- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 1-745-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- S. R.
- Nukentėjusysis
- L. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis L(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. R. 2017 m. lapkričio 19 d. apie 22.44 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvepiamame ore rasta 2,24 promilės alkoholio) asmeninio konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai L. S. tyčia kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tokiu būdu L. S. sukeldamas fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu S. R. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltės jis nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. 2017 m. lapkričio 19 d. pas draugą jis išgėrė alkoholinių gėrimų, po ko grįžo namo ir nuėjo į virtuvę miegoti. L. taip pat buvo išgėrusi alkoholio. L. nepatiko, kad jis gėrė alkoholį su draugu, o ne su L., todėl ji pradėjo prie jo lįsti, kabinėtis. Tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas. Susinervino ir jis, ir L.. Jis pasakė L., kad ji paliktų jį ramybėje. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, nes L. galėjo jam kerštauti. Jam yra nesuprantama, kaip policijos pareigūnai galėjo nustatyti, kad jis trenkė L. į galvą, kadangi sumušimo žymių ant L. nebuvo. Jis nežino, kaip L. taip sugalvojo. Policijos pareigūnus kvietė arba jis, arba L.. Jis negirdėjo, ką L. aiškino pareigūnams. Jis sakė policijos pareigūnams, kad šie apramintų L. ir pastarąją išvežtų. Daiktai kambaryje jau seniai buvo suversti, jis ieškojo raktų nuo durų. Raktų jis ieškojo ne tą patį vakarą, bet prieš porą dienų. Policijos pareigūnai į jo ir L. namus yra kviečiami dažnai. Jis gyvena suL. kartu, nes L. neišeina, jį myli. L. prieš jį smurtauja ekonomiškai, psichologiškai. Jam nėra laiko kreiptis į Vyrų krizių centrą. Jis nežino, ar L. turi pagrindą jį apkalbėti.
Ikiteisminio tyrimo metu S. R. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d. vakare jis grįžo iš kaimyno į namus. Jis buvo truputį išgėręs. Įėjęs į namus jis pastebėjo, kad jo draugė L. S. sėdi pas jį bute ir geria alkoholinius gėrimus, t. y. spiritą, sidrą, alų, degtinę. Jis su L. kartu išgėrė tik alaus. L. buvo neblaivi. Jis negali paaiškinti, kodėl kilo konfliktas, bet L. pradėjo jam grasinti, kad jis neišeis į darbą, kad ji iškvies policiją ir jį išveš, nors jis L. nebuvo nieko sakęs, prieš L. smurto tikrai nenaudojo. L. iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė dėl to, kad jis naudojo prieš L. smurtą, nors jis tikrai jos nemušė (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu S. R. papildomai parodė, kad jis prieš savo šeimos narę L. S. tikrai nesmurtavo. Tarp jo ir L. buvo tik žodinis konfliktas, po ko L. iškvietė policiją. Iki policijos pareigūnų atvykimo jis ir L. viską išsiaiškino ir tai jis paaiškino atvykusiems policijos pareigūnams. Pastarieji L. pasakė, kad šiaip tik panorėjus negalima kviesti policijos ir kad ji gaus baudą už melagingą pranešimą. L. išsigando baudos, nes niekur nedirba ir neturi už ką mokėti, todėl L. prišnekėjo policijos pareigūnams nebūtų dalykų. Jis prieš L. tikrai nesmurtavo ir L. tai puikiai žino (b. l. 56).
Teisiamojo posėdžio metu L. S. parodė, kad įvykio vakarą ji buvo blaivi. Ji pradėjo S. priekaištauti dėl to, kad šis pastoviai vaikšto pas kaimyną, kuris gyvena prieš jų butą ir kuris S. girdo pigiu vynu. S. parėjęs girtas pastoviai pradeda triukšmauti. Kaimynas girdė S. nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki lapkričio 20 d. Minėtą vakarą parėjęs namo S. išvertė daiktus, kadangi S. tai užeina nuo pigaus vyno. S. jokių raktų neieškojo. Ji S. pradėjo priekaištauti „kiek galima taip“. Tada S. ranka jai trenkė per viršugalvį du ar tris kartus, dėl ko ji jautė skausmą. Ji neturi už ką S. kerštauti. Ji ir S. gyvena kartu penkerius metus. S. tik neseniai pradėjo normaliai dirbti, iki tol ji išlaikė šeimą. Ji S. maitino, tai kaip ji gali naudoti kažkokį ekonominį, psichologinį smurtą. S. labai klauso savo sugėrovo. S. pas sugėrovą išeina normalus, o grįžta kitas žmogus. Ji nesiuntinėja Sergejaus jai pirkti degtinės. Ji nesėdi viena ir ji viena negeria alkoholio. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir pastariesiems papasakojo viską tą patį, ką ji sako teisiamojo posėdžio metu.
Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad pasinaudodama savo teise ji atsisako duoto parodymus prieš S. R., nes bijo pastarajam pakenkti. S. jau turi teistumą. Po įvykio į medikus ir ekspertus ji nesikreipė, nes jai nebuvo padarytų sužalojimų, o tik sukeltas fizinis skausmas (b. l. 25).
Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Jis puikiai pažįsta teismo posėdžių salėje sėdinčius asmenis. Gali būti, kad jis dešimt metų iš eilės pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją važiuoja. Pastarieji daužosi, mušasi. Įvykių buvo labai daug. Kaltinamasis pastoviai nukentėjusiąją muša. Paskutinis pranešimas buvo gautas 2017 metais lapkričio mėnesį dėl to, kad kaltinamasis nukentėjusiąją sumušė. Atvykus į įvykio vietą duris atidarė L., kuri buvo neblaivi. L. paaiškino, kad vakarieniaujant su S. R. pastarasis trenkė jai kelis kartus į galvą. Ant L. veido buvo kažkoks paraudimas. Butas buvo netvarkingas, visur buvo išmėtyti daiktai, rūbai. Jis nepamena, dėl ko kilo konfliktas, gali būti, kad be priežasties. S. R. kategoriškai viską neigė.
Pagarsinus A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38), A. G. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2017 m. lapkričio 19 d. jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiuoju patruliu N. R.. 21.44 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje vykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko neblaivi L. S., kuri paaiškino, kad vakarieniaujant ir išgėrinėjant tarp jos ir S. R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. R. keletą kartu kumščiu sudavė jai į galvą. Vyras kategoriškai neigė smurtavęs prieš L. S.. Bute buvo išmėtyti daiktai, drabužiai, kas sudarė pagrindą manyti, kad bute vyko grumtynės. S. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto Pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 38).
Teisiamojo posėdžio metu N. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)būrio vyriausiuoju patruliu. Jis pažįsta kaltinamąjį S. R., jau daug kartų jis vyko pas S. R. ir nukentėjusiąją reaguodamas į pranešimus. Paskutinį kartą jis S. R. bute buvo prieš kelis mėnesius. Nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė, kad ją muša vyras S. R.. Jis ir jo kolega atvyko į įvykio vietą. L. S. buvo neblaivi ir paaiškino, kad ji ir S. R. vakarieniavo, po ko S. R. kelis kartus jai trenkė į galvą. S. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. S. R. ir L. S. dažnai vienas kitą skundžia, kviečia policijos pareigūnus. Ant L. S. veido matėsi paraudimai, bute buvo išvartyti daiktai.
Pagarsinus N. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40), N. R. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu N. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2017 m. lapkričio 19 d. jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiuoju patruliu A. G.. 22.44 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje vykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko neblaivi L. S., kuri paaiškino, kad vakarieniaujant kartu su savo šeimos nariu S. R. tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu S. R. ją vadino necenzūriniais žodžiais ir konflikto metu nesusivaldęs sudavė kairės rankos kumščiu jai į dešinės pusės smilkinį. Bute buvo netvarka, išmėtyti daiktai ir drabužiai, dėl ko buvo galima daryti prielaidą, kad L. S. sako tiesą. Ant L. S. galvos matėsi paraudimas ir patinimas. Nuo medikų pagalbos ji atsisakė. S. R. paaiškino, kad nesmurtavo, tik norėjo meilės. S. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto Pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 40).
2017 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta ant nukentėjusiosios galvos (dešinio smilkinio srityje) sužalojimo buvimo vieta ir pastaba, kad sužalojimas nuo smūgio kumščiu (b. l. 8-9).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuota, kad pranešėja, prisistačiusi L. S., praneša, jog neblaivus agresyvus sugyventinis prieš ją bute, esančiame L. G. g. 104-42, naudojo smurtą. L. S. greitosios medicininės pagalbos atsisakė, nurodė, kad jos sugyventinis agresyvus, labai šaukia, rėkia (b. l. 43-44).
Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas 2017 m. lapkričio 19 d. vakare policijos pareigūnams atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad L. S. atvykusiems policijos pareigūnams pasakoja, kad S. R. ją stumdė, du- tris kartus ranka sudavė jai per galvą.
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 19 d. 22.38 val. S. R. iškvepiamame ore rasta 2,24 promilės alkoholio (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad, nors S. R. ir neprisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, kaltinimą S. R. patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, L. S. jau tą pačią įvykio dieną į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad S. R. jai ranka kelis kartus sudavė į galvą. Apie L. S. galvoje esančias mušimo žymes tarnybiniame pranešime pažymėjo ir į įvykio vietą atvykę ir su L. S. iš karto po nagrinėjamo įvykio bendravę policijos pareigūnai. Teismas pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo metu L. S. ir pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš S. R., tačiau kartu ji savo ranka parašė, kad šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kas iš esmės patvirtina L. S. įvykio dieną policijos pareigūnams duotus paaiškinimus apie S. R. fizinį smurtą prieš ją, taip pat teisiamojo posėdžio metu jos duotus parodymus. Taigi kaltinimą S. R. patvirtina L. S., A. G., N. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina jų ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, vaizdo, garso įrašų apžiūros metu gauti duomenys, alkotesterio šaknelė- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad S. R. 2017 m. lapkričio 19 d. apie 22.44 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvepiamame ore rasta 2,24 promilės alkoholio) asmeninio konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai L. S. tyčia kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tokiu būdu L. S. sukeldamas fizinį skausmą.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
S. R. sudavė smūgius L. S., tokiu būdu pastarajai sukeldamas fizinį skausmą. L. S. nagrinėjamo įvykio metu buvo ir šiuo metu yra jo šeimos narė- jie kartu gyvena, bendrai tvarko ūkį, taigi S. R. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
S. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
Spręsdamas dėl S. R. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. R. nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu būdamas teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, kas leidžia pagrįstai teigti, kad S. R. nedaro jokių socialiai naudingų išvadų. S. R. baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jam skirtų baudų nemoka. Teismas nenustatė S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. S. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką S. R. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu S. R. buvo pripažintas kaltu padaręs tris nusikaltimus prieš savo šeimos narę- L. S., jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos prieš savo šeimos narę darymo, taigi jam skirta laisvės apribojimo bausmė nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta S. R. skyrus trumpalaikio laisvės atėmimo- arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad socialiai nepriimtinas S. R. elgesys tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, S. R. skirtina dvidešimties parų arešto bausmė.
S. R. nuo 2017 m. lapkričio 19 d. 21.58 val. iki 2017 m. lapkričio 21 d. 14.15 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 47-48 ), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis S. R. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.
S. R. šį nusikaltimą padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu jam skirtos vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. teismo nuosprendžiu S. R. skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina devyniasdešimties parų arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis). BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus arešto bausmės terminas- devyniasdešimt parų, dėl ko šiuo nuosprendžiu S. R. skirtiną bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu S. R. skirta ir šiuo nuosprendžiu į arešto bausmę keistina bausme S. R. skirtina galutinė subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė. Į bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu įskaitytas S. R. laikino sulaikymo laikas.
BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.
BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
S. R. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę- kartu gyvenusią ir bendrą ūkį tvarkiusią L. S.. Pažymėtina, kad S. R. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš šeimos narius kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga S. R. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Procesinės prievartos priemonės, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
Ikiteisminio tyrimo metu S. R. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 57), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.
Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 2, 4, 7 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66, 72² straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti S. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimties parų arešto bausmę.
Į šią bausmę įskaityti S. R. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras.
Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu S. R. skirta ir neatlikta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu S. R. skirtą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti devyniasdešimties parų arešto bausme ir šiuo nuosprendžiu S. R. skirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu S. R. skirta ir šiuo nuosprendžiu į arešto bausmę pakeista bausme S. R. skirti galutinę subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę.
Į šią bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu įskaitytą S. R. laikino sulaikymo laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. R. sulaikymo vykdant bausmę dienos.
Skirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
S. R. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti S. R., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.