Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-648/2012

Teisėja Irena Stefanovič Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00072-2011-5

2012 m. sausio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Virginijos Švedienės ir Stasio Lemežio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas V. S. laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laikas nuo 2011 m. liepos 14 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-02-19, nuo 14 iki 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjo pas nukentėjusiąją D. Z. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vievio m., Elektrėnų sav., ir nukentėjusiajai nuėjus į tualetą, o jam esant kambaryje, pagrobė ant spintelės buvusį nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 3650“, 400 Lt vertės, su jame buvusia 2 GB atminties kortele, 30 Lt vertės, t. y. pagrobė iš viso 430 Lt vertės nukentėjusiajai D. Z. priklausantį turtą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. S. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

V. S. nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai V. S. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas padarė baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis praeityje teistas net 12 kartų, tarp jų už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas (t. 1, b.l. 179-182). V. S. vėl nusikalto praėjus mažiau nei 3 mėnesiams, kai jis 2010-12-08 buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Būtina atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, jog jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (t. 1, b.l. 88), jis nedirba (t. 1, b.l. 90). Visos minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Apylinkės teismas, skirdamas V. S. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą V. S. lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad jis grąžino nukentėjusiajai pagrobtus daiktus ir atsiprašė jos. Kita vertus, nuteistojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai, kad nukentėjusioji atleido jam ir neturi jokių pretenzijų nesudaro pakankamo pagrindo jam skirti švelnesnę bausmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. nurodyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Šio principo vienas iš aspektų baudžiamajame procese yra tas, kad tik teismui, išnagrinėjusiam baudžiamąją bylą ir pripažinusiam kaltinamąjį kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra suteikta prerogatyva parinkti baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį ir jos dydį. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad teismo nesaisto nei prokuroro, nei nukentėjusio nuomonė dėl skirtinos kaltinamajam bausmės. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji prašė neskirti apeliantui bausmės, neleidžia pripažinti, kad apylinkės teismas paskyrė apeliantui per griežtą bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą.