Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-284-570/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
2-284-570/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01811-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Ieškovas
BIGBANK AS
Atsakovas
R. L.
Trečiasis asmuo
V. B.
Kategorijos
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-284-570/2015Proceso Nr.2-28-3-01811-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.6.; 35.6.1.;116.1.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant ieškovo BIGBANK AS atstovui J. R., atsakovei R. L., trečiųjų asmenų V. B. ir V. B. atstovui advokato padėjėjui E. R., tretiesiems asmenims V. B. ir V. B. nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį - BIGBANK AS filialo ieškinį atsakovei R. L., tretiesiems asmenims V. B. ir V. B. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiai LR CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 1 d. tarp atsakovės R. L. ir trečiųjų asmenų V. B. ir V. B. sudarytą nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, nukreipti skolos, priteistos iš R. L. išieškojimą į nurodytą nekilnojamąjį turtą, priteisti iš atsakovės R. L. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra ieškovo skolininkė, t. y. antstolių kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, skola iki šiol negrąžinta, patvirtino, kad areštas skolininkės turtui neuždėtas, LR Turto arešto aktų registre neįregistruotas. Atsakovė paveldėjo po tėvų mirties namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) ir 2014-03-28 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistravo nuosavybės teises. 2014-04-01 ginčijama pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė šiuos daiktus už 45 000 Lt (ar 80 000 Lt) pardavė tretiesiems asmenims, tačiau su kreditoriumi BIGBANK AS ir kitais žinomais kreditoriais neatsiskaitė. Mano, kad yra pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nes egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos. Atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, žinojo, kad turi kreditorių, tame tarpe ieškovą BIGABNK AS. Prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, skola iš atsakovės buvo priteista, taigi skolininkė turėjo prievolę grąžinti ieškovui apie 12 000 Lt kredito, priskaičiuotas palūkanas, delspinigius, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo manymu, atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, sandorio sudarymo tikslas yra nuslėpti nekilnojamąjį turtą nuo ieškovo, nes tik paveldėjus sekančią dieną buvo sudarytas turto perleidimo tretiesiems asmenims sandoris. Be to, paaiškėjo, kad atsakovė buvo nesąžininga, turto perleidimo sutartyje nurodžiusi pardavimo kainą 45 000 Lt, kai tuo tarpu turtą pardavė už 80 000 Lt. Be to, mano turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu jis realiai yra vertas. Atsakovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartys pažeidė ieškovo teises, kadangi nebeliko turto, iš kurio kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimus. Tretieji asmenys, sudarę su atsakove ginčijamą pirkimo – pardavimo sandorį buvo nesąžiningi. Jų nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jie žinojo, o taip pat ir turėjo pareigą pasidomėti, ar sandorį sudaryti ketinanti atsakovė neturi kreditorių ir ar sudarant sandorius nebus pažeisti kreditorių interesai, nuslėpė tikrąją sandorio kainą nuo kreditoriaus, be to su atsakovu buvo pažįstami, todėl galėjo žinoti apie jos kreditorius ir sunkią materialinę padėtį.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad ji 2014-03-28 po tėvų mirties paveldėjo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Name gyveno brolis ir ji. Dėl brolio girtavimo, namas buvo labai apleista paverstas landyne. Buvo atjungta elektra, vanduo. Be to, po tėvų laidotuvių jie turėjo skolų kaimynams, todėl nusprendė namą parduoti. Apie skolą ieškovui ji visai nepagalvojo, nes negaudavo pranešimų ar raginimų, po skyrybų buvo susitarusi, kad paskolą išmokės buvęs vyras. Todėl ji buvo įsitikinusi, kad ieškovui neskolinga. Jos dukterėčia apie 2013 m. gruodžio mėnesį įdėjo skelbimą į internetą, kad parduodamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) Į ją kreipėsi V. B., kad nori pirkti namą. Ji prašė apie 120 000 Lt, tačiau dėl to, kad nebuvo sutvarkyta namo nuosavybė, reikėjo teismų, po to VĮ Registrų centre, kitose įstaigose sutvarkyti namo dokumentus, namas buvo prastos reputacijos, apleistas, V. B. nusiderėjo ir ji kainą sumažino iki 80 000 Lt. V. B. per kelis kartus jai davė 10 000 Lt avanso. Kai buvo perduoti pinigai, V. filmavo, dar jie rašėsi kažkokius skolos raštelius, tačiau ji jų neišsaugojo. Po ilgo dokumentų tvarkymo 2014-03-28 ji gavo paveldėjimo teisės liudijimą ir iš karto pas tą pačią notarę sudarė namų valdos pirkimo pardavimo sutartį. Pinigus V. B. sumokėjo grynais, per kelis kartus, iš viso 80 000 Lt. Mažesnę kainą sutartyje (45 000 Lt) įrašė, nes kažkas patarė, kad valstybei reikės mažiau mokėti mokesčių. Su ja V pilnai atsiskaitė, o gavusi pinigus ji dalį davė broliui, apmokėjo dalį skolų, išleido gydymuisi. Pažada su ieškovu atsiskaityti, nes iš Darbo biržos gauna pašalpą, yra pasiųsta mokytis, taigi gaus darbą, be to padės dukra, kuri dirba užsienyje. Patvirtino, kad trečiųjų asmenų neinformavo apie skolas, nes apie Bigbank skolą ji buvo visiškai pamiršusi, tik buvo aišku, kad yra skola už vandenį ir elektrą, nes buvo atjungta. Todėl iš duotų pinigų ji susimokėjo už minėtus komunalinius mokesčius. Taip pat nurodė, kad ji pažinojo V mamą, nes ji gyvena toje pačioje gatvėje ir iš vaikystės prisimena V. Tačiau jis su šeima gyveno užsienyje, todėl nebendravo.

