Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo mama, L. K., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. K. Santuokoje L. K. įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. K. santuoka su D. K. buvo nutraukta. Ištuokos metu šalys santuokoje įgyto turto nepasidalino. Rašytiniais paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad nutraukus santuoką, D. K. išvyko gyventi į Rusiją, Kaliningrado sritį, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo, prižiūrėjo bei mokėjo mokesčius tik ieškovo mama, L. K. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) D. K. mirė Rusijoje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. K. Nustatyta ir tai, kad L. K. buvo surašiusi testamentą, kuriuo butą, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), paliko sūnui – ieškovui, V. K.

Pažymėtina, kad CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovė įgyvendina savo teisę pripažinti turtą asmeniniu, įsigaliojus CK. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo nurodytas turtas įgytas 1995 metais, t. y. galiojant SŠK, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, byla dėl šio turto nuosavybės teisės sprendžiama pagal CK normas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymi, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčo butas bei žemės sklypas įgytas po santuokos sudarymo pagal pirkimo – pardavimo sutartis, kurie registruoti L. K. vardu. Šiuo atveju preziumuojama, kad šis turtas priklauso L. K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas turi teisę įrodyti, kad ginčo butas bei žemės sklypas, nors įgytas L. K. ir D. K. santuokos metu, buvo L. K. asmeninė, o ne bendroji su D. K. nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) L. K. ir D. K. santuoka buvo nutraukta. D. K. išvyko gyventi į Rusiją, Kaliningrado sritį. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog L. K. ir D. K. jau nuo 1998 metų kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, o D. K. neprisidėjo prie buto bei prie žemės sklypo įsigijimo, išlaikymo, nereiškė pretenzijų dėl nuosavybės teisės į minimą turtą. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas taip atsižvelgia į tai, kad L. K. laikė minimą turtą asmenine nuosavybe, nes jame nuolat gyveno, jį išlaikė ir prižiūrėjo, be to, paliko jį visą testamentu sūnui.

Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų nustatyta, kad tik L. K. dalyvavo nekilnojamojo turto įgijimo sutarčių sudaryme. Tuo tarpu, duomenų, kad turtas būtų buvęs įgytas kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė, byloje nėra.

Be kitą ko, tai, jog D. K. pripažino L. K. asmenines nuosavybės teise į butą ir žemės sklypą, įrodo ir aplinkybė, kad D. K. buvo išdavęs sutikimą L. K. su turtu elgtis savo nuožiūra, parduoti, mainyti, dovanoti savo nuožiūra, be to, nutraukus santuoką iki mirties, nereiškė jokių pretenzijų į turtą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – rašytiniais įrodymais, pagrindė ir įrodė ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės neprašė, todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteisiamos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.