Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir leidimo vaiko vardu priimti ar nepriimti palikimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jis buvo sugniuždytas po sutuoktinės mirties, sunkios jos ligos, todėl jam rūpėjo tik klausimas, kaip išlaikys du nepilnamečius vaikus. Vėliau suprato, kad gavo nekvalifikuotą konsultaciją, todėl sąžiningai klydo ir tuo metu nesuvokė pasekmių. 2022 metų vasario pradžioje sulaukė skambučio iš Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Druskininkuose. Gyvena su vaikais (duomenys neskelbtini)išnuomotame bute, vaikai lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), deklaruota vaikų gyvenama vieta (duomenys neskelbtini)mirusios E. M. motinai priklausančiame bute. Po skambučio suprato, kad jis vis dėl to turėjo tvarkyti dokumentus vienokiu ar kitokiu būdu, todėl jis kreipėsi į advokatą, kuris paaiškino, kad turi teisę prašyti teismo atnaujinti terminą paveldėjimui priimti arba atsisakyti, kad tai jo pareiga tokiu būdu išreikšti poziciją, ginant savo vaikų turtinius interesus. Kadangi jis yra dukros (duomenys neskelbtini) ir sūnaus (duomenys neskelbtini), jis turi priimti arba atsisakyti palikimo dukros I. M. ir sūnaus A. M. vardu.

Tuo pačiu jis prašo teismo ir jam atnaujinti terminą palikimui priimti po jo sutuoktinės E. M. mirties. Po E. M. mirties liko įkeistas nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Butui adresu (duomenys neskelbtini)yra sutartinė hipoteka Nr. 13281, 2019 m. rugsėjo 27 d taikytas antstolio D. T. areštas, o 2018 m. lapkričio 9 d. - antstolio D. K. areštas. Butui adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 14 d. įregistruota sutartinė hipoteka Nr. 13281, 2019 m. rugsėjo 27 d. taikytas antstolio D. T. areštas, o 2020 m. lapkričio 17 d. - antstolio V. M. areštas.

Po palikėjos mirties liko skoliniai įsipareigojimai už minėtuose butuose suteiktas komunalines paslaugas, kurių bendra suma antstolių vykdymuose išieškojimuose sudaro 4013,00 Eur suma. Buto adresu (duomenys neskelbtini)vertė, remiantis UAB „Dzūkas" atliktu turto vertinimu yra 81 400,00 Eur, o buto adresu (duomenys neskelbtini)vertė - 144 900,00 Eur. Turto balansas pagal šiuos vertinimus yra teigiamas- 226 300,00 Eur. Turimais antstolių duomenimis neigiamas turto balansas sudaro 4 013,00 Eur, tačiau jis neturi pagrindinių duomenų apie AB SEB banke paaimtą kreditą, todėl neturi galimybės įvertinti, ar turi teismo prašyti leisti priimti palikimą, ar leisti atsisakyti priimti palikimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą jame nurodytas motyvais, prašė jį tenkinti.

Išvada teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad susipažinus su pareiškėjo N. M. pateiktu pareiškimu ir prie jo pridedamais dokumentais, matyti, kad šiuo metu nustatytas E. M. turto balansas yra teigiamas, objektyvaus turto vertė, kurių dalies paveldėtojais būtų nepilnamečiai vaikai I. M. ir A. M., yra didesnė negu esami skoliniai įsipareigojimai. Tokio palikimo priėmimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu galimai galėtų būti naudingas ateityje ir nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 m. J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžius, gali būti turto savininkas. Nuosavybės teisė į tam tikrą turtą nepilnametis gali įgyti įvairiais būdais. Viena iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, skyriaus nuomone N. M. praleisto įstatymo nustatyto termino nepriimti arba priimti palikimą atnaujinimo minėtos priežastys laikytinos svarbiomis aplinkybėmis, todėl mano, kad tikslinga atnaujinti nustatytą įstatymo terminą. Skyrius mano, kad įvertinus turimus duomenis, taip pat gavus naujus duomenis apie skolinius įsipareigojimus E. M. vardu, nustačius, kad objektyvaus paveldimo turto vertė yra didesnė negu esami skoliniai įsipareigojimai, paveldimo turto priėmimas I. M. ir A. M. vardu turėtų būti išduodamas, tai nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, tokio palikimo priėmimas nepilnamečiams vaikams galimai gali būti naudingas ateityje.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė prašymą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintas iš dalies.

Iš (duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo įrašo matyti, kad pareiškėjas su palikėja E. M. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (duomenys neskelbtini)bažnyčioje (b. l. 8). Santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė dukra I. M. ir (duomenys neskelbtini)sūnus A. M. (b. l. 6,7). (duomenys neskelbtini)medicininis mirties liudijimas Nr. 20-7127571 patvirtina, kad E. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Iš viešojo registro išrašų matyti, kad po palikėjos mirties liko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) , butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Butui adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 14 d. įregistruota sutartinė hipoteka Nr. 13281, 2019 m. rugsėjo 27 d. taikytas antstolio D. T. areštas, o 2018 m. lapkričio 9 d. - antstolio D. K. areštas. Butui adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 14 d. įregistruota sutartinė hipoteka Nr. 13281, 2019 m. rugsėjo 27 d. taikytas antstolio D. T. areštas, o 2020 m. lapkričio 17 d. - antstolio V. M. areštas (b. l. 12 – 15).

Iš Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2022 m. vasario 7 d. rašto Nr. S-8 matyti, kad po palikėjos mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 32).

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju palikėjos nepilnamečiai vaikai, kurių atstovas pagal įstatymą yra pareiškėjas, yra palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas, būdamas savo nepilnamečių vaikų atstovu pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 4 dalis), siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atsisakyti priimti palikimą, tačiau jis praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės mirties jam suteikė konsultaciją, kad dėl likusių palikėjos skolų nereikia priimti palikimo. Vėliau suprato, kad gavo nekvalifikuotą konsultaciją, todėl sąžiningai klydo. 2022 metų vasario pradžioje iš Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Druskininkuose sulaukė skambučio, po kurio suprato, kad jis turėjo tvarkyti dokumentus, todėl jis kreipėsi į advokatą, kuris paaiškino, kad turi teisę prašyti teismo atnaujinti terminą paveldėjimui priimti arba atsisakyti, nes tai jo pareiga tokiu būdu išreikšti poziciją ginant savo vaikų turtinius interesus.

Pareiškėjas teigia, kad tik 2022 metų vasario pradžioje po skambučio iš Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Druskininkuose suprato, kad jis turėjo tvarkyti dokumentus, tačiau iš byloje esančio Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2020 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. S-103 matyti, kad notaras kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti informaciją, ar pareiškėjas kreipsis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, priešingu atveju informuos atitinkamas institucijas dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo (b. l. 35). Tokiu būdu pareiškėjas dar 2020 m. rugsėjo mėnesį suprato, kad jis turėjo tvarkyti dokumentus palikimui priimti, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų beveik du metus, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. notaro rašto iki 2022 m. vasario mėnesį skambučio iš vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip įstatyminis nepilnamečių vaikų atstovas, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas be svarbių priežasčių.

Nors byloje ir nėra duomenų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisę, tačiau įvertinus tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis, o atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį nepilnamečiai įpėdiniai praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad jie neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir, kad jos įstatyminis atstovas neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo dėl esamų palikėjos skolų, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, remdamasis prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad pareiškėjo nurodytas terminas priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog termino įgyvendinti nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisę atnaujinimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, teismas sprendžia, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, 5.60 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, 576 straipsnis, 578 straipsnis).

Pareiškėjas tuo pačiu teismo prašo ir jam atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl jis pats laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties. Iš jo nurodomų priežasčių, kuriuos teismas pripažino nesvarbiomis, matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik po 2022 metų vasario pradžioje gauto skambučio iš Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Druskininkuose, nors imtis aktyvių veiksmų jis turėjo jau 2020 m. rugsėjo 16 d. gavęs notarų biuro raštą. Tačiau ir ši jo kreipimosi į teismą priežastis buvo ne dėl jo paties valios priimti palikimą, o dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, kurių jis, kaip įstatyminis atstovas, neužtikrino, ką patvirtina ir pirminis pareiškėjo pareiškimas, kuriuo jis prašė teismo tik atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti savo, kaip sutuoktinio teisę byloje nėra, todėl atsisakytina pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, nepilnamečių vaikų I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.