Tretieji asmenys V. B. ir V. B. su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas b.l.60-64) Nurodė, kad 2014 m pradžioje iš interneto puslapio www.skelbiu.lt sužinojo, kad nebrangiai parduodamas namas (duomenys neskelbtini). Jis su šeima 10 metų gyvena ir dirba Airijoje, todėl turėjo susitaupęs pinigų ir ieškojo įsigyti namą Marijampolėje. Juolab, kad namas yra gatvėje, kur gyvena jo mama ir prabėgusi jo vaikystė. Kai pradėjo domėtis, paaiškėjo, kad namas paverstas landyne, nesutvarkyti jo nuosavybės dokumentai, yra didelė rizika, kad galbūt gali ir nepavykti susitvarkyti visų nuosavybės reikalų, todėl suderino jo kainą 80 000 Lt ir susitarė, kad 10 000 Lt avanso jis duos dokumentų susitvarkymui. Tokią sumą per kelis kartus davė atsakovei dokumentams tvarkyti, skoloms už vandenį, elektrą apmokėti, o likusią sumą sumokėjo sudarius pirkimo pardavimo sutartį. Kai atsakovei perduodavo pinigus, jis darė vaizdo įrašą, pasirašydavo skolos raštelius, tačiau sudarius pirkimo pardavimo sutartis, jis nepagalvojęs viską išmetė ir tik atsitiktinai buvo išlikęs vienas vaizdo įrašas. Kai atsakovė pagaliau susitvarkė namo nuosavybės ir paveldėjimo dokumentus, jis tuo metu buvo grįžęs ir Airijos ir todėl nedelsiant sudarė namų valdos pirkimo pardavimo sutartį. Pinigus grynais sumokėjo per kelis kartus. Dalį pinigų 2014-04-01 išsiėmė iš banko, o dalį turėjo santaupų grynais. Sutartyje įrašė mažesnę kainą atsakovės prašymu, nes jai reikėjo mokėti mažiau mokesčių valstybei. Jam nebuvo kokio skirtumo kokią sumą nurodyti. Pasirašant sutartį, notarė patvirtino ir tai užfiksuota pirkimo – pardavimo sutartyje, kad nėra jokių apribojimų, daiktai nėra areštuoti, dėl jų nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai ir nėra gręsiančių pretenzijų ar ieškinių, taip pat nepažeidžia ir nepažeis niekieno teisių ir teisėtų interesų. Jam žinomos skolos už vandenį ir elektrą iš šių pinigų buvo sumokėtos. Kad atsakovė turėtų kitų kreditorių, išskyrus už komunalinius patarnavimus jis nežinojo ir negalėjo žinoti. Turto areštų aktų registre taip pat jokių žymų apie areštą atsakovės turtui nebuvo. Kai namą įsigijo, sudėjo naujus langus, pradėjo remonto darbus viduje. Apsigyventi name ir jų svajonė, todėl skuba kuo greičiau susitvarkyti. Atstovas papildė, kad jei pirkėjai būtų siekę nuslėpti nuo kreditoriaus atsakovės turtą, būtų sudarę paveldėjimo teisių perleidimo sutartį ir turtą jau paveldėję savo vardu, tačiau jie buvo sąžiningi ir nežinojo apie atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus.

Trečiasis asmuo V. B., būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.)

