- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-2872-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00004-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Deivydui Aidukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. patikslintą skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Anketa) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pateiktą pranešimą.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiama Anketa yra teisiškai nepagrįsta ir prieštarauja vaiko interesams. Joje neišsamiai ir atmestinai ištirtas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Atsakovė pareiškėjos pranešimą tyrė neįsigilinusi į faktinę situaciją, nevertindama pranešimo turinio, jog sūnaus A. B. tėvas A. B., atvykęs (duomenys neskelbtini) į sūnaus mokyklą be išankstinio suderinimo, pažeidė vaiko interesus. Netikėtas tėvo pasirodymas mokykloje sukėlė sūnui A. B. negatyvių emocinių išgyvenimų, stresą, jį išgąsdino ir neatliepė vaiko poreikių.
Anketoje nevisiškai atliktas vaiko situacijos vertinimas, nes nebuvo išsiaiškintos ir nurodytos (duomenys neskelbtini) tėvo netikėto apsilankymo mokykloje aplinkybės, nebuvo detalizuota, kaip sūnus jautėsi ir kokių išgyvenimų patyrė netikėtai pasirodžius mokykloje tėvui.
Nurodė, kad atsakovė nesiaiškino ir nevertino, kodėl sūnaus tėvas A. B., žinodamas, kad vaikas jautriai reaguoja į susitikimą su juo, jo šalinasi, nenori bendrauti, pyksta, sąmoningai atėjo į mokyklą ir klasėje sukėlė sumaištį bei sūnaus pyktį.
Atsakovė veikė pažeisdama vaiko interesus, neužtikrindama vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų.
Atsakovė visiškai nevertino pareiškėjos prašymo pradėti prieš vaiko tėvą A. B. administracinio nusižengimo teiseną, nesurašė administracinio nusižengimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnį.
Atsakovė aplaidžiai atliko vaiko situacijos vertinimą, nustatydama rizikos veiksnius ne pagal faktinę situaciją, nurodytą pareiškėjos pranešime, ir taip veikė pažeisdama vaiko interesus, neužtikrindama vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, tai, kad, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo nevisiškai išnagrinėtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus, nesivadovaujant ANK įtvirtintomis nuostatomis ir neatliekant tyrimo dėl ANK 73 straipsnio taikymo vaiko tėvui, todėl atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovė nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė, (duomenys neskelbtini) gavusi pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, su (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pareiškėjos mažamečio sūnaus A. B. sveikatos priežiūros įstaigą (duomenys neskelbtini) prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjos sūnaus psichologinę sveikatos būklę, psichologo rekomendacijas dėl vaiko pozityvaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsakovės specialistas (duomenys neskelbtini) apsilankė pareiškėjos ir jos mažamečio sūnaus gyvenamojoje vietoje ir išklausė pareiškėjos bei vaiko nuomonę. Vaiko nuomonė buvo užfiksuota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1-ame priede „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pareiškėjos sūnaus ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą prašydama pateikti informaciją apie A. B. emocinę savijautą ugdymo įstaigoje, ar vaikas nepatiria patyčių po (duomenys neskelbtini) vaiko tėvo apsilankymo mokykloje iš anksto nesusitarus su klasės mokytoja. Be to, atsakovė (duomenys neskelbtini) su tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Joniškio rajone prašydama išklausyti vaiko tėvo nuomonę apie įvykį sūnaus mokykloje.
Atsakovė, atsižvelgdama į gautą informaciją, vadovaudamasi Aprašo 7.3 ir 15 punktais, (duomenys neskelbtini) atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 29.3.6 ir 29.3.8 punktuose, t. y. nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą ir Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo pareiškėjos ir vaiko tėvo A. B. šeimai.
Tyrimo metu pareiškėjos mažametis sūnus papasakojo apie savo santykį su tėvu ir pats paprašė daugiau nekalbėti apie tėtį. Pareiškėjos sūnus savo elgesiu išreiškė poziciją, kad nenori daugiau kalbėti apie jo ir tėvo santykius. Atsakovės specialistas, matydamas vaiko emocijas ir savijautą, nebetęsė vaiko nuomonės apie vaiko tėvo apsilankymą mokykloje išklausymo.
Be to, atliekant pareiškėjos pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą gautas A. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) į sūnaus ugdymo įstaigą atvyko dėl to, kad norėjo per atstumą pamatyti sūnų. Taip pat vaiko tėvas nurodė, kad jis į klasę nėjo, o laukė apie valandą už durų. Pasibaigus pamokai atvyko pareiškėja ir mažametis A. B., pamatęs motiną ir tėvą kartu, sureagavo emocionaliai, kadangi jam yra nustatytas lojalumo konfliktas.
(duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), iš anksto nesusitaręs, į ugdymo įstaigą atvyko mažamečio A. B. tėvas A. B.. Mokyklos budėtojos jis buvo informuotas, kad mokytoja su juo galės susitikti tik pasibaigus pamokoms. A. B. pamokos pabaigos laukė mokyklos kieme. Pasibaigus pamokai į klasės rūbinės patalpą tuo pačiu metu atėjo A. B. ir pareiškėja. Pamatęs į klasę užeinančius abu tėvus, mažametis A. B. pradėjo verkti ir šaukti.
Pažymėjo, kad mažamečiam A. B. yra atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad individualus A. B. bendravimas su mažamečiu A. B. vaikui žalos nedaro, o taip pat vaikui atrodo, kad atskyrimas nuo mamos ir buvimas su tėvu yra grėsmingas, tačiau toks vaiko manymas yra susiformavęs ne natūraliai, o yra labiau pasekmė konfliktiškos suaugusiųjų situacijos ir vaiko nerimą palaikančios A. G. pozicijos. Mažamečio A. B. požiūriu, tėvas motinai kelia grėsmę, jo elgesys ją liūdina ir jis jai nepatinka, o kadangi motina yra pagrindinis prieraišumo objektas vaikui ir vaikas yra visapusiškai nuo jos priklausomas, konfliktišką tėvų tarpusavio situaciją vaikas išgyvena, jos akivaizdoje atstumdamas tėvą ir tapatindamasis su motinos pozicija.
Atsakovė, įvertinusi šią informaciją, priėmė sprendimą, kad A. B. elgesys nėra laikomas administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 73 straipsnyje, todėl nepradėjo administracinio nusižengimo tyrimo pagal minėtą straipsnį.
Pažymėjo, jog A. B. dėl šio įvykio Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Be to, atsakovė šioje situacijoje vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, ir rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalimi, kad A. B. turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą netinkamo įvertinimo.
Pareiškėja ginčija (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę iš naujo ištirti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo įvertintas neišsamiai, nevisiškai, pažeidžiant vaiko interesus ir Aprašo 9 punktą. Pareiškėja mano, jog (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėja teigė, jog sūnaus A. B. nuomonė apie jo patirtus išgyvenimus dėl netikėto (duomenys neskelbtini) tėvo A. B. apsilankymo mokykloje buvo nevisiškai išklausyta ir sūnaus tėvui A. B. dėl netikėto apsilankymo mokykloje nebuvo pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, teisena.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pranešime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 12.30–13.15 val. sūnaus A. B. tėvas A. B., nesuderinęs su mokyklos administracija, neinformavęs pareiškėjos ir sūnaus, atvyko į sūnaus lankomą (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą ir sukėlė incidentą. Nurodė, jog sūnaus tėvui buvo žinoma, jog sūnus jautriai reaguoja į jo buvimą, atsisako bendrauti, išgyvena emociškai. Sūnus po įvykusio incidento mokykloje psichologinės konsultacijos metu psichologei nurodė, kad, netikėtai pasirodęs mokykloje, tėtis jį labai išgąsdino. Pareiškėja prašė atsakovės specialistų atvykti į vaiko buvimo vietą, išklausyti sūnų dėl netikėto tėvo apsilankymo mokykloje, išsiaiškinti, kaip jaučiasi sūnus, kokius poreikius išsako, taip pat nustatyti, kieno elgesys vaiko atžvilgiu buvo netinkamas. Be to, pareiškėja prašė nustatyti vaiko teisių pažeidimo faktą pagal ANK 73 straipsnį.
