Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-293-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
1-293-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00378-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
S. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-293-961/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00378-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.20.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei, Albinai Nikitionok,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam S. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams; 2017 m. kovo 10 d. patikslinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams;

2) 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų; subendrinus su 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – areštas 90 parų; 2019 m. sausio 9 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 45 paroms, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R., žinodamas, kad jam 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-745-990/2018 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 8 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo, nuo 2019 m. sausio 9 d., kai buvo paleistas atlikęs arešto bausmę, iki 2019 m. rugsėjo 9 d., kai baigėsi terminas baudžiamojo poveikio priemonei atlikti, nepagrįstai motyvuodamas darbiniais santykiais, kas bet kokiu atveju nelaikytina priežastimi, kuri atleistų nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą, nereagavo į Lietuvos probacijos tarnybos, kuri pagal kompetenciją yra atsakinga už tokios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, raginimus atvykti ir atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, dėl ko ši baudžiamojo poveikio priemonė liko neatlikta.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. R. nurodė, kad kai su juo susisiekė probacijos darbuotoja, jis 90 parų buvo Lukiškėse, teiravosi, ar yra galimybė išklausyti tuos kursus kalėjime. Jie susitarė, kai jis grįš iš Lukiškių, eis klausytis tų kursų. Buvo atvykęs vieną kartą, ne į tą kabinetą užėjo, jį siuntinėjo iš vieno į kitą, taip jis ir nerado kur jam reikia ateiti, telefono neturėjo, negalėjo paskambinti. Bet po to, kitą kartą jis jau pateko, kur reikėjo. Neatsimena, kada buvo atvykęs, šilta buvo, rodos, vasaros pradžia. Vieną 5 valandų trukmės paskaitą jis išklausė. Pildė kažkokius popierius ir ant to popieriaus jam užrašė kontaktus, kuriais jis galėjo paskambinti. Tačiau vis negalėjo išklausyti pilnai tų kursų, nes jam darbo grafikas vis keisdavosi, reikėjo ir papildomai eiti dirbti, dirbo ir naktį, nes reikėjo pinigų, kadangi turi daug skolų. Jo darbo grafikas nuolat keisdavosi, jis skambino tuo duotu numeriu, sakė, kad negali ateiti, nes jeigu jis ateis miegantis visas, tai koks viso to tikslas bus. Vėliau jam užsimiršo viskas ir paleido taip, pats kaltas. Neatsimena, po kiek laiko pamiršo.

Jam pirmiausia darbas rūpėjo, iš algos beveik viską išskaičiuodavo, likdavo 250 eurų mėnesiui, turėjo kažkaip gyventi, todėl ir pamiršo apie tą probaciją visai. Į parduotuvės direktorę nesikreipė. Grafikas darbo kvailas buvo, ir pats kvailas, kad nesikreipė į darbovietės valdžią, bet tuo metu ir parduotuvėje keitėsi direktorės, todėl jau nebežino, į ką gali kreiptis. Be valdžios Maxima buvo 3 mėnesius, būtų žinojęs, būtų kreipęsis į centrinį ofisą arba būtų kažkaip gal suderinęs su savo parduotuvės valdžia, bet paleido viską. Jis pats baigęs (duomenys neskelbtini), žino kiekvieno psichologiją, todėl jam ateiti ir klausyti paskaitų apie psichologiją, nemano, kad naudinga, kadangi jis jau prieš tai apie tai yra klausęs. Psichologo pagalba probacijoje nieko verta, nekokybiškos paslaugos. Jis buvo vienoje paskaitoje. Nežino, kiek jam dar reikia išklausyti. Jis ne specialistas, bet pamatė toje paskaitoje, kad viskas ir toliau bus tas pats per tą patį. Iš dalies yra kaltas, kad nesusitvarkė šio reikalo su Maxima vadovybe, tačiau ten ir taip nėra kam dirbti.

