- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-582/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Vigintas Višinskis (pran.), Artūras Driukas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PIREKA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Neringos vanduo“
- Advokatai
- Laura Juozumaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas) ir Viginto Višinskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „PIREKA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PIREKA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos vanduo“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „EDRIJA“, dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „PIREKA“ (toliau – UAB „PIREKA“) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ (toliau – UAB „Neringos vanduo“) sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą supaprastintam atviram konkursui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Neringos vanduo“ vykdo viešojo pirkimo supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“, kuriame pasiūlymą pateikė ir ieškovė. 2009 m. rugpjūčio 28 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad atsakovė atmetė jos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nurodytų pasiūlymo pateikimo, kvalifikacinių ir techninių reikalavimų bei kaip pasiūlymą su neįprastai maža kaina, nepateikiant, viešojo pirkimo komisijos nuomone, tinkamo pagrindimo. Ieškovės įsitikinimu, sprendimas atmesti jos pasiūlymą yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.
Ieškovė pažymėjo, kad 2009 m. birželio 10 d. gavo atsakovės raštą, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovės pasiūlymo kaina yra 30 procentų mažesnė negu visų konkurso dalyvių, kurių pasiūlymai pripažinti kaip atitinkantys pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, bei paprašyta pagrįsti pasiūlytą kainą. Ieškovės nuomone, šiam rašte atsakovė neva neįprastai mažos kainos pagrindimui nurodė pateikti išimtinai su konkurso dalyvio kvalifikacijos, kuri turėjo būti patikrinta iki neatmestų pasiūlymų kainų vidurkio skaičiavimo, vertinimu, o ne su kainos pagrindimu, susijusius duomenis. Be to, atsakovė paprašė pateikti tokius kvalifikacinius duomenis, kurie net nebuvo numatyti konkurso sąlygose. Taigi tokiais veiksmais atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnį ir konkurso dokumentų 27.7 punktą, kuriuose išvardinti baigtiniai kriterijai neįprastai mažos kainos pagrindimui. 2009 m. birželio 15 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad jos pasiūlyta kaina atitinka šiuo metu rinkoje esančias kainas ir patvirtino, kad, laimėjus konkursą, visus darbus atliks už pasiūlyme nurodytą kainą. Be to, į atsakovės papildomus klausimus dėl kainos pagrindimo ieškovė atsakė 2009 m. birželio 29 d. raštu, kuriame pateikė papildomą informaciją apie visus atsakovės nurodytus ieškovės pasiūlymo aspektus.
Ieškovė pažymėjo, kad jos pasiūlymas buvo atmestas ir kaip neatitinkantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų, ir dėl neva neįprastai mažos kainos, tačiau toks dvigubas atmetimas prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms ir konkurso sąlygoms. Konkurso sąlygų 27.8 punktas neįprastai mažą kainą apibrėžia kaip pasiūlytą kainą, kuri daugiau kaip 25 procentais yra mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Taigi, prašydama pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, atsakovė tuo pačiu jau pripažino, kad ieškovės pasiūlymas negali būti atmestas dėl kitų priežasčių – tariamo neatitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Todėl, atmesdama ieškovės pasiūlymą dėl neva neatitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, po to kai ieškovė buvo paprašyta pagrįsti neva neįprastai mažą kainą, atsakovė kvestionavo savo pačios sprendimus dėl ieškovės kvalifikacijos vertinimo, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė šias su ieškovės atitikimu minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir pasiūlymo pateikimu susijusias aplinkybes: pirma, ieškovė nepateikė kvalifikacijos dokumentų, suteikiančių teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti dangos atstatymo darbus ir, antra, pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas neatitinka konkurso sąlygų. Ieškovė pažymi, kad nurodytus „neatitikimus“ atsakovė pastebėjo tik 2009 m. rugpjūčio 13 d. rašte, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo vokų su pasiūlymais atplėšimo dienos. Kadangi ieškovė iki minėto rašto jau buvo gavusi ir atsakiusi į kelis atsakovės raštus dėl neva neįprastai mažos kainos pagrindimo, ieškovė 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštu pagrįstai ir teisėtai atsisakė teikti bet kokią papildomą informaciją apie savo kvalifikaciją ir pasiūlymo pateikimą – perkančioji organizacija neturi teisės kvestionuoti tiekėjo atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams po to, kai paprašė pagrįsti jo pasiūlytą kainą (Viešųjų pirkimo įstatymo 32 straipsnio 7 dalis). Tokie atsakovės veiksmai akivaizdžiai liudija jos tendencingumą ir norą bet kuriuo būdu atmesti ieškovės pasiūlymą. Kartu ieškovė nurodė, kad atsakovės „atrasti neatitikimai“ neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovė pasiūlyme pateikė atestatą, suteikiantį jai teisę atlikti bendruosius statybos darbus, o dangų atstatymas tėra viena iš bendrųjų statybos darbų rūšių, kuriam nereikia jokio papildomo leidimo ar atestato. Ieškovės pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas taip pat visiškai atitiko konkurso sąlygų reikalavimus, be to, atsakovės prašymu ieškovė 2009 m. rugsėjo 2 d. pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pratęsimą.
Ieškovės nuomone, jos pasiūlyta kaina yra pagrįsta. Jos pasiūlyme pateiktame laiko grafike yra nurodyta, kad tranšėjų kasimo ir vamzdynų montavimo darbai užtruks 14 mėnesių, bet tai nereiškia, kad visiems šiems darbams bus reikalingas vandens pažeminimas – vandens pažeminimo įrangos gali reikėti 5 dienoms ar 50 dienų, gali būti, priklausomai nuo darbo sąlygų, kad vandens pažeminimo šiame objekte iš viso nereikės. Pasiūlymų teikimo metu to tiksliai neįmanoma nustatyti. To tiksliai nustatyti nesugebėjo ir atsakovė, nes pateiktuose pirkimo dokumentų žiniaraščiuose šių darbų kiekis aprašytas ne valandomis ar dienomis, o vienu komplektu. Tik atlikus visus darbus, paaiškės darbų sąlygos (vandens lygis, darbų technologija ir organizavimas, naudojama įranga vamzdynų klojimui) ir tuo pačiu tikslus vandens pažeminimo įrangos darbo valandų skaičius. Be to, projekte nemaža dalis darbų numatyta kaip esamų vamzdynų renovacija, o šiuos darbus galima atlikti visiškai nenaudojant vandens pažeminimo įrangos nepriklausomai nuo gruntinio vandens lygio. Nežinant būsimų darbo sąlygų, ieškovė vis tiek privalėjo savo rizika įsivertinti ir numatyti, kiek valandų ar darbo dienų planuoja atlikti vandens lygio pažeminimo adatiniais filtrais darbus. Tą ieškovė ir padarė, nurodydama bendrą kainą pasiūlyme – 1 000 Lt – ir kainos išskaidymą laiko atžvilgiu paaiškinamajame rašte – 50 valandų (6,25 pilnų darbo dienų). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad konkurso sąlygose nebuvo nuostatos, kad vidutinė skaičiuojamoji vandens lygio pažeminimo darbų kaina nustatoma pagal UAB „Sistela“ įkainius. Netgi įvertinus atsakovės pateiktą informaciją apie UAB „Sistela“ įkainius, tampa akivaizdu, kad įkainių lygis gali būti labai skirtingas. Be to, teisės aktai nenurodo rekomenduojamų kainų naudojimo privalomumo. Taigi teiginys, kad ieškovės kaina 5-25 kartus mažesnė už UAB „Sistela“ rekomenduojamus įkainius dar nerodo, kad ieškovė netinkami įsivertino darbų kainą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ji atlieka analogiškus pateiktiems pasiūlyme darbus dar keliose objektuose, kur yra reikalinga vandens pažeminimo įranga, todėl šiame pasiūlyme numatytiems darbams būtų naudojamasi jau esančia įranga iš kitų objektų, jos nereikėtų papildomai įsigyti ar nuomoti. Jeigu, vykdant darbus ir paaiškėjus darbų sąlygoms, bus nustatyta, kad vandens pažeminimo įranga reikalinga ilgesniam laikui, ieškovė vis tiek atliks visus darbus už pasiūlyme nurodytą komplekto kainą – 1 000 Lt, nes tokią riziką prisiėmė pateikdama pasiūlymą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad analogiška situacija yra ir su apvedimo linijomis: tai, kad tranšėjų kasimo ir vamzdynų montavimo darbai užtruks 14 mėnesių, nereiškia, kad visiems šiems darbams bus reikalingos apvedimo linijos. Kiek dienų reikės apvedimo linijų, priklausys nuo darbų metu pasirinktos technologijos, t. y. darbų technologijos projekto ir darbo projekto sprendinių. Pasiūlymų teikimo metu turint tik pirkimo dokumentus sudarantį techninį projektų to tiksliai nustatyti neįmanoma. To nesugebėjo padaryti ir atsakovė, nes šių darbų kiekį žiniaraščiuose taip pat aprašė vienu komplektu. Ieškovė, įsivertinusi savo riziką, nurodė bendrą kainą pasiūlyme – 1 000 Lt – ir kainos išskaidymą laiko atžvilgiu paaiškinamajame rašte – 100 valandų (12,5 pilnų darbo dienų). Taip pat pažymėjo, kad paaiškėjus, jog apvedimo linijų reikia ilgesniam laikui, prisiims riziką ir atliks visus darbus už pasiūlyme nurodytą kainą.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir konkurso sąlygų 27.6 punktu, 2009 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti papildomą informaciją dėl pasiūlytos kainos, tačiau jos ieškovė nepateikė. Pažymėjo, kad tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek konkurso sąlygose yra įtvirtinti penki kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant kainos pagrindimą: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumas; 2) pasirinkti techniniai sprendimai ir (arba) išskirtinai palankios sąlygos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų darbų originalumas; 4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių darbų atlikimų vietoje, laikymasis; 5) dalyvio galimybė gauti valstybės pagalbą. Būtent siekiant išsiaiškinti pirmų trijų kriterijų turinį, 2009 m. birželio 22 d. raštu ieškovės buvo paprašyta pateikti informaciją apie: pirma, dalyvio disponavimą pirkimo dokumentuose numatytų specializuotų darbų atlikimui reikalinga technika ir įranga, konkrečiai nurodant įmonės