- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- A2-1018-420/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00896-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pareiškėjas
- J. S.
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas J. S. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK, CPK) LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje teismas pasisakė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme numatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo ir teigia, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti teismo veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas tada, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58).
Pagrindas procesui atnaujinti yra visų aukščiau paminėtų aplinkybių visuma. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi esminę reikšmę bylai tuomet, kai jie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, ir tai nulemia tokio sprendimo ydingumą.
LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimtam procesiniam sprendimui įsiteisėjus, byloje dalyvaujantiems asmenims nebesuteikiama galimybė iš naujo vertinti byloje surinktus įrodymus proceso atnaujinimo instituto pagalba. Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka esminio naujų aplinkybių pobūdžio.
Pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių, dėl ko turėtų keistis Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoti faktai, teismui nepateikė. Kaip minėta, pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, ir teigia, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tačiau civilinėje byloje Nr. 3K-3154-313/2016 analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties Nr. 3K-154-313/2016 20 p.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, todėl tokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių negalima laikyti kaip turinčių esminę reikšmę bylai, teismo sprendime padarytoms išvadoms ir bylos baigčiai. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka reikalavimų, keliamų naujai paaiškėjusių aplinkybių turiniui, ir nagrinėjamu atveju jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Proceso atnaujinimas pareiškėjo nurodytu pagrindu, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, procesą atsisakytina atnaujinti, kadangi nėra proceso atnaujinimo pagrindų.
Teismo turėtos pašto išlaidos (0,57 Eur) neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo J. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.