Tyrėja sako, kad jis nebuvo paskaitose, bet jis buvo vienoje paskaitoje. Dar paskaitoje buvo vyras ir moteris, visi atsisėdo ratu ir kalbėjosi. Jis tyrėjai sakė, kad buvo nuvykęs į probaciją, nežino, ką ji ten užrašė, jis pasirašė, ir tiek. Buvo ir nuvykęs du kartus, ir telefonu bendravo su probacijos specialiste. Vieną kartą nieko nerado, o antrą kartą rado ir po to dar telefonu bendravo. Jie kažkaip persikėlė iš vieno aukšto į kitą. Antrą kartą juos rado kabinete, buvo ir kitų žmonių, kažkokius popierius pildė ir tą pačią dieną buvo ir paskaita, jis tyrėjai visą tai pasakojo, ji dar užsirašė telefono numerį, kurį jam davė probacijoje. Jis dirba 4 dienas, 4 laisvos, bet išeina ir papildomai dirbti. Nežino, ar algalapyje rodo, kad tai papildomos valandos, nesigaudo buhalterijoje. Jo darbiniai santykiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalėjo eiti į kursus, jam reikia pinigų, turi daug skolų, jam svarbiau buvo uždirbti pinigus negu eiti į kursus. Prioritetas buvo darbas, todėl apie tuos kursus pamiršo.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja K. D. parodė, kad S. R. neišklausė programos, paskirtos jam 2018 balandžio 5 d. nuosprendžiu. Iš pradžių negalėjo jo prisikviesti, nes jis buvo Lukiškėse, atlikinėjo arešto bausmę. Bet tai, kad jis turi atvykti ir išklausyti baudžiamojo poveikio priemonę, jam buvo žinoma. Paskui, kai jis išėjo, taip pat bandė su juo susisiekti, siuntė šaukimus, bet jis taip ir neatėjo. Jis turėjo išklausyti tą programą iki rugsėjo mėnesio. Būtent pagal 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį jis atvykęs nebuvo. 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu jam taip pat buvo paskirtas areštas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tą bausmę atliko, paskui dar viena programa jam buvo paskirta. Jis turėjo atlikti areštą ir iki rugsėjo mėnesio išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Pirmąją programą jis atliko, o šitos antrosios ne. Jai esant darbe jis atvykęs nebuvo. Kad jis buvo atvykęs, ji nežino, jai niekas nebuvo perdavęs. Jeigu asmuo neatvyksta pagal pirmą šaukimą, tarnyba vis tiek turi parodyti, kad jo ieško ar susisiekia su juo. Planas vis tiek turi būti užpildytas, bent jau supildyti tie duomenys, kuriuos žino apie jį. Plane parašo, jeigu tai programa, parašo, kad išklausyta. Kai susisiekia su juo telefonu, taip pat turi šaukimą pakartotinį išsiųsti. Pildo tam, kad matytųsi visa eiga. Asmuo, kuris ateina, turi pasirašyti plane. Ten yra „sutinku su nustatytu planu“, pastabos, jeigu jis jų turi, ir yra apačioje atvykimo data. Čia tik paruošta, kad jeigu jos nebūtų, kad kas nors kitas jį priimtų ir duotų jam pasirašyti ten, kur varnelės.

