- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-11351-1130/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01186-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankui
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo asmenine nuosavybe
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. S. (toliau – ieškovė) prašo pripažinti, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu, (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) notarė Ž. B. išnagrinėjusi ieškovės prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruotam (duomenys neskelbtini) mirusios J. R. vardu, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes iš pateiktų dokumentų notarė negali nustatyti ar butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso mirusiajai J. R. asmeninės nuosavybės teise, ar kokia dalis minėto buto priklauso ir jos buvusiam sutuoktiniui J. R. (J. R.). Ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą tikslu nustatyti, jog nurodytas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso mirusiajai J. R.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad mirusios J. R. vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį įregistruotas šis nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas buvo įsigytas iš J. R. asmeninių lėšų bei asmeninei nuosavybėn, nes nuo (duomenys neskelbtini) metų J. R. nebegyveno kartu su J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), kadangi, remiantis (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) Liaudies teismo sprendimu, pastarasis yra pripažintas dingusiu be žinios asmeniu. Įvertinus, kad J. R. nei iki (duomenys neskelbtini) buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nei po šio buto įsigijimo dienos taip ir neatsirado bei šios aplinkybės tiesiogiai patvirtina faktinę aplinkybę, kad J. R. jokio indėlio į nurodyto turto įsigijimą neįnešė, turto išlaikyme nedalyvavo ir į nurodytą turtą nepretendavo, todėl galima konstatuoti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas J. R. asmeninei nuosavybėn.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – atsakovė) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, nėra gavusi pranešimo apie J. R. palikimo, (duomenys neskelbtini), perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie jos teisės į pareiškime nurodytą turtą įgyvendinimą. Be to, mirusių asmenų palikimas valstybei paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybės įmonės Turto banko nuomone, nagrinėjant šią civilinę bylą, turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą. Galiojusiame SŠK ir 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) buvo įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė nuosavybė. Prašo ieškovės L. S. pareikštą reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine J. R. nuosavybe nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas nustatė aiškų ieškovės rašymo apsirikimą nurodant klaidingą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalų numerį. Ieškovė ieškinyje nurodė unikalų numerį (duomenys neskelbtini), nors tokiu unikaliu numeriu apskritai joks objektas Lietuvoje nėra registruotas, tačiau teismas, įvertinęs visą į bylą pateiktą medžiagą, šiame sprendime nurodo teisingą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalų numerį - (duomenys neskelbtini).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Liaudies teismas pripažino J. J. – R. ir J. R. santuokos nuo (duomenys neskelbtini) faktą. Be to, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Liaudies teismas pripažino J. R. dingusiu be žinios nuo (duomenys neskelbtini) metų. J. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašo pripažinti J. R. asmenine nuosavybe. (duomenys neskelbtini) J. R. mirė. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. J. (J. J.), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti, taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S. priėmė palikimą atsiradusį po jos tėvo J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti.
Pažymėtina, kad CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovė įgyvendina savo teisę pripažinti turtą asmeniniu, įsigaliojus CK. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.).
Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas (duomenys neskelbtini) metais, t. y. galiojant SŠK, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, byla dėl šio turto nuosavybės teisės sprendžiama pagal CK normas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymi, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčo butas įgytas po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį, registruotas J. R. vardu. Šiuo atveju preziumuojama, kad šis turtas priklauso J. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė turi teisę įrodyti, kad ginčo butas, nors įgytas J. R. ir J. R. santuokos metu, buvo J. R. asmeninė, o ne bendroji su J. R. nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
Kaip matyti, J. R. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu pripažintas dingusiu be žinios nuo (duomenys neskelbtini) metų. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog J. R. ir J. R. jau nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, J. R. neprisidėjo prie buto įsigijimo, niekada negyveno ginčo bute. Todėl teismas prieina prie išvados, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas J. R. asmeninėmis lėšomis, o J. R. prie nekilnojamojo turto įsigijimo niekaip neprisidėjo.
Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta, kad tik viena J. R. dalyvavo sutarties sudaryme. Jokių sutarties sąlygų, kad galimai turtas įgyjamas kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ginčo buto įsigijimo proceso metu J. R. nedalyvavo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, pagrindė, kad butas įsigytas už asmenines J. R. lėšas, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės neprašė, todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteisiamos.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės L. S. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.