą, todėl pareiškimas nėra susijęs su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis. Nurodė, kad VMI prie FM nuomone, ši civilinė byla daugiausia susijusi su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Turto banko teisėmis ir pareigomis, kad pareiškimo neginčija ir prašo Teismo sprendimą civilinėje byloje e2YT-6592-418/2023 priimti savo nuožiūra, pareiškėjui pateikus byloje jo pareiškime išdėstytus teiginius pagrindžiančius įrodymus. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 49 punkte išdėstytomis nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba negali šiuo atveju veikti valstybės vardu. Pagal Taisyklių 49 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos objektas yra paveldimas žemės sklypas (jo dalis) ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas. Šiuo atveju, valstybės vardu atstovauja VĮ Turto bankas. Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo šioje byloje nelaikyti jos suinteresuotu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė A. M. (duomenys neskelbtini) mirė būdama santuokoje su pareiškėju (e. b. l. 10-11). VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2023 m. liepos 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens duomenis nustatyta, kad A. M. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2023 m. sausio 29 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo santuokoje su J. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) bei turėjo keturis vaikus: A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), G. M., gimusį (duomenys neskelbtini), S. M., gimusį (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). Pareiškėjas su A. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). A. M. mirties dieną nuosavybės teise valdė turtą: ½ dalį 0.2203 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-21). Po A. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 28-29), tačiau minėtu turtu toliau rūpinosi, jį prižiūrėjo, valdė, mokėjo visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas pareiškėjas.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad J. M. po sutuoktinės A. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. J. M. valdė ½ dalį 0.2203 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei A. M. asmeninius daiktus, toliau naudojosi nurodytu žemės sklypu bei jame esančiais statiniais, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas (e. b. l. 32-33). Be to, J. M. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. sausio 21 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (e. b. l. 31).
Bylos duomenimis, po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. M. mirties, jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad J. M. po sutuoktinės A. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad J. M. po sutuoktinės A. M. mirties priėmė palikimą, todėl šie faktai paveldėjimo tikslais nustatytini teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja (neįvardija) A. M. palikimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo J. M. pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.