Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

ATPK 329 str. yra nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 str. numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę, tiek ir patį pažeidimą apibūdinančius duomenis bei padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.

A. S. teisė vairuoti transporto priemones atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą, esant neblaiviam. Šis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nors ATPK neišskiria pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 str. nuostatų taikymo. Skunde pabrėžiama, kad nustatytas alkoholio kiekis A. S. kraujyje minimaliai viršijo leistiną, be to, sustabdytas pareigūnų pažeidėjas galėjo meluoti, kad nuo alkoholio vartojimo nepraėjo 15 minučių, tuomet jo blaivumas būtų tikrintas pakartotinai, tačiau jis buvo sąžiningas. Skunde taip pat teigiama, kad po 29 min. atlikus pakartotinį blaivumo patikrinimą to paties alkotesterio rodmenys buvo – 0,30 promilės, todėl padarytas pažeidimas nepavojingas. Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, kad realios grėsmės jis nesukėlė. Įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia vairuoti, jei alkoholio kiekis kraujyje viršija 0,4 promilės. Skunde dėstomos prielaidos, kad pažeidėjo elgesys negalėjo nulemti sunkių padarinių sau ar kitiems eismo dalyviams, nesudaro pagrindo manyti, kad ATPK 20 str. reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, o būtent ir patvirtina, kad pažeidėjas nevisiškai supranta savo veiksmų pavojingumą.

Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama ypač atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui ir t. t. Nors skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, kad per pastaruosius ketverius metus nebuvo baustas administracine tvarka, iš bylos duomenų matyti, kad jis praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2010 m. rugpjūčio 13 d. A. S. baustas už tai, kad vairavo neblaivus. Nors šios nuobaudos ATPK 36 str. prasme yra jau nebegaliojančios, tačiau šios aplinkybės rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Kadangi A. S., net ir būdamas praeityje baustas už analogišką pažeidimą, neįvertino situacijos ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti net ir sutrumpinus administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą, negalima.

Pažymėtina ir tai, kad administracine tvarka A. S. už padarytą pažeidimą buvo nubaustas įstatymo sankcijoje numatyta minimalia bauda, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam laikotarpiui.

Taigi įvertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.