Liudytoja E. G., kuri yra trečiojo asmens V. B. motina nurodė, jog ginčo namas yra toje pačioje gatvėje, kur gyvena ji. Jos vaikai vis ieškojo pirkti namo, todėl sužinojusi, kad atsakovė ketina jį parduoti, pranešė sūnui. O kokios ten vyko derybos, ji nežino. Namas labai apleistas, teks dar nemažai įdėti lėšų jo remontui. Apie atsakovės skolas bankui, kitiems kreditoriams ji nežinojo, kaip ir nežinojo jos sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CK 6.66 str. numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Acto Pauliana). Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kuriuos sudarydamas jis blogina savo turtinę padėtį, tapdamas nemokus, mažindamas savo turtą, todėl kreditorius praranda realią galimybę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto. Jeigu sudarytas dvišalis atlygintinis sandoris, pripažinti jį negaliojančiu pagal kreditoriaus, kaip trečiojo asmens reikalavimą, galima, jeigu nesąžiningai elgėsi ne tik skolininkas, perleidžiantis turtą, bet ir tą turtą įgyjanti šalis, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Šiuo ieškiniu kreditorius, t.y. BIGBAN AS siekia atstatyti pažeistą skolininkės R. L. mokumą, kad skolininkė visiškai ar bent iš dalies įvykdytų savo prievolę kreditoriui.

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2008-08-29 ieškovas su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteikė 5000 Lt kreditą, o 2009-03-23 papildomai suteikė 453,97 Lt kredito (b.l. 12-15). Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, kredito laiku nesugrąžino, ieškovo prašymu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-02-28 išdavė teismo įsakymą civ. byloje Nr. L2-1170-91/2012 dėl 7822,28 Lt negrąžinto kredito, 2090,32 Lt palūkanų, 902,24 Lt delspinigių, 220 Lt kitų išlaidų ir žyminio mokesčio išieškojimo. Skola iki šiol negrąžinta. Po priteisimo jokių įmokų sumokėta nebuvo.

2014-03-28 paveldėjimo teisės pagal testamentą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimais (b.l. 16-21) atsakovė paveldėjo gyvenamąjį namą su žeme ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tų pačių metų balandžio 1 d. paveldėtą turtą pirkimo pardavimo sutartimi perleido tretiesiems asmenims V. B. ir V. B. (b.l. 170-184) Pirkimo pardavimo sutarties šalys patvirtino, jog turtas buvo perleistas už 80 000 Lt, tačiau pirkimo pardavimo sutartyje kaina nurodyta mažesnė (45 000 Lt) atsakovės prašymu, kadangi jai reikėjo mažiau mokėti mokesčių valstybei ir notarui. Kaip matyti iš V. B. sąskaitos išrašo, jis galutiniam atsiskaitymui iš savo banko sąskaitos nuėmė 43 351,04 Lt (b.l. 127), dar apie 10 000 Lt buvo davęs prieš sutarties sudarymą namo nuosavybės dokumentams susitvarkyti, skoloms už vandenį ir elektrą apmokėti, o likusią sumą sumokėjo grynais sutarties pasirašymo dieną. Todėl tikėtina, jog tretieji asmenys už įsigyjamą namų valdą sumokėjo daugiau nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje.

Ieškovas teigia, kad paveldėta namų valda buvo parduota siekiant išvengti išieškojimo į ją nukreipimo, žymiai mažesne nei rinkos kaina, asmenims, su kuriais atsakovė buvo pažįstama, pažeidė kreditoriaus teises ir yra visos sąlygos pripažinti ją negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Teisminėje praktikoje jau yra suformuluotos taisyklės dėl reikšmingų aplinkybių, nustatinėtinų nagrinėjant actio Pauliana ieškinius ( LAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. b. Nr. 3-K-587/2008, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis 3K-3-47/2013). Šiuo atveju dėl kai kurių iš jų nėra ginčo, todėl teismas pasisako tik dėl šioje byloje ginčijamų aplinkybių.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovui buvo skolinga (b.l. 35), taip pat kad ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovę. Taip pat dėl namų valdos pardavimo kainos, aplinkybių, kad atsakovės su trečiaisiais asmenimis nesieja jokie giminystės ryšiai (b.l. 59) Byloje iškilo ginčas dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų sąžiningumo sudarant kreditoriaus interesus pažeidžiantį sandorį.

Kaip minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. jis žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamas sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Spręsdamas dėl turto įgijėjo sąžiningumo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; kt.).

Šiuo atveju ginčo turto pirkėjai yra fiziniai asmenys ir jų galimybė domėtis namų valdos pardavėjos sąžiningumu ir jos įsipareigojimais tretiesiems asmenims yra suvaržyta. Šioje byloje nenustatyta, kad tretieji asmenys žinojo ar galėjo žinoti apie atsakovės finansinę būklę ar turimus kreditorius. Kaip patvirtino atsakovė, ji pati buvo įsitikinusi, kad minėtą skolą ieškovui privalo atlyginti jos sutuoktinis, su kuriuo ji nutraukė santuoką. Tretieji asmenys galėjo įsitikinti, kad atsakovė skolinga tik už komunalines paslaugas, nes jos nemokėjimo faktas buvo akivaizdus - paslaugų teikimas jai buvo nutrauktas. Sudarant sandorį pas notarą, tretieji asmenys įsitikino, kad turtas neįkeistas, neareštuotas, jokių disponavimo apribojimų jam netaikyta. Pats ieškovas patvirtino, kad LR turto arešto aktų registre areštas atsakovės turtui nebuvo įregistruotas, taigi jokia informacija išviešinta nebuvo. Informacija apie asmens finansinę būklę, banko informacija apie suteiktas paskolas ar pradedamus išieškojimus yra konfidenciali ir tretieji asmenys tokios informacijos netgi kreipęsi į antstolių kontoras ar pan. nebūtų gavę. Be to, nenustatyta, kad namų valda būtų perleista mažesne nei įprasta kaina, kadangi namų valda buvo apleista, paversta landyne, pirkėjai rizikavo duodami avansą, kadangi nebuvo sutvarkyti jos nuosavybės, paveldėjimo dokumentai. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO (b.l. 155), tik 2014-02-07 Marijampolės rajono apylinkės teismas spendimu civ. byloje Nr. 2-570-399/2014 nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad atsakovė priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvų mirties. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog atsakovė skaito sutartį kuria ji patvirtina gavusi iš trečiųjų asmenų 8000 Lt avanso dokumentų sutvarkymui, įrašas darytas galimai žiemos metu, teismui abejonių dėl jo autentiškumo nekilo. Todėl darytina išvada, jog sandorio šalys buvo sudarę ikisutartinius susitarimus, tretieji asmenys šiuos susitarimus įformino filmuodami pokalbius, buvo ir rašytinis susitarimas, kuris neišlikęs.

Šalys, įrašę į ginčo sutartį mažesnę kainą, nei buvo sumokėta, buvo nesąžiningi tik prieš valstybę ir notarą, nes tokiu būdu buvo paskaičiuoti mažesni mokėtini mokesčiai, tačiau ieškovui kaina įtakos nebūtų dariusi, nes jų reikalavimo suma yra apie 10 000 Lt, kai tuo tarpu sutartyje nekilnojamųjų daiktų pardavimo kaina buvo įrašyta 45 000 Lt. Kaip patvirtino atsakovė ir trečiasis asmuo, su atsakove prieš tai jie nebendravo, 10 metų gyveno Airijoje. Todėl teismas atsižvelgdamas į visų įrodymų visetą, daro išvadą, kad tretieji asmenys buvo sąžininga šalis ir apie tai, kad toks sandoris gali pažeisti ieškovės teises sandorio sudarymo metu 2014-04-01 nežinojo ir žinoti negalėjo.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).Šiuo konkrečiu atveju atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo namų valdos sandorio, byloje nėra pateiktų duomenų, jog atsakovė namų valdą būtų pardavusi veikdama kreditorių interesais, taip pat jog kitos svarbios aplinkybės būtų lėmusios ginčo sandorio sudarymą. Duomenų, kad pardavusi namų valdą, ji būtų atsiskaičiusi su kitais kreditoriais, taip pat nėra. Priešingai ieškovas pateikė duomenis, jog po namų valdos pardavimo su kreditoriais R. L. neatsiskaitė. Gautos lėšos už parduotą namų valdą nebuvo panaudotos atsakovės finansinės padėties gerinimui

Todėl ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas visiškai.

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo tretiesiems asmenims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 434, 43 Eur (1500 Lt) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l.136,137) bei 8,55 Eur (29,54 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu CPK 93 str. 1 p., 96 str. Asakovė patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti nereikalavo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BIGBANK AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, kurio juridinio asmens kodas 301048563, buveinės adresas Jogailos g. 4 Vilnius trečiajam asmeniui V. B. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 434, 43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus, 43 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovės BIGBANK AS 8,55 Eur (aštuonis eurus, 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2014 m. gegužės 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą trečiųjų asmenų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotiems nekilnojamiesiems daiktams - (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini)

Sprendimo kopiją įsiteisėjus išsiųsti LR Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Rūta Neveckienė