turimos technikos ir įrangos sąrašą ir (arba) konkrečius numatomus tokios technikos panaudojimo būdus; antra, dalyvio personalo, dirbsiančio su specializuota technika (įranga), patyrimą ir kvalifikaciją, pateikiant numatomo personalo sąrašą su gyvenimo aprašymais ir kvalifikacijos atestatus; trečia, dalyvių atliktus projektus, kuriais buvo vykdyti ir vamzdynų renovacijos darbai netranšėjiniu metodu, nurodant vykdytų darbų datas, netranšėjiniu būdu paklotų (renovuotų) vamzdynų ilgius ir užsakovus. Atsakovės nuomone, ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad nurodyta informacija yra išimtinai susijusi su dalyvio kvalifikacija, – šių duomenų reikėjo neįprastai mažos kainos pagrindimui. Be to, tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek konkurso sąlygose nurodytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant kainos pagrindimą, sąrašas nėra baigtinis – perkančioji organizacija turi teisę prašyti pateikti jos manymu reikalingas pasiūlymo detales (Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, konkurso sąlygų 27.6 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-444/2007).
Pažymėjo, kad atsakovė buvo nusprendusi dalyvių pasiūlymų atitikimą kvalifikaciniams, techniniams ir finansiniams reikalavimams vykdyti lygiagrečiai ir, nelaukiant kvalifikacinės atitikties vertinimo pabaigos, nagrinėti dalyvių pasiūlymų atitikimą techniniams ir finansiniams reikalavimams. Todėl ieškovei pateikto paklausimo dėl pasiūlytos kainos pagrindimo negalima a priori vertinti kaip patvirtinimo, jog pirkimo dalyvis atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl perkamų darbų specifikos neįprastai mažos kainos pagrindimas ir minimalūs techniniai reikalavimai labai glaudžiai susiję. Tiek pirkimo dokumentuose, tiek tiekėjų susirinkime buvo akcentuota, kad daugelyje vietų, kur bus atliekami darbai, yra ypatingai aukštas gruntinio vandens lygis. Vandens pašalinimo, gruntinio vandens lygio pažeminimo, išsiurbimo, laikino drenažo ir kitiems darbams rangovas turi parūpinti visus įrengimus, įrangą, mašinas, darbo jėgą ir medžiagas, reikalingas šiam tikslui pasiekti. Dėl šių priežasčių būsimasis rangovas turėjo įvertinti ir planuoti, kad didžiajai darbų daliai bus reikalingas vandens lygio pažeminimas. Ieškovė 2009 m. birželio 29 d. rašte nurodė, kad darbus planuoja vykdyti 50 valandų, o vienos valandos įkainis yra 20 Lt. Tačiau atsižvelgiant į vandens lygio pažeminimo darbų specifiką ir į tai, kad ieškovas įsipareigojo tranšėjų kasimo ir montavimo darbus atlikti per 14 mėnesių, 50 valandų vandens lygio pažeminimo darbų yra aiškiai per mažai (pavyzdžiui, vieno naujo šulinio montavimui reikia bent jau 24 valandų adatinių filtrų darbo laiko). Be to, vandens lygio pažeminimo darbai nėra reikalingi vien tik šulinių renovavimui bei statybai, jie taip pat neišvengiamai reikalingi ir netranšėjiniu metodu tiesiant vamzdžius, kadangi vamzdynų galuose esančios darbinės duobės privalo būti neužtvindytos. Taigi akivaizdu, kad ieškovė realiai neįvertino atliekamų darbų apimties, dėl ko ir buvo pasiūlyta neįprastai maža kaina.
Atsakovės nuomone, analogiška situacija ir su laikinųjų apvedimo linijų darbais. 2009 m. birželio 29 d. rašte atsakovė nurodė, kad šiuos darbus planuoja atlikti per 100 valandų, o vienos valandos kaina yra 10 Lt. Pirkimo dokumentuose buvo akcentuota, kad statybos metu neturi būti nutrauktas vandens tiekimas esamiems vartotojams ir gyvenamiesiems namams ir tai turi užtikrinti rangovas. Laikinosios apvedimo linijos reikalingos vykdant esamų vandentiekio vamzdynų renovaciją, kad statybos metu būtų užtikrintas vandens tiekimas vartotojams. Renovuojant atskirą vandens atkarpą, laikinos vandentiekio linijos paklojamos ant žemės paviršiaus, nuo jų prijungiami įvadai į namus ir dubliuojantys hidrantai. Tokias linijas sumontuoti sudėtinga, nes jos mieste pertveria pėsčiųjų takus, automobilių pravažiavimus, todėl reikia išspręsti daug techninio išpildymo problemų. Praktiškai, laikinų linijų įrengimas, sumontavimas, vamzdynų perjungimas paprastai užima daugiau laiko nei paties vamzdyno renovacija, o projekte numatoma renovuoti 8 km vandentiekio tinklų iš 13 km visų numatytų tinklų. Akivaizdu, kad ieškovė neįvertino realios situacijos ir pasiūlė visiškai nepagrįstą kainą.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė archeologinių tyrinėjimų naujų tinklų statybos vietose darbus suplanavo atlikti už 1 000 Lt. Projekte yra numatyti 3 km naujų tinklų, todėl ieškovės pasiūlyta kaina yra visiškai neadekvati darbų apimčiai.
Tretysis asmuo UAB „EDRIJA“ prašė ieškinį atmesti, nes pirkimas buvo vykdytas teisingai bei teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Neringos vanduo“ vykdo viešojo pirkimo supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“, kuriame pasiūlymą pateikė ir ieškovė UAB „PIREKA“ Atsakovės sudaryta viešojo pirkimo komisija 2009 m. birželio 10 d. raštu paprašė ieškovę pagrįsti pasiūlytą kainą. Atsakydama į šį prašymą, atsakovė 2009 m. birželio 15 d. raštu nurodė, kad atsakys tik į tokius klausimus, kurie atitiks Viešųjų pirkimų įstatymo normas ir konkurso sąlygų reikalavimus, nes atsakovės rašte išvardyti klausimai yra susiję išimtinai su dalyvio kvalifikacija, kuri turėjo būti patikrinta ir įvertinta iki neatmestų pasiūlymų kainų vidurkio skaičiavimo, o ne su kainos pagrindimu, bei pabrėžė, jog ieškovės pasiūlyta kaina atitinka šiuo metu rinkoje esančias kainas ir patvirtino, kad, laimėjus konkursą, visus darbus atliks už pasiūlyme nurodytą kainą. 2009 m. birželio 22 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl kainos pagrindimo. Ieškovė 2009 m. birželio 29 d. raštu atsakė į dalį klausimų, o į kitus atsisakė pateikti prašomą informaciją, nurodydama, kad pirkimo dokumentuose tokių kvalifikacinių reikalavimų nėra. Atsakovė 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštu vėl paprašė pateikti papildomą informaciją. Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštu atsisakė pateikti prašomą informaciją, nurodydama, kad atsakovė, prašydama pagrįsti neįprastai mažą kainą, jau pripažino, jog ieškovės pasiūlymas negali būti atmestas dėl kitų priežasčių, todėl nepagrįstai prašo pateikti informaciją, susijusią išimtinai su dalyvio kvalifikacija. 2009 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė informavo ieškovę, kad atmetė jos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nurodytų pasiūlymo pateikimo, kvalifikacinių ir techninių reikalavimų, numatytų konkurso dokumentų 1 skyriaus 1 skirsnio 4.2.2, 16.1 punktuose, bei kaip pasiūlymą su neįprastai maža kaina, nepateikiant, komisijos manymu, tinkamo pagrindimo.
Teismas nurodė, kad atsakovės paskelbtas konkursas savo specifika ir apimtimi, dalyvių skaičiumi yra sudėtingas, todėl atsakovės sudaryta viešųjų pirkimų komisija 2009 m. birželio 5 d. posėdyje pasirinko dalyvių pasiūlymų atitiktį kvalifikaciniams, techniniams ir finansiniams reikalavimams vykdyti lygiagrečiai, nelaukiant kvalifikacinės atitikties vertinimo pabaigos, nes neįprastai mažos kainos pagrindimas ir minimalūs techniniai reikalavimai labai glaudžiai susiję. Teismo nuomone, perkančioji organizacija, veikdama specifinėje srityje, kurioje vykdo pirkimą, turi geriausias galimybes įvertinti, kaip turėtų būti vykdoma pirkimo sutartis ir teikiamos paslaugos, todėl padarė išvadą, kad atsakovė, nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo ir konkurso sąlygų, įvertinusi viešųjų pirkimų konkurso specifiką ir apimtis, pasirinko lygiagretų kvalifikacinį, techninį ir finansinį pasiūlymų vertinimą, tokiu būdu pasinaudodama galimybe įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.
Teismas nustatė, kad atsakovė ne vieną kartą prašė ieškovės pasiūlymo duomenų ir detalių pateikimo dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir sutarties įvykdymo, tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, kad teikti papildomų paaiškinimų ir duomenų jau neprivalo, nes jų pasiūlymas atsakovės pripažintas kaip atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus, todėl teikė tik savo nuožiūra teiktinus duomenis ir tvirtino, kad laimėjus konkursą visus darbus atliks už pasiūlyme nurodytą kainą. Teismas padarė išvadą, kad tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta ir neprotinga, nes perkančioji organizacija privalo identifikuoti įtartinus pasiūlymus, leisti jų tiekėjams įrodyti savo pasiūlymų rimtumą, iš jų reikalaujant pateikti patikslinimus, kuriuos perkančioji organizacija laiko svarbiais, įvertinti pateiktų paaiškinimų pagrįstumą, priimti sprendimą tokį pasiūlymą atmesti ar palikti konkurse. Pabrėžė, kad kitų konkurso dalyvių taip pat buvo prašoma pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus ir dalyviai juos teikė, be to, buvo atmestas ne tik ieškovės pasiūlymas.
Teismas konstatavo, konkurso metu atsakovė savo sprendimus grindė viešųjų pirkimų principais, Viešųjų pirkimų įstatymu bei konkurso sąlygomis, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovės priimtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtu ir nepagrįstu, o ieškovės nurodyti kiti pažeidimai ir neatitikimai vertintini kaip mažareikšmiai ir nesudarantys pagrindo pripažinti konkursą neteisėtu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „PIREKA“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojamos ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir motyvai, kuriais grindžiami ginčijamo atsakovės sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl jos atitikimo konkurso sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams (rašytinių ir žodinių įrodymų dėl ieškovės teisės atlikti dangos atstatymo darbus), dėl pateikto pasiūlymo įvykdymo laidavimo rašto atitikimo konkurso sąlygoms ir dėl ieškovės pateiktos neva neįprastai mažos kainos pagrindimo, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 1-2 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos aplinkybės ir nenurodė jokios teisės normos ar konkurso sąlygų nuostatos, kurios reikalavimų neatitiktų ieškovės pasiūlymas, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Neringos vanduo“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas, taip pat pakartoja atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo panaikinti jos atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė ginčijamo viešojo pirkimo procedūras. 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu atmetus ieškinį, atsakovė 2010 m. sausio 28 d. skambino į pirmosios instancijos teismą ir klausė, ar negautas atsakovės apeliacinis skundas. Sužinojus, kad skundas negautas, atsakovė, vadovaudamasi CPK 150 straipsnio 4 dalimi, vykdė tolimesnes pirkimo procedūras ir 2010 m. vasario 1 d. sudarė sutartį su konkurso laimėtoju UAB „EDRIJA“. Atsakovė pažymi, kad nei ieškovė, nei jos advokatas neinformavo apie ketinimus pateikti apeliaciją. Ieškovės apeliacinis skundas yra identiškas ieškiniui, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo pateiktas pačią paskutinę dieną, yra akivaizdu, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pažeidžia viešąjį interesą – Europos Sąjungos finansuojamu projektu „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“, kurį įgyvendinančio pirkimo procedūros sustabdytos, gerinti žmonių buitines higienines gyvenimo sąlygas, mažinti gamtos užterštumą, labiau saugoti unikalią Neringos gamtą, taupyti Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšas pasinaudojant tiesiogine Europos Sąjungos fondų parama, kuri sudaro didžiąja projekto vertės dalį. Atsakovė apie pateiktą apeliacinį skundą sužinojo tik 2010 m. vasario 3 d., kuomet jos atstovas advokato padėjėjas gavo pranešimą iš pirmosios instancijos teismo, nors atsiliepime nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą, todėl visi procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami tiesiogiai atsakovei. Tai pat pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu ji būtų žinojusi apie skundo pateikimą, vis tiek būtų prašiusi panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba pareikalauti pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Tai grindžia tuo, kad net ir dabar pradėjus darbus yra rizika nesuspėti juos atlikti per nustatytus terminus, dėl ko atsakovė netektų daugiau kaip 11 milijonų litų paramos, o projektas nebūtų įgyvendintas. Net ir ieškinio patenkinimo atveju ieškovės patirti nuostoliai būtų žymiai mažesni, nei kad patirtų atsakovė toliau taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „EDRIJA“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad visi atsakovės veiksmai siekiant išsiaiškinti tiekėjų patikimumą yra teisėti. Net žinodama, kad jos pasiūlyta kaina per maža, ieškovė tinkamai nevykdė pareigos pateikti išsamią informaciją apie savo tinkamumą bei pasiūlytą kainą. Taigi ieškovė atsisakė jai suteiktų teisių ir neteko galimybės naudotis jomis vėlesnėse proceso stadijose, ir turi teisę remtis tik tais įrodymais, duomenimis ir informacija, kurią kartu su pasiūlymu pateikė atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Neringos vanduo“ sprendimo atmesti ieškovės UAB „PIREKA“ pasiūlymą atsakovės vykdomame viešajame pirkime. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikimo pirkimo dokumentuose nurodytiems pasiūlymo pateikimo, kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams, taip pat dėl tinkamai nepagrįstos neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti atsakovės sprendimą nepagrįstu iš esmės grindė tuo, kad atsakovė, paprašiusi pagrįsti pasiūlymo kainą, kartu pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, todėl vėliau nebegalėjo jų tikrinti; tai darydama atsakovė kvestionavo savo pačios sprendimus, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Be to, ieškovės nuomone, pasiūlytą kainą ji pagrindė, o pats pasiūlymas buvo pateiktas tinkamai, atitiko minimalius kvalifikacijos ir kitus reikalavimus.
Minėta, ieškovė prašė teismo pripažinti atsakovės sprendimą atmesti pasiūlymą neteisėtu ir nepagrįstu, vėliau – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetusį jos ieškinį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi žemiau nurodomas aplinkybes bei neabejotiną viešo intereso egzistavimą tinkamu viešųjų pirkimų vykdymu, konstatuoja esant pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 35/03-11/06).
Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, taigi ir tų nuostatų, kurios reglamentuoja tiekėjų pasiūlymų vertinimą.
Vienas iš viešųjų pirkimų principų yra skaidrumo principas, bendriausia prasme suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Šio principo pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė. Skaidrumo principas skirtingų viešųjų pirkimų procedūrų metu pasireiškia įvairiais aspektais. Vertinant šį principą paskelbtų viešųjų pirkimų sąlygų kontekste, skaidrumo principo pažeidimu laikytini tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Būtent skaidrumo principą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės veiksmai pažeidė nagrinėjamo viešojo pirkimo metu. Toks pažeidimas pasireiškė pirkimo dokumentuose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos, tame tarpe ir sąlygos, apibrėžiančios neįprastai mažą pasiūlymo kainą, nesilaikymu.
Atsakovės vykdomo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 23-30 punktai reglamentuoja vokų su pasiūlymais atplėšimą ir pasiūlymą vertinimą. Šiuose punktuose įtvirtintų nuostatų analizė leidžia pasiūlymo vertinimo procedūrą iš esmės suskirstyti į du nuoseklius etapus. Pirmu etapu tikrinama, ar konkurso dalyvis pasiūlyme pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, ar dalyvis atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir ar pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (tikrinama, ar pasiūlymas tinkamai pasirašytas, sukomplektuotas ir susiūtas, ar pateiktas priimtinas galiojimo užtikrinimas ir pan.) (26 punktas). Jei konkurso dalyvis neatitinka minėtų reikalavimų, jo pasiūlymas privalo būti atmestas (29.1 punktas). Antra etapu vertinami ir lyginami tie pasiūlymai, kurie pripažinti atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, t. y. vertinami tik tie pasiūlymai, kurie nebuvo atmesti pirmo etapu metu (27.1 punktas). Pasiūlymo vertinimas antro etapu metu apima pasiūlymų patikrinimą, siekiant nustatyti, ar: pirma, pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (vienas pasiūlymas iš vieno dalyvio, pasiūlymo kalba, nėra išlygų ir pakeitimų); antra, pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (įrengimai ir medžiagos atitinka technines specifikacijas ir kt.); trečia, pasiūlymas apima visus pirkimo objekto arba pirkimo objekto dalies (jei pirkimas skirstomas į dalis) darbus; ketvirta, pasiūlyme teisingai apskaičiuota pasiūlymo kaina; penkta, nebuvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos, kainos, viršijančios turimą biudžetą; šešta, nebuvo pasiūlytos neįprastai mažos kainos ir nepagrįstos kainos (27.2 punktas). Šių reikalavimų neatitikimas taip pat yra pagrindas atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą (29.1 punktas). Kaip jau nurodyta, antru etapu vertinama ir tai, ar pasiūlyme nurodyta kaina nėra neįprastai maža. Nagrinėjamuose pirkimo dokumentuose neįprastai maža kaina apibrėžta kaip pasiūlyta kaina, kuri daugiau kaip 25 procentais yra mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (27.8 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta sąlyga suponuoja ir tai, kad pasiūlymas neįprastai mažos kainos aspektu vertinamas pačioje antro etapo pabaigoje, t. y. vertinami pasiūlymai, kurie nebuvo atmesti dėl kitų supaprastinto atviro konkurso sąlygų 27.2 punkte nurodytų reikalavimų neatitikimo. Nustačius, kad kaina yra neįprastai maža, kreipiamasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį, prašant ją pagrįsti (27.6 punktas). Konkurso dalyvių pasiūlymai, kurie nebuvo atmesti pirmo ir antro pasiūlymų vertinimo etapu, vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų ir mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis pripažįstamas laimėjusiu konkursą (31.1 punktas). Taigi atsakovės pirkimo dokumentuose įtvirtinta nuosekli pasiūlymų vertinimo procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti, kad konkurso laimėtojas būtų nustatomas vertinant tik tuos pasiūlymus, kurie atitinka pirkimo dokumentų sąlygas. Pažymėtina, kad iš esmės analogišką pasiūlymo vertinimo procedūrą įtvirtino ir Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, galiojusios šio pirkimo metu, nuostatos, kurios reglamentavo tarptautinius viešuosius pirkimus (32 straipsnio 7 dalis, 39-40 straipsniai).
Nepaisant aukščiau nurodytos pačios atsakovės nusistatytos pasiūlymo vertinimo tvarkos ir neįprastai mažos kainos apibrėžimo, atsakovė šių nuostatų, kaip pati pripažino, nesilaikė. 2009 m. birželio 5 d. įvykusio posėdžio protokole nurodyta, kad atsakovės sudaryta viešojo pirkimo komisija, atsižvelgdama į artėjantį atostogų sezoną bei siekį kaip galima greičiau užbaigti pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį, nusprendė dalyvių pasiūlymų atitikimą kvalifikaciniams, techniniams ir finansiniams reikalavimams vykdyti lygiagrečiai, t. y. nelaukiant kvalifikacinės atitikties vertinimo pabaigos nagrinėti dalyvių pasiūlymų atitikimą techniniams ir finansiniams reikalavimams; dalyvių pasiūlymus vertinti po vieną; tuo atveju, kai vieno dalyvio pasiūlymo vertinimo negalima bus užbaigti dėl iškilusio pasiūlymo paaiškinimo būtinumo, suformulavus ir išsiuntus paklausimus, pereiti prie kito dalyvio pasiūlymo vertinimo, o anksčiau pradėtą ir nebaigtą pasiūlymo vertinimą tęsti gavus atsakymus į paklausimus (T. 1, b. l. 117). Šio posėdžio metu taip pat buvo konstatuota, kad dalies dalyvių, tarp jų ir ieškovės, pasiūlytos kainos gali būti 25 procentais mažesnės negu visų kitų dalyvių pasiūlytų kainų vidurkis, priklausomai nuo to, kiek dalyvių pasiūlymų bus pripažinti atitinkančiais pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius ir techninius reikalavimus, bei paprašyta minėtų dalyvių pagrįsti neįprastai mažą kainą. Tokiais sprendimais buvo atsisakyta pirkimo dokumentuose nustatytos nuoseklios pasiūlymo vertinimo tvarkos, iš esmės suplakant pasiūlymų atitikimo skirtingoms konkurso sąlygoms vertinimą į vieną procedūrą, bei neįprastai mažos pasiūlymo kainos apibrėžimo, išplečiant jo ribas, t. y. neįprastai maža konkretaus pasiūlymo kaina vertinta lyginant ne su neatmestų pasiūlymų kainų vidurkiu, o su visų tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkiu. Minėta, teisėjų kolegijos nuomone, tokie atsakovės veiksmai pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ar kiti konkurso dalyviai kokia nors forma būtų buvę informuoti apie nurodytų pirkimo dokumentų sąlygų pakeitimą. Vertinant ieškovės ir atsakovės susirašinėjimą po vokų su pasiūlymais atplėšimo ir minėto 2009 m. birželio 5 d. atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdžio, pažymėtina, kad 2009 m. birželio 10 d. raštu dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, atsakovė apie pakeistą pasiūlymų vertinimo tvarką ir neįprastai mažos kainos apibrėžimą ieškovės neinformavo (T. 1, b. l. 142). To atsakovė nepadarė ir 2009 m birželio 22 d. rašte, kuriame dar kartą prašė pagrįsti pasiūlytą kainą (T. 1, b. l. 146-147), nors ieškovė, atsakydama į pirmąjį atsakovės raštą, aiškiai pabrėžė, kad jame pateikti klausimai yra susiję išimtinai su dalyvio kvalifikacija, kuri turėjo būti patikrinta ir įvertinta iki neatmestų pasiūlymų kainų vidurkio skaičiavimo (T. 1, 143). Iš esmės apie aptartų konkurso sąlygų pakeitimą buvo nurodyta tik atsakovės 2009 m. rugsėjo 7 d. rašte ieškovei dėl pastarosios pretenzijos atmetimo (T. 1, b. l. 161). Ne mažiau svarbu ir tai, kad minėtame 2009 m. birželio 10 d. atsakovės rašte buvo pažymėta, jog ieškovės pasiūlymo kaina yra 30 procentų mažesnė negu visų konkurso dalyvių, kurių pasiūlymai pripažinti kaip atitinkantys pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. nurodyti duomenys neatitiko faktinių aplinkybių, nes, minėta, priešingai nei nustatė pirkimo dokumentai ir ieškovei nurodė pati atsakovė, pasiūlymo kaina buvo lyginta su visų dalyvių pasiūlytų kainų aritmetiniu vidurkiu. Pažymėtina, kad atsakovė viso susirašinėjimo su ieškove metu šių duomenų nepatikslino. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovės veiksmai sudarė ieškovei pagrįstą įsitikinimą, jog, atsakovei paprašius paaiškinti galimai neįprastai mažą kainą, ieškovės pasiūlymas jau negalėjo būti atmestas dėl kitų priežasčių. Tuo labiau, kad atsakovės pirkimo dokumentuose nusistatyta ir konkurso dalyviams žinoma pasiūlymų vertinimo tvarka iš esmės nesiskyrė nuo įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatyme.
Antra, aptariamų sąlygų pakeitimas lėmė ir kitokį konkrečių tiekėjų pasiūlymą vertinimą, kuris galėjo turėti įtakos konkurso laimėtojo nustatymui. Įvertinus visų dalyvių pasiūlytas kainas, neįprastai maža kaina buvo pripažinta pasiūlyta trijų konkurso dalyvių, tame tarpe ir ieškovės. Tačiau, jei būtų laikomasi konkurso sąlygų ir neįprastai mažos kainos institutas taikytas tik tiems pasiūlymams, kurie nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, akivaizdu, kad atsakovės patvirtintoje preliminarioje eilėje (T. 1, b. l. 128) pirmoje vietoje esanti UAB „EDRIJA“ ir antroje vietoje esanti UAB „Water Ser“ būtų turėjusios pagrįsti savo pasiūlytą kainą, o atsakovė – reikalauti tai padaryti (27.6, 27.8, 27.9 punktai): UAB „EDRIJA“ pasiūlyta kaina yra 9 781 942,97 Lt, UAB „Water Ser“ – 9 931 543,28 Lt, o kitų dviejų preliminarioje eilėje įrašytų dalyvių – atitinkamai 14 815 496,50 Lt ir 15 721 867,91 Lt (T. 1, b. l. 115), todėl tiek UAB „EDRIJA“, vėliau pripažintos laimėjusios konkursą, tiek ir antroje vietoje likusios UAB „Water Ser“ pasiūlymų kainos atitiko konkurso sąlygose pateiktą neįprastai mažos kainos apibrėžimą. Tačiau dėl atsakovės pakeistų sąlygų nurodytų dalyvių pasiūlymai šiuo aspektu vertinti nebuvo. Iš esmės kainos pagrindimo buvo reikalaujama iš tų konkurso dalyvių, kurių pasiūlymai vėliau buvo atmesti dėl kitų priežasčių (T. 1, 117, 120, 126-128).
Trečia, atsakovės argumentai dėl konkurso sąlygų pakeitimo – artėjantis atostogų sezonas bei siekis kaip galima greičiau užbaigti pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį – nesudaro pagrindo teigti, kad egzistavo tokios išimtinės, objektyvios aplinkybės, kurios būtų pateisinusios nusistatytų sąlygų keitimą. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pats pasiūlymų vertinimas truko nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., tačiau šiam tikslui buvo surengti tik 5 atsakovės sudarytos viešojo pirkimo komisijos posėdžiai (T. 1, b. l. 117-129); ieškovė informacijos apie neatitikimą kvalifikaciniams ir kitiems reikalavimams buvo paprašyta tik 2009 m. rugpjūčio 13 d. – praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo vokų su pasiūlymais atplėšimo dienos (T. 1, b. l. 150). Taigi teisėjų kolegijai kyla pagrįstos abejonės, kad pakeista pasiūlymų vertinimo tvarka padėjo greičiau baigti pirkimo procedūras ir ar atsakovė dėjo visas pastangas šiam tikslui, kuriuo grindžia konkurso sąlygų keitimą, pasiekti.
Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės pagrindžiančia skaidrumo principą pažeidimą, o toks pažeidimas, minėta, laikytinas esminiu pažeidimu, šiuo atveju reiškiančiu, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūra buvo netinkama. Tai įpareigoja pripažinti visą vykdytą viešąjį pirkimą ir jo rezultatus negaliojančiais. Esant tokioms aplinkybėms, kiti ieškovės argumentai dėl jos teisių pažeidimo netenka teisinės prasmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad, nepaisant nustatyto draudimo toliau vykdyti viešojo pirkimo procedūras, ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „EDRIJA“ 2010 m. vasario 1 d. sudarė Rangos sutartį Nr. V/2010/N01, kuri dėl nurodytų priežasčių laikytina niekine (CK 1.80 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, pakeisdama pasiūlymų vertinimo tvarką, atsakovė nepažeidė viešųjų pirkimų principų, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, pripažįstant atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą negaliojančiu, o jo pagrindu sudarytą rangos sutartį – niekine (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šioje situacijoje apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, laikytina, kad buvo patenkinta pusė ieškovės (apeliantės) reikalavimų, todėl atitinkamomis proporcijomis paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2-4 dalys). Byloje yra įrodymai apie 264,10 Lt dydžio ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurių pusė – 132,05 Lt – jos naudai priteistina iš atsakovės (T. 1, b. l. 12, 211). Įrodymų apie atsakovės patirtas išlaidas byloje nėra. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,85 Lt (T. 1, b. l. 201), iš abiejų šalių valstybės naudai priteistinos lygiomis dalimis (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti UAB „Neringos vanduo“, į. k. 152767676, paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ (pirkimo Nr. 2002451490) negaliojančiu; pripažinti UAB „Neringos vanduo“, į. k. 152767676, ir UAB „EDRIJA“, į. k. 141844491, 2010 m. vasario 1 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. V/2010/N01 niekine.
Priteisti ieškovės UAB „PIREKA“, į. k. 123228761, naudai iš atsakovės UAB „Neringos vanduo“, į. k. 152767676, 132,05 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „PIREKA“, į. k. 123228761, ir atsakovės UAB „Neringos vanduo“, į. k. 152767676, į valstybės biudžetą po 6,90 Lt (šešis litus ir 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.