Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-135/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-10-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-15Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
1A-31-135/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00263-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
Kaltinamasis
R. R.
Nuteistasis
G. S.
Civilinis ieškovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, V. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr.1A-31-135/2015

Teisėja Alma Berniūnaitė Proceso Nr. 1-41-1-00263-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.7.; 1.2.14.11.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

teisėjų Vaclovo Iždono ir Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,išteisintojo R. R. ir nuteistojo G. S. gynėjai adv. Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių trukmės viešieji darbai, įpareigojant kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas.

Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. S. skirta viešųjų darbų bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu skirta 8 MGL (arba 1 000 Lt) bauda ir skirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas, ir 8 (aštuonių) MGL bauda, kas atitinka 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) arba 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 eurocentus).

Nuosprendžiu G. S. išteisintas pagal LR BK 178 str. 4 d., neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu R. R. išteisintas pagal LR BK 178 str. 4 d., neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu R. R. išteisintas pagal LR BK 188 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šį nusikaltimą.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš G. S. 19 485,75 Lt (devyniolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt penki litai 75 ct), kas prilygsta 5 643,46 EUR (penkiems tūkstančiