Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-307/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-12-16Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
1A-244-307/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40256-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-307/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40256-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.9.8., 1.1.8.12., 1.2.17.3., 2.12.1.8., 2.3.4.3., 2.4.7.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Bekiš),gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei,nuteistajam D. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas 200 MGL (7 532,00 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. 20.10 val. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. 10.15 val. (3 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir D. V. paskirta galutinė bausmė – 194 MGL (7 306,04 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų šešių eurų ir 4 centų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu D. V. priklausanti transporto priemonė – automobilis ,,Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), saugoma Kauno AVPK Kelių policijos valdyboje, konfiskuota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu D. V. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 24 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo akcizais apmokestinamas prekes: 6 310 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 520 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 176 pakelius cigarečių „Minsk capital“, 1 275 pakelius raudonos spalvos cigarečių „Fest“, 70 pakelių mėlynos spalvos cigarečių „Fest“, viso 8 351 pakelį cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka ir kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 23 526,25 Eur, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, gabeno ir laikė garaže adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei automobilyje „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šias Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 “Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” 2.1.1 punkto reikalavimą, kol 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.00 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti ir vienu trečdaliu sumažinti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą 194 MGL (7 306,04 Eur) dydžio baudą, taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir šį automobilį grąžinti apeliantui.Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam D. V. paskirta galutinė bausmė – 156 MGL (5 874,96 Eur) dydžio bauda – jį visiškai tenkino. Į šį teismą, nesutikdamas su minėtu procesiniu sprendimu ir prašydamas surengti bylos nagrinėjimą, apeliantas kreipėsi, kad būtų teisingai išspręstas automobilio „Toyota Previa“ konfiskavimo klausimas. Nuteistasis D. V. nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pranešime, apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo nurodyta, kad prokuroras siūlys teismui apeliantui paskirti 156 MGL dydžio baudą. Apeliantas su tuo sutiko. Tačiau šiame pranešime nebuvo pateikta informacija apie tai, kad bus taikomas jam priklausančio automobilio „Toyota Previa” konfiskavimas. Nuteistojo D. V. vertinimu, iš anksto nepranešus jam apie galimą automobilio konfiskavimą buvo pažeistas rungimosi principas bei jo teisė į sąžiningą procesą.Apeliantas taip pat nurodo, kad surengto teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Jis davė išsamius parodymus ir prašė apygardos teismo vadovautis BK 64¹ straipsniu bei atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tam neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šiuos prašymus, atliko pilną įrodymų tyrimą ir apklausė liudytoją M. K.. Tačiau ši liudytoja jau buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai šioje byloje nereikšmingi. Taigi, dėl formalios priežasties atmesdamas prašymus atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, apygardos teismas, apelianto vertinimu, parodė šališkumą. Šis teismas peržengė nagrinėjimo teisme ribas, nes uždavė minėtai liudytojai klausimus apie galimai jos pačios padarytą nusikalstamą veiką, t. y. nusikalstamą bendrininkavimą su apeliantu. Be to, nepagrįstai atlikęs įrodymų tyrimą, apygardos teismas pašalino galimybę vienu trečdaliu sumažinti apeliantui paskirtą baudą ir paskyrė jam neproporcingai didelę bausmę.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konfiskuoti jo automobilį „Toyota Previa“, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Šio automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta 275 pakeliai cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis. Cigaretės buvo sudėtos į vieną krepšį, kurio svoris neviršija penkių kilogramų, todėl gabenti tokį kiekį akcizais apmokestinamų prekių transporto priemonė nebūtina. Be to, automobilis „Toyota Previa“ nebuvo specialiai pritaikytas slaptam cigarečių gabenimui, o jame surastos cigaretės – sušlapę ir netinkamos naudoti. Apelianto teigimu, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iš nenustatyto asmens įgytas cigaretes į garažą jis atsigabeno savo automobiliu „Toyota Previa“, yra netikslūs. Anot apelianto, visas cigaretes jam į garažą savo automobiliu atgabeno jų pardavėjas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pardavėjas cigaretes apeliantui atvežė specialiai tam pritaikytu automobiliu, kurio galiniai stiklai užtemdyti specialia plėvele, buvo išimtos galinės šio automobilio sėdynės. Tačiau apelianto automobilio langai gamykliniai, skaidrūs, automobilis pilnos komplektacijos. Apeliantas nurodo, kad jo pirminis aiškinimas apie cigarečių įgijimo aplinkybes ir jų perkrovimą iš vieno automobilio į kitą, yra nelogiškas. Tokie jo veiksmai būtų kėlę nereikalingą riziką. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikalto pirmą kartą, todėl nurodydamas, kieno automobiliu buvo gabentos cigaretės, tai aplinkybei neteikė jokios reikšmės. Be to, jis buvo sulaikytas, apribota jo laisvė, todėl parodymus davė ištiktas streso. Bylos duomenys nepaneigia apelianto pirmosios instancijos teisme duotų parodymų. Apelianto vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina išvadą, kad jo automobilis „Toyota Previa“ konfiskuotas nesant tam jokio teisinio pagrindo.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad prokuroro pareiškime dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu apeliantui nebuvo pranešta apie galimą automobilio „Toyota Previa“ konfiskavimą. Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. V. jo nuomojamame garaže surastas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – gabeno automobiliu „Toyota Previa“ bei nesant jokio teisinio pagrindo konfiskavo šį automobilį. Apygardos teismas buvo šališkas, nepagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo, nesivadovavo BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir vienu trečdaliu nesumažino apeliantui paskirtos bausmės, t. y. baudos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, apklaususi kaip liudytojus ikiteisminio tyrimo pareigūnus M. D. ir A. M., susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, D. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo akcizais apmokestinamas prekes, t. y. viso 8 351 pakelį cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios nebuvo paženklintos nustatyta tvarka ir kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, gabeno ir laikė garaže bei automobilyje „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šias Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas nustatytą tvarką, kol 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.00 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Minėtu baudžiamuoju įsakymu D. V. buvo paskirta 240 MGL (9 038,40 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 160 MGL (6 025,60 Eur). Įskaičius nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nustatyta, kad D. V. turi sumokėti 156 MGL dydžio bauda. Baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti nuteistajam priklausantį automobilį „Toyota Previa“ (t. 1, b. l. 141-144). Nesutikdamas su minėto automobilio konfiskacija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio nuostatomis, apeliantas pateikė prašymą surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą (t. 1, b. l. 147-148). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, surengė bylos nagrinėjimą. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigdamas, jog visas surastas cigaretes jam į garažą atvežė jų pardavėjas, o ne pats apeliantas savo automobiliu „Toyota Previa“. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, bylą išnagrinėjo bendra tvarka bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. D. V. pripažino kaltu padarius minėtą BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Nuosprendžiu nuteistajam paskirta 200 MGL (7 532,00 Eur) dydžio bauda bei nuspręsta konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Toyota Previa“.Nesutinkant su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešime apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 126-129) nebuvo pateikta informacija apie tai, kad apeliantui priklausantis automobilis „Toyota Previa“ gali būti konfiskuotas. Dėl to buvo pažeistas rungimosi principas bei teisė į teisingą procesą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje pačiam apeliantui sutikus, iš pradžių buvo užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, t. y. vadovaujantis BPK 418 – 425 straipsniuose nustatyto proceso tvarka. Iniciatyva užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu priklauso prokurorui, tačiau kreiptis į teismą dėl baudžiamojo įsakymo surašymo prokuroras gali tik tuo atveju, kai kaltinamasis sutinka su proceso užbaigimu tokia forma. Taigi, prokurorui pranešus kaltininkui apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, o pastarajam sutikus, įvyksta susitarimas tik dėl baudžiamojo proceso užbaigimo formos, o ne dėl būsimo bausmės dydžio. Pagal BPK 419 straipsnio nuostatas, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras privalo nurodyti siūlomą kaltininkui skirti baudos dydį. Pareigos pareiškime nurodyti skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, t. y. ir turto konfiskavimą, įstatymas prokurorui nenustato. Kita vertus, teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltininko pageidaujamu baudos dydžiu. Teisėjas gali parinkti tokį baudos dydį, kuris jo vertinimu yra teisingas. Be to, pagal BPK 421 straipsnio 4 punktą, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir bet kuriuo kitu baigiamuoju teisminiu dokumentu, turi būti išsprendžiami baigiant procesą privalomai spręstini klausimai, susiję su procesinių prievartos priemonių, t. y. ir turto konfiskavimo, taikymu. Vien ta aplinkybė, kad prokuroras prašyme dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nenurodo, koks konkrečiai daiktas turi būti konfiskuojamas, neužkerta kelio bylą nagrinėjančiam teismui taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju prokurorui 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešime apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neinformavus apelianto apie jam taikytiną procesinę prievartos priemonę – automobilio „Toyota Previa“ konfiskaciją, baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad po to, kai 2016 m. rugsėjo 2 d. apeliantui buvo paskelbta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis dalyvaujant gynėjui sutiko su tokia proceso užbaigimo forma (t. 1, b. l. 130), nuteistasis D. V. tą pačią dieną pateikė prašymą prokurorui dėl automobilio „Toyota Previa“ grąžinimo (t. 1, b. l. 131). Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (3-AP-5459) apeliantas buvo informuotas, kad jo prašymas grąžinti automobilį „Toyota Previa“ negali būti patenkintas, nes nustatyta, kad juo buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, o pagal BK 72 straipsnio nuostatas, uždraustos veikos priemonė, t. y. automobilis „Toyota Previa“, privalo būti konfiskuota (t. 1, b. l. 133). Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas rungimosi principas bei teisė į teisingą procesą, o apeliantui nebuvo žinoma apie tai, kad jo automobilis teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti konfiskuotas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konfiskuoti jo automobilį „Toyota Previa“, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes šiame automobilyje buvo rasta tik 275 netinkamų vartoti cigarečių „Fest“ pakeliai, jo automobilis nebuvo pritaikytas neteisėtam cigarečių gabenimui. Apelianto ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iš nepažįstamo asmens nupirktas cigaretes, t. y. viso 8 351, į garažą, kur buvo rasta didžioji jų dalis, jis atsigabeno savo automobiliu, prieštarauja bylos medžiagai. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, juos vertina kaip siekį išvengti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Toyota Previa“ konfiskavimo – taikymo. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 199² straipsnyje nustatytai nusikalstamai veikai daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. V. parodė, kad 2016 metų birželio mėnesio viduryje Kaune, Stoties turguje, nepažįstamas vyras jam pasiūlė pirkti didelį kiekį cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. D. V. šiuo pasiūlymu susidomėjo, nes jo finansinė padėtis sunki, reikėjo prižiūrėti sergančią mamą. Sutarė, kad susitiks Šančių prieigose, tikslios vietos nepamena, ir šis asmuo parduos jam 8 000 pakelių cigarečių už 6 400,00 Eur. Į sutartą vietą jis atvažiavo savo automobiliu ,,Toyota Previa“, o pardavėjas su vienatūriu automobiliu. Minėtam asmeniui padedant, į savo automobilį pakrovė Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes, kurios buvo sudėtos į kartonines dėžes ir polietileninius maišus. Cigaretes nusivežė į garažą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir ten iškrovė. Pradėjus rūšiuoti pastebėjo, kad dalis cigarečių pakelių yra sudrėkę ir netinkami vartoti. 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuvyko į garažą, paėmė sudrėkusius cigarečių pakelius, kurių buvo apie 250, ketindamas juos išmesti, ir susidėjęs į automobilio ,,Toyota Previa“ bagažinę pradėjo važiuoti. Tuomet jį sustabdė policijos pareigūnai. Garaže pareigūnai rado apie 8 300 cigarečių, kurios priklauso jam (t. 1, b. l. 52-53). Tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo parodymus pakeitė. Jis teigė, kad 2016 metų birželio viduryje, stoties turguje, susipažino su žmogumi, kuris pasiūlė jam nebrangiai įsigyti cigarečių. Sutarė kainą, o kadangi įgyjamų cigarečių kiekis buvo nemažas, pardavėjas pasisiūlė jas vakare atvežti į D. V. garažą. Pardavėjas atvažiavo minivenu ir atvežė cigaretes į minėtą garažą, jas iškrovė ir išvažiavo. Po kurio laiko D. V. cigaretes perrūšiavo. Dalis cigarečių buvo sušlapę, todėl jis bandė jas džiovinti. Atvažiavęs į garažą 2016 m. rugpjūčio 24 d. dalį cigarečių perrinko, susidėjo į juodos spalvos krepšį ir ruošėsi išvežti į konteinerį, nes jos buvo netinkamos vartoti. Išvažiuojant iš garažo teritorijos, jis buvo sulaikytas. Jo vežtame krepšyje buvo rasta 275 pakeliai cigarečių „Fest“, svėrusių apie 5 kilogramus. Tokį kiekį cigarečių jis galėjo pats nunešti į konteinerį (t. 1, b. l. 157-158). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas cigaretes jam į garažą atvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, t. y. šių cigarečių pardavėjas, atmeta kaip nuteistojo pasirinktą gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio ,,Toyota Previa“ konfiskavimo – taikymo. Pirma, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė tik tuomet, kai Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuspręsta konfiskuoti minėtą automobilį, o po to, nuteistojo prašymu, buvo surengtas bylos nagrinėjimas teisme. Antra, nuteistasis D. V. sutikimą dėl baudžiamosios bylos užbaigimo supaprastinto proceso tvarka davė tą pačią dieną, kai buvo apklaustas kaip įtariamasis ir davė parodymus, jog visas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis savo automobiliu atsivežė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog apeliantas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino kaip visiškai teisingus (t. 1, b. l. 54, 55, 126-129, 130). Trečia, nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme pakeitė tik tą savo parodymų dalį, kuri buvo reikšminga sprendžiant dėl automobilio konfiskacijos. Ketvirta, teisėjų kolegija laiko nelogiškais nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad pirmą kartą jo sutiktas nepažįstamas asmuo pasiūlė savo paties transportu į apelianto garažą atgabenti didelį kiekį kontrabandinių cigarečių. Akivaizdu, jog anksčiau nepažįstamas, pirmą kartą D. V. sutiktas cigarečių pardavėjas negalėjo žinoti nei tos aplinkybės, kad pastarasis naudojasi svetimu garažu, nei to garažo buvimo vietos. Taigi, darytina logiška išvada, kad pasiūlymo atvežti cigaretes į minėtą vietą cigarečių prekeivis negalėjo pateikti. Penkta, apelianto teiginį, jog neteisingus parodymus apie tai, kad pats atsigabeno garaže surastas cigaretes ikiteisminio tyrimo metu jis davė dėl sulaikymo metu patirto streso, paneigia bylos duomenys. Pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis 2016 m. rugpjūčio 25 d. D. V. nurodė suprantantis jam pareikšto įtarimo esmę, tačiau parodymus sutiko duoti tik tuomet, kai detaliau su juo susipažins (t. 1, b. l. 47-48). Po sulaikymo jis buvo paleistas 2016 m. rugpjūčio 26 d. (t. 1, b. l. 56) ir daugiau sulaikytas nebuvo. Papildomai kaip įtariamasis D. V. apklaustas 2016 m. rugsėjo 2 d. (t. 1, b. l. 52-53), dalyvaujant jo gynėjui ir davė parodymus apie cigarečių atsigabenimą nuosavu automobiliu, kuriuos pakeitė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu turėjo pakankamai laiko susipažinti su jam pareikšto įtarimo turiniu, apsvarstyti savo gynybinę poziciją, ją aptarti su gynėju ir papildomo sulaikymo sąlygoto streso, dėl kurio galėjo duoti neteisingus parodymus, patirti objektyviai negalėjo. Be to, nuteistojo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas cigaretes į jo garažą atgabeno ne jis pats, o jų pardavėjas, paneigiami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad tikrinant žvalgybinę informaciją 2016 m. rugpjūčio 24 d. apie 20.00 val. D. V. vairuojamas automobilis, buvo pastebėtas nusukantis į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Automobilis sustojo prie garažo, pažymėto Nr. 129. Iš automobilio išlipęs vairuotojas atrakino minėtą garažą. Prie apelianto vairuoto automobilio atvykę policijos pareigūnai patikrino vairuotojo dokumentus. Patikrinimo metu nustatyta vairuotojo asmenybė, o apžiūrėjus automobilį, jame surasta 275 pakeliai „Fest“ cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Apžiūrėjus garažą Nr. 129 jame dar rasta: 6 310 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 520 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 176 pakelių cigarečių „Minsk capital“, 1 000 pakelių raudonos spalvos cigarečių „Fest“, 70 pakelių mėlynos spalvos cigarečių „Fest“ (t. 1, b. l. 1, 2, 65). Apklausiami kaip liudytojai apeliacinės instancijos teisme ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. M. ir M. D. patvirtino matę, kaip D. V. iš automobilio „Toyota Previa“ krovė ir į garažo vidų nešė dėžes bei polietileninius maišus, kuriuose vėliau buvo aptiktos akcizais apmokestinamos prekės. Liudytojai parodė, kad D. V. automobilis buvo sulaikytas ne atsitiktinai, o turint žvalgybinės informacijos apie tai, kad jis gali neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kad galimai tiekia jas kitiems asmenims. Liudytojas M. D. taip pat parodė, kad pagal turėtą operatyvinę informaciją žinojo, jog D. V. galimai neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, galimai tiekia jas kitiems asmenims. Įvykio dieną apie 19.00 val. vykdamas namo Panerių gatvėje pastebėjo nuteistojo automobilį „Toyota Previa“, o šalia jo matė stovintį automobilį „Volkswagen Transporter“. Abiejų automobilių durys buvo atidarytos. Liudytojas matė, kaip vienas vyras krovė dėžes iš vieno automobilio į kitą. Liudytojui M. D. savo automobiliu užblokavus automobilį „Volkswagen Transporter“, automobilis „Toyota Previa“ pasišalino į garažų masyvą. Liudytojas automobilį „Volkswagen Transporter“ perdavė prižiūrėti kolegai, o pats nuvažiavo į garažų masyvą, nes žinojo, kad D. V. ten nuomojasi garažą. Nuvykus į įvykio vietą kurį laiką su kolega stebėjo kaip nuteistasis iškrovė automobiliu „Toyota Previa“ atsigabentas dėžes ir plastikinius maišus. Šių liudytojo M. D. parodymų nuteistasis D. V. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme kategoriškai nepaneigė. Taigi, minėti liudytojų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo išsinuomotame garaže surastos cigaretės buvo gabenamos jo paties automobiliu. Be to, aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme davė neteisingus parodymus apie cigarečių atsigabenimo aplinkybes, o parodymus pakeitė sąmoningai siekdamas išvengti automobilio „Toyota Previa“ konfiskavimo.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad automobilis „Toyota Previa“ nebuvo specialiai pritaikytas cigarečių gabenimui, tačiau vien ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, jog šiuo automobiliu D. V. jo nuomojamame garaže surasto cigarečių kiekio neatsigabeno. Juo labiau, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog minėta transporto priemonė yra pakankamai didelė, jos bagažinė itin erdvi. Apeliantas skunde nurodo, jog automobilyje „Toyota Previa“ surastos cigaretės buvo sudrėkę ir netinkamos vartoti. Tačiau nagrinėjamu atveju surastų ir paimtų akcizais apmokestinamų prekių, t. y. Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų cigarečių, kokybė nuteistojo veikos kvalifikavimui ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Toyota Previa“ konfiskavimo – taikymui neturi jokios reikšmės. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio ,,Toyota Previa“ konfiskavimo – taikymo klausimą pagrįstai vadovavosi nuteistojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia išvadą, kad automobilis ,,Toyota Previa“ buvo naudojamas kaip priemonė nusikalstamos veikos dalykui – visoms garaže, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, surastoms cigaretėms, pažymėtoms Baltarusijos Respublikos banderolėmis, – atsigabenti. Minėtas automobilis panaudotas kaip priemonė, palengvinusi nusikalstamos veikos darymą. Taigi, apygardos teismas tinkamai vadovavosi teismų formuojama praktika, pagrįstai pripažino D. V. priklausantį automobilį „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo priemone ir nepažeisdamas BK 72 straipsnio nuostatų nusprendė šį automobilį konfiskuoti.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas, nes nusprendė apklausti liudytoją M. K., pastarajai uždavė klausimus apie galimą jos bendradarbiavimą su apeliantu. Be to, bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne apelianto pageidauta supaprastinto įrodymų tyrimo, o bendra tvarka. Taip šis teismas pademonstravo šališkumą, nes užkirto kelią BK 64¹ straipsnio taikymui. Priešingai nei teigia apeliantas, BPK 255 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo ribos nagrinėjamu atveju nebuvo peržengtos, nes baudžiamoji byla išnagrinėta apeliantui pareikšto kaltinimo ribose. Liudytojos apklausa vyko nepažeidžiant BPK 275, 279 straipsniuose nurodytų reikalavimų. Apeliantas teismo šališkumą sieja su ta aplinkybe, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta ne jo pageidauta sutrumpinto įrodymų tyrimo, o bendra tvarka. Tačiau BPK 273 straipsnyje nustatyta, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik tada, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, susijusius su esminėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Dėl to, net ir esant nuteistojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimui dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bylą nagrinėti bendra tvarka. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė taip pat neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Juo labiau, kad nei apeliantas, nei jo gynėjas apygardos teismo teisėjui, nusprendusiam baudžiamąją bylą nagrinėti bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nušalinimo nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs bendra tvarka ir netaikydamas BK 64¹straipsnio nuostatų bei nesumažindamas D. V. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė. Apelianto prisipažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, net ir po parodymų pakeitimo, pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertintas kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis skiriant jam bausmę. D. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta švelniausia BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda, o jos dydis nustatytas daug mažesnis už baudos, skiriamos už sunkius nusikaltimus, vidurkį. Apeliantas nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos galutinės baudos dydis jį tenkino, jis nesutiko tik su automobilio konfiskacija. Tačiau BPK 425 straipsnis neįpareigoja teismo, išnagrinėjusio bylą kaltinamojo reikalavimu, jam nesutinkant su priimtu baudžiamuoju įsakymu, paskirti tokio paties dydžio bausmę, kaip ir ankstesniame procesiniame dokumente. Taigi, aplinkybė, kad nuteistajam D. V. nuosprendžiu nebuvo paskirta analogiško dydžio bauda kaip Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamajame įsakyme, nesudaro pagrindo išvadai jog buvo pažeisti BPK reikalavimai. Kita vertus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta mažesnė, t. y. 200 MGL, dydžio bauda nei Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu. Minėtu procesiniu dokumentu už šio nusikaltimo padarymą jam paskirta didesnė, t. y. 240 MGL dydžio, bauda, kuri tik pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 160 MGL, o įskaičius laikinajame sulaikyme nuteistojo praleistą laiką, t. y. dvi paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, D. V. nustatyta galutinė 156 MGL dydžio bauda. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad D. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo individualizuota tinkamai.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais vadovaujantis pripažįsta D. V. kaltu bei taiko jam baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Previa“ konfiskaciją, išdėstė tokio savo sprendimo motyvus. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. įrodymai šioje byloje įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad byloje ištirtų įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo D. V. lūkesčių, savaime negali būti traktuojama, kaip teismo šališkumą, apkaltinamojo nuosprendžio ar jo dalies nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Valdimaras BavėjanasLaima Garnelienė