Programos vyksta tose pačiose patalpose. Pirmą kartą atvykus žmogui, jis supažindinamas su nuosprendžiu skirtu įpareigojimu, su atsakomybe už vengimą. Tuomet, jeigu jam paskirtas trumpas terminas, tada programą veda arba psichologai, arba tarnybos darbuotojai, jeigu terminas yra ilgas, tada ilgesnes programas praveda partneriai, žmonės siunčiami pas juos. Tai vyksta tose pačiose tarnybos patalpose ir aišku, derinama su žmonėmis, jeigu jie dirba, tai galima susiderinti vakarais, pagal laiką arba dienos metu. Jei darbo grafikas slenkantis, siunčia į trumpą programą, kur yra 6 užsiėmimai ir kur tikrai galima tą laiką suderinti. Ten gali būti 1 užsiėmimas į savaitę, nes, jeigu grupiniai užsiėmimai, ten šiek tiek sunkiau suderinti. Ji buvo susisiekusi su S. R. telefonu. S. R. arba žadėjo ateiti, arba nekėlė ragelio, jie vienu telefonu naudojasi su sugyventine, būdavo, kad jai perduoda, kad ji jam pasakytų, šaukimus siuntė, paskui netgi registruotus siuntė, kad tikrai žinotų, kad jis gaus į rankas. Kai S. R. pradėjo vykdyti jo bausmę, ji dar nedirbo, dirbo kita pareigūnė, bet ji (liudytoja) matė, kad anksčiau paskirta programa yra išklausyta. Dabar tą trečią (nuosprendį) vėl ji vykdo. Ji neturi tokių duomenų, kad jis būtų atėjęs. Kitas darbuotojas negali paimti popierius ir laikyti juos pas save. Visada atiduodama vykdančiam darbuotojui, nes tai yra svarbu. Apeidamas pareigūnus tiesiai pas psichologą patekti žmogus negali. 3 aukšte sėdi psichologė B., vyro psichologo tarnyba neturi. Ji neturėjo duomenų, kad jis buvo atėjęs ir kad bendravo su S. Probacijos tarnyboje nėra darbuotojų vardu S., nebent kas nors iš partnerių. Galbūt kažkokie partneriai yra, bet ji šito tikrai nežino ir byloje plane nėra šių duomenų, kad jis būtų atvykęs. Galbūt jis ir buvo tame sąraše, tarnyba žmonėms, kurie yra atsakingi už programas, pateikia smurtininkų sąrašus, kad yra paskirtos tos programos. Gal jį ir išsikvietė, bet po to jis pas ją nebuvo atėjęs.

Visus asmenis, kurie lankė šias programas, ji žinojo, nes vyko lankomumo kontrolė, buvo lapas padėtas, kur jie pasirašo už atvykimą. Tikrai ta kontrolė vyko. Jeigu jis lankytų, ji tikrai būtų suinteresuota eiti ir žiūrėti, ar jis tikrai buvo. Gali nepasitarę kviesti žmones ne partneriai, o atsakingi asmenys. Dar neseniai ji kalbėjo su tuo darbuotoju, kuris yra atsakingas, jis niekad nebuvo užsiminęs jai, kad kalbėjo su S. R. Skambinti jam galėjo nebent tik ji.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. R. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2018-04-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta 20 parų arešto bausmė. Ši bausmė buvo subendrinta su kitu nuosprendžiu ir jam buvo paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Taip pat minėtu nuosprendžiu jam buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 8 mėn. nuo arešto bausmės atlikimo dienos. Arešto bausmę jis atliko Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN, iš kur buvo paleistas 2019-01-09. Po paleidimo Lietuvos probacijos tarnybos darbuotoja jam skambino, kad jis atvyktų dalyvauti minėtoje programoje. Jis porą kartų dalyvavo programoje. Programoje jis turi dalyvauti kiekvienos savaitės antradienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Tačiau kadangi jis dirba UAB „Maxima LT“ ir jo darbo grafikas yra slenkantis po 4 darbo dienas, o darbo pamaina yra nuo 10.00 val. iki 22.00 val., be to, būna naktinis darbas (valymas) nuo 22.00 val. iki 03.00 val., todėl jis fiziškai negalėjo vykti ir dalyvauti programoje. Vieną kartą jis skambino probacijos darbuotojai ir pranešė, kad visą naktį dirbo (duomenys neskelbtini) esančiame p/c „Maxima“ nuo 19.00 val. iki 07.00 val., todėl niekaip negali atvykti, nes fiziškai pavargo, todėl guli lovoje, kad pailsėtų. Darbe trūksta darbuotojų, o jam reikia pinigų, taip pat ir sumokėti skolas antstoliams, todėl jis sutinka išeiti į darbą papildomai ir dirba po 6 d. iš eilės po 12 val. Jis negali išeiti iš darbo, kad dalyvautų programoje, nes bijo prarasti darbo vietą, kuris yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Bijo atsidurti gatvėje. Jis suvokia, kad turi vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau dėl darbo grafiko jam sunku suderinti dalyvavimą šioje programoje. Dėl jam pareikšto įtarimo jis gailisi (b. l. 74-76).

Papildomos apklausos metu S. R. parodė, kad jis buvo kreipęsis su prašymu dalyvauti kursuose dėl smurto šeimoje į p/c „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), direktorę. Tai buvo 2019 m. sausio mėn. Jo prašymas buvo žodinis, raštiško prašymo jis neteikė. Kokiuose kursuose turėjo dalyvauti ir kur, jis neaiškino, nes nenorėjo, kad darbe apie tai žinotų. Tos direktorės pavardės jis nežino, be to, kol jis dirba, daug kartų keitėsi direktoriai, o 2 mėn. prekybos centras apskritai buvo be direktoriaus. Į UAB „Maxima LT“ vadovybę dėl galimybės suteikti teisę dalyvauti programoje jis nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia kreiptis su tokiu prašymu. Programoje jis dalyvavo 2 kartus, tačiau kada, nurodyti negali, nes nepamena, o vėliau programoje nedalyvavo dėl darbo grafiko. Jis fiziškai negali lankytis kursuose, nes turi dirbti, kadangi turi daug įsipareigojimų antstoliams (b. l. 77-78).

2019 m. spalio 7 d. pateikti S. R. 2019 m. liepos-spalio mėn. darbo grafikai. Iš jų matyti, kad dirba 4 dienas nuo 10.00 val. iki 22.00 val., o po to turi 4 dienas laisvas (b. l. 81-84).

2019 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi su pranešimu apie S. R. nusikalstamą veiką. Nurodė, kad S. R. 2018-04-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 20 p. arešto bausmė, kuri subendrinta su 2017-02-28 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. R. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 8 mėn. nuo arešto bausmės atlikimo dienos. 2019-01-09 S. R. paleistas iš Vilniaus PN, atlikęs arešto bausmę. S. R. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių, tačiau jis neatvyko. Tada buvo sudarytas Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas jam nedalyvaujant. Į siųstus papildomus šaukimus S. R. nereagavo. 2019-04-10 su juo buvo susisiekta telefonu. Pokalbio metu jis paaiškino, kad dirba nuo 10.00 val. iki 23.00 val. ir nežino, ar galės atvykti. S. R. į Vilniaus regiono skyrių taip ir neatvyko. S. R. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, todėl trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (b. l. 3-4).

Taip pat pateikta S. R. asmens byla iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (b. l. 32-60).

2019 m. spalio 18 d. UAB „Maxima LT“ rašte nurodoma, kad S. R. nėra kreipęsis nei į savo tiesioginį vadovą, nei į bendrovės vadovybę dėl galimybės dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose suteikimo (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Teismo vertinimu, S. R. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis S. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau faktiškai savo kaltę neigė, tvirtindamas, jog baudžiamojo poveikio priemonės negalėjo įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių – turėjo daug dirbti, nes turi daug skolų, dėl ko būdavo pavargęs; nežinojo, į ką darbovietėje kreiptis dėl galimybės išklausyti teismo paskirtą programą; be to, kaltinamasis teigė dalyvavęs vienoje ar dviejose paskaitose, taip pat nurodė, kad tos paskaitos nekokybiškos. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip visiškas kaltės nepripažinimas bei gynybinė objektyviais duomenimis nepagrįsta versija.