Atsakovė, gavusi pareiškėjos pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pradėjo vaiko situacijos vertinimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Atsakovė pranešimo vertinimo metu surinko informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigos (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjos sūnaus psichologinę sveikatos būklę, išklausė pareiškėjos ir jos sūnaus nuomonę dėl įvykio mokykloje, kuri buvo užfiksuota Aprašo 1 priede „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos informaciją apie A. B. emocinę savijautą ugdymo įstaigoje po (duomenys neskelbtini) vaiko tėvo apsilankymo, taip pat įvertino Tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajone pateiktą vaiko tėvo nuomonę. Atsakovė, atsižvelgusi į surinktą informaciją, vadovaudamasi Aprašo 7.3 ir 15 punktais, įvertino vaiko situaciją, užpildė (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketą ir nustatė rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 29.3.6 ir 29.3.8 punktuose, būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
Reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.
Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, anonimiškai bet kokiu būdu arba žodžiu, arba bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, užpildo Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės, formą (Aprašo 1 priedas). Jei pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateiktas raštu, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius užregistruoja raštą ir Aprašo 1 priedo nepildo.
Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir, nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės (Aprašo 1 priedas), kopiją elektroniniu paštu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymą (Aprašo 7.1 punktas); nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas) (Aprašo 7.3 punktas).
Aprašo 15 punkte numatyta, jog Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją, užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas) šiuo eiliškumu: (Aprašo 15.1 p.) pirmiausia įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Aprašo 2 priedo IV skyrių (esant poreikiui – ir V skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui; (Aprašo 15.2 p.) nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 2 priedo V skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaikui; (Aprašo 15.3 p.) užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos (Aprašo 2 priedas) dalis ir abu priedus.
Jei, atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka (Aprašo 24 p.).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36² str.).
Iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog, gavusi pareiškėjos pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir prašymą dėl vaiko situacijos vertinimo atlikimo, atsakovė, vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Aprašo nuostatomis, nustačiusi vaiko teisių pažeidimą, atliko vaiko situacijos vertinimą, užpildydama (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketą. Nagrinėdama pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir (ar) vertindama vaiko situaciją, atsakovė kreipėsi raštu į įstaigas, kurios turėjo reikšmingos informacijos (apie vaiko sveikatą, elgesį ir elgesio pokyčius, savijautą, santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, poreikius), susijusios su vaiko situacija (pavyzdžiui, į švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, dirbančius su šeima, ir pan.), prašydama šią informaciją pateikti (Aprašo 18 p). Įvertinusi gautą informaciją ir išklausiusi pareiškėjos bei jos sūnaus nuomonę dėl įvykio mokykloje, tėvo paaiškinimą, atsakovė nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36² straipsnį ir inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą.
Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36² str. 2 d.).
Pažymėtina, jog su vaiko funkcionavimu susiję rizikos veiksniai buvo įvertinti pagal Aprašo 29.3.6 papunktį, nustačius neigiamą vaiko atstovų pagal įstatymą santykį su vaiku ir vaiko atstovų pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu galimai daromą neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkiant vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (Aprašo 29.3.8 p.).
Skundžiama Anketa nagrinėjamo ginčo atveju vertintina kaip viešojo administravimo subjekto administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriuo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, atsakovei nustačius neigiamą vaiko santykį su tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą galimai daromą neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, galimai kenkiant vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, tuo pagrindu nusprendus, jog vaikui reikalinga neatidėliotina psichologinė socialinė paslauga, vaiko atstovams – psichologinės socialinės paslaugos vadybininko pagalba. Teismo vertinimu, sprendimas dėl būtinybės teikti vaikui ir vaiko atstovams neatidėliotiną psichologinės socialinės paslaugos pagalbą sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, jos sūnui ir sūnaus tėvui, nes šiuo pagrindu buvo paskirtas atvejo vadybininkas teikti pareiškėjos ir vaiko tėvui A. B. pagalbą.
Atkreiptinas dėmesys, jog administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio nustatymo vertinimo klausimų, todėl teismas šiuo atveju tik įvertino, ar atsakovė tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir ar skundžiama Anketa ir joje nurodytos išvados motyvuotos ir atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (VAĮ 10 str.).
Teismas, įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų turinį, nenustatė atsakovės veiksmuose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reikalavimų ir Apraše numatytų procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo išsamiai išnagrinėtas ir atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus.
Pareiškėjos argumentai, jog atsakovės specialistas nevisiškai išklausė jos sūnaus nuomonę ir jo patirtus išgyvenimus dėl (duomenys neskelbtini) tėvo A. B. netikėto apsilankymo mokykloje, nepagrįsti.
Skundžiamos Anketos II skyriuje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ nurodytas pokalbio su pareiškėjos sūnumi turinys atitinka Aprašo 1 priedo II skyriaus 4 punkte nurodytus fiksuojamus informacijos kriterijus. Pagal minėtus Aprašo 1 priedo II skyriaus 4 punkte nurodytus kriterijus, Anketos II skyriuje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ nurodomos susitikimo ir (ar) bendravimo su vaiku aplinkybės (ar kalbėta su vaiku atskirai, ar buvo įtampos, ar vaiko atstovai pagal įstatymą prieštaravo susitikimui ir (ar) bendravimui (jeigu prieštaravo tik vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, nurodyti, kuris (vardas, pavardė), kaip, apklausiančio darbuotojo nuomone, galimai jautėsi vaikas susitikus ir (ar) bendraujant, kt.) ir vaiko elgesys (ar vaikas lengvai užmezgė ryšį, ar drąsiai kalbėjo ir pan.), bendravimo su vaiku turinys (ką vaikas papasakojo, kaip pakomentavo situaciją, ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes, ar nurodė kitų galimų rizikos veiksnių ir pan.).
Atsakovės pareiga tinkamai ir profesionaliai užtikrinti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą ir vaiko situacijos vertinimo atlikimą pagal teisės aktuose įtvirtintą procedūrą. Vaiko nuomonės išklausymas yra šios procedūros sudėtinė dalis, viena svarbiausių vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo dalių, kai pagal vaiko nuomonę ir kitas pažeidimo nagrinėjimo metu gautas aplinkybes (duomenis) sprendžiama (padaroma išvada), ar buvo pažeista vaiko teisė ar / ir neužtikrinti vaiko interesai.
Teismas nenustatė jokių pagrįstų duomenų, jog A. B. nuomonė būtų išklausyta nevisiškai ar A. B. būtų nurodęs kitokio turinio paaiškinimus apie tėvo netikėtą apsilankymą mokykloje, nei nurodyti Anketos II skyriuje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“. Pareiškėja jokių pagrįstų įrodymų apie sūnaus paaiškinimų nepakankamumą nepateikė. Teismas nenustatė jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti A. B. paaiškinimų ir jo nuomonės išklausymo objektyvumu ir išsamumu. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Anketos II skyriuje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ nurodyto pokalbio su pareiškėjos sūnumi turiniu, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijama Anketoje nurodyta A. B. nuomonė yra neišsami, neobjektyvi ir pažeidžia vaiko interesus.
Taip pat nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog jos pranešimas buvo nevisiškai išnagrinėtas, nes neatliktas tyrimas dėl ANK 73 straipsnio taikymo vaiko tėvui.
Pažymėtina, jog sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti priimami ir jų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis.
Atsakovė, nagrinėdama pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina būtent vaiko situaciją pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Aprašo reikalavimus. Vaiko situacijos vertinimas apima vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimą, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą (Aprašo 1 p.). Atsakovės veiksmai, nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nesusiję su administracinio nusižengimo teisena, todėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimas pagal ANK 73 straipsnį vaiko tėvui nelemia skundžiamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų.
Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Aplinkybė, kad vaiko tėvas nori bendrauti su sūnumi, gauti informaciją iš vaiko ugdymo įstaigos apie vaiko pasiekimus, negali lemti patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Teismo nuomone, skundžiamas administracinis aktas yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, priimtas nepažeidžiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Apraše numatytų procedūrų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.