Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Diana Bučienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovei advokatei J. U., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 9 d., apie 09.54 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Minėtais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

A. S. teismo posėdyje pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino, kad sugalvojo grįžti į Lietuvą pailsėti iš Norvegijos. Kelionėje 15 val. vairavo, vairavo vienas. Nuvykęs į keltą nuėjo atsiprausti. Po to pavakarieniavo, išgėrė 2 bokalus tamsaus alaus ir nuėjo 11 val. gulti. Jautėsi atsakingas, nes pats yra vairuotojas. Nemanė, kad ryte galėtų jaustis blogai. Atsikėlęs ryte jautėsi gerai. Kajutėje nebuvo langų. Atsikėlė tuo laiku, kai reikėjo išvykti iš kelto. Įsėdo į mašiną neatsiprausęs, nei dantų išsivalęs. Galima sakyti iš karto ir gavo papūsti į alkotesterį. Paputęs į alkotesterį, jautėsi tikrai gerai, nei apsvaigęs, nei ką. Alkotesterio parodymai jį nustebino. Pirmose parodymuose net nepasirašė, nes nesutiko. Po to po 25 min. vėl papūtė ir parodymai jau buvo kiti. Yra atsakingas ir teisingas žmogus, turi toliau stengtis ir eiti į priekį. Nenori kažko tai ieškoti, nori prisiimti atsakomybę. Kraujo nevažiavo tikrintis, nes čia taip akivaizdu, kad po 25 min. parodymai taip stipriai nukrito. Ryte nesiprausė, atsikėlė ryte ir iš karto į mašiną, todėl taip gavosi. Anksčiau baustas už analogišką pažeidimą, bet tą kaltę išpirko, buvo jaunystės klaidų. Yra išpirkęs tą kaltę ir tai neturėtų turėti įtakos šiam sprendimui. Norėtų gauti švelnesnę baudą ir kad paliktų vairuotojo pažymėjimą. Turi draugę, kurią išlaiko, moka kreditą ir tėvams padeda. Darbas susijęs tik su vairavimu. Siekia transporto vadybininko pareigų, nes turi tą išsilavinimą. Dirba pervežimo įmonėje, jokio kito darbo jam nepasiūlytų Norvegijoje, jeigu prarastų teises.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir A. S. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5), alkotesterio rodmenų kvitais, iš kurių matyti, jog A. S. 09.54 val. buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas, 10.25 val. nustatytas 0,30 prom. girtumas (b. l. 6), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 7) bei paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymais, jog jis pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Todėl pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, jo atstovė teismo posėdyje prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skirti mažesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, t. y. skirti piniginę baudą, neatimant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. padarė vieną iš pavojingiausių pažeidimų kelių eismo srityje, kuris galėjo nulemti sunkias pasekmes ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams bei visai visuomenei.

Nors administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad A. S. tik minimaliai viršijo blaivumo ribą, tačiau teismas pažymi, jog tai jokiu būdu nesumažina pažeidėjo atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. S. 2015 m. rugsėjo 9 d. 9.54 val. buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas. Iš alkotesterio sertifikato matyti, jog paklaida yra ±0,017 proc. (b. l. 6). Tokiu būdu po paklaidos A. S. neblaivumas – 0,41 prom. ir tai atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo laipsnį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo pateikė Norvegijos vairuotojo kortelę, taip tvirtindamas, kad Norvegijoje jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu. Taip pat nurodė, kad Norvegijoje dirba krovinių pervežimo kompanijoje ir praradęs teisę vairuoti, netektų darbo. Tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad A. S. dirba darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimui. Pastebėti, kad teismui apskritai nebuvo pateikti duomenys apie A. S. darbovietę bei gaunamas pajamas. Tačiau, nepaisant to, kad tokie duomenys nebuvo pateikti, pažymėtina, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo pobūdžio, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl kurios veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Taigi administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo prieš sėsdamasis už vairo turėjo tinkamai įvertinti situaciją, o jo iškelta versija, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir ryte nesitikėjo pripūsti, vertintina kaip siekis išvengti griežtesnės atsakomybės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog A. S. jau buvo baustas už analogišką pažeidimą (b. l. 13), byloje kėlė analogišką versiją (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl, nors ši administracinė nuobauda ir nebegalioja, jis puikiai žinojo galimas tokio elgesio pasekmes ir turėjo ypač atsakingai įvertinti, ar gali vairuoti transporto priemonę.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo pateikė duomenis, jog moka jo tėvų paimtą kreditą, kurį tėvai paėmė savo vardu, kad jis turėtų pradinių lėšų išvažiuoti dirbti į užsienį. Byloje taip pat pateiktas A. S. tėvo neįgaliojo pažymėjimas, kuriam administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo padeda. Be to, A. S. nurodė, kad turi išlaikyti draugę, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis netektų darbo ir tokiu būdu būtų apribotos ne tik jo, bet ir jo tėvų bei draugės galimybės. Tačiau teismas pastebėtina, jog pažeidėjui ar jo artimiesiems neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismo vertinimu, administracinės teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, todėl konstatuotina, jog skirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą negu įstatymo sankcijoje numatyta, nėra pagrindo.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad A. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta bei teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

A. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 15051417655 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.