Kaip matyti iš Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano, jis užpildytas tik baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios probacijos tarnybos darbuotojos K. D., o S. R. nei vieno parašo nėra (b. l. 26-30). Tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad S. R. nebuvo supažindintas su atsakomybe už įpareigojimo nevykdymą. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmiausia pats S. R., dar atlikinėdamas arešto bausmę, kreipėsi į probacijos tarnybą su prašymu paaiškinti, kodėl jis laikomas neatlikusiu bausmės, kai jis viską atliko pagal 2017 m. vasario 28 d. nuosprendį (b. l. 52); į šį prašymą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius jam išaiškino, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. gavo vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį, kuriuo be kita ko jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 53). S. R. atlikus arešto bausmę, jis 2019 m. vasario 11 d., balandžio 1 d. šaukimais buvo šaukiamas atvykti į probacijos skyrių (b. l. 55-56), 2019 m. balandžio 10 d. jam buvo skambinta telefonu, pakartotinai išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygos bei nevykdymo teisinės pasekmės (b. l. 57); taip pat jam skambinta 2019 m. gegužės 13 d., asmuo neatsiliepė, o 2019 m. liepos 25 d. į tarnybą paskambino moteris, prisistačiusi jo sugyventine, ir pranešė, kad jis į tarnybą neatvyks (b. l. 30). Taigi byloje nėra jokių kaltinamojo parašų ar kitų duomenų, kad vykdant 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį S. R. nors kartą buvo atvykęs į probacijos tarnybą. Teisiamojo posėdžio metu S. R. pripažino buvęs šaukiamas į probacijos tarnybą ir žinojęs, dėl ko turi atvykti, teigė, jog buvo atvykęs du kartus, vieną kartą nerado darbuotojos, o kitą kartą – dalyvavo paskaitoje, pasirašė kažkokius dokumentus. Iš tiesų, kaltinamasis pateikė Antstolių informacinės sistemos duomenis apie iš jo išieškomas skolas (b. l. 157-167) bei neužpildytą sutarties blanką, kurio pradžioje ranka įrašyta „Sigita probacija“ ir nurodytas mobiliojo telefono numeris, o skiltyje „Smurto tarp partnerių programos darbuotojo parašas“ yra nenustatyto asmens parašas (b. l. 154-156). Tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo sutikti su kaltinamojo argumentais, jog jis buvo atvykęs ir pradėjo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį. Visų pirma, kaip minėta, sutarties blankas neužpildytas, neaišku kieno pasirašytas, kaip nurodė liudytoja, darbuotojos vardu S. tarnyboje nėra; be to, sutarties blankas akivaizdžiai yra tik dalis kažkokio dokumento – jos numeracija prasideda skaičiumi „5“. Kritiškai vertintinas ir kaltinamojo paaiškinimas, neva jis nežino, kokius dokumentus jis pasirašė. Pažymėtina, kad S. R. nebe pirmą kartą buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis įvykdė tinkamai, taigi, žinojo jos atlikimo tvarką, suprato jos pobūdį bei savo pareigas ir nevykdymo pasekmes. Taip pat pažymėtina, jog S. R. vengiant atvykti į probacijos tarnybą, akivaizdu, kad baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojanti darbuotoja neturėjo objektyvios galimybės pasirašytinai įspėti jį dėl nevykdymo pasekmių. Tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad pasekmės jam nebuvo išaiškintos žodžiu, pats S. R. šios kaltinimo dalies neginčijo, tik teigė, kad dėl darbo negalėjo atlikti įpareigojimo. Įvertinus tai, kad S. R. pagal darbo grafiką turėjo dirbti keturias dienas iš eilės, po to tiek pat dienų turėdavo išeigines (b. l. 81-84), t. y. turėjo pakankamai laiko atvykti į probacijos tarnybą, tačiau nei karto neatvyko; tai, kad nesikreipė nei į tiesioginį savo vadovą, nei į UAB „Maxima LT“ vadovybę dėl galimybės dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 63), darytina išvada, kad nenustatyta aplinkybių, kurios objektyviai trukdė jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu S. R. nurodė, kad programoje jis turi dalyvauti kiekvienos savaitės antradienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val., tačiau tokio įpareigojimo byloje nėra – kaip minėta, į probacijos tarnybą jis taip ir neatvyko; be to ikiteisminio tyrimo metu jis teigė kreipęsis į savo vadovybę, tačiau darbovietės pateikti duomenys, priešingai nei teigė kaltinamasis, rodo, jog jis į vadovybę nesikreipė; taip pat paneigti kaltinamojo argumentai apie jo papildomą uždarbiavimą, nes jokių duomenų apie tai, kad jis dirbo daugiau, dažniau nei nurodyta darbo grafikuose, negauta. Aplinkybė, kad S. R. turi daug finansinių įsipareigojimų, jo atsakomybės nešalina. Be to, S. R. abejingumą teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui parodo ir jo kritiškas požiūris į pačią smurtinį elgesį keičiančią programą, nes, pasak kaltinamojo, jis jau anksčiau ją išklausė ir jokio poveikio ji nedaro. Įvertinus kaltinamojo teistumus, galima pritarti, kad būtent S. R. ankstesnis dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose poveikio nepadarė, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos programą išklausyti, ir būtent dėl pasikartojančio smurtinio elgesio ši baudžiamojo poveikio priemonė jam ir vėl buvo skiriama vėlesniais nuosprendžiais. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis piktybiškai vengė atvykti į probacijos tarnybą, taip siekdamas išvengti baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo, o jo teisinimasis, neva negalėjo atlikti baudžiamojo poveikio priemonės dėl darbinių santykių, yra absoliučiai nepagrįstas.

Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad S. R., žinodamas apie jam teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei atsakomybę už jos nevykdymą, ignoravo jos vykdymą bei Lietuvos probacijos tarnybos raginimus atvykti ir ją atlikti, dėl ko ši baudžiamojo poveikio priemonė liko neatlikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės

S. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas S. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – šiuo metu nurodė nedirbantis, anksčiau dirbo UAB „Maxima LT“ (b. l. 92), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 93), teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai (b. l. 101-121), baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtos administracines nuobaudos – baudos, kurių tik nedidelę dalį yra sumokėjęs (b. l. 94-100), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu. S. R. šiuo metu niekur nedirba, pajamų neturi; be to, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, jis turi daug finansinių įsipareigojimų, ką patvirtina jo pateikti antstolių informacinės sistemos duomenys (b. l. 157-167) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimai apie nesumokėtus mokesčius, prievoles, UAB „S.“ raginimas dėl skolos grąžinimo, Turto arešto aktas, banko sąskaitos išrašas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento pranešimas dėl prašymo skirti pašalpą (b. l. 129-153). Šie duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad paskyrus baudą kaltinamasis neturės galimybės jos sumokėti, jo turtinė padėtis bus dar labiau pasunkinta. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausmė, kurios jis iki šiol taip pat nėra atlikęs, nepaisant 2019 m. gruodžio 2 d. Susitarimo su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 185-187). Teisiamojo posėdžio metu S. R. negalėjo paaiškinti, kodėl nevykdė susitarimo ir neatliko (net nepradėjo atlikinėti) bausmės. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina kaltinamojo abejingą požiūrį į jam skiriamas bausmes, baudžiamojo poveikio priemones, jo nusistatymą elgtis taip, kaip jam pačiam patogu, ignoruojant įstatymo nustatytas pareigas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bus pasiekti S. R. paskyrus arešto bausmę, nustatant jos dydį didesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad jos nežymiai skiriasi pagal pavojingumą (nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedami du trečdaliai 45 parų arešto bausmės, bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu įskaitytas S. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos). Taip pat, subendrinus paskirtas bausmes, S. R. su galutine bausme paskirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įvertinus tai, kad S. R. skirtina arešto bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės pradžia nustatytina nuo arešto bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimt) parų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme ir S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų, bausmę atliekant pataisos namuose, bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laiką – 2 dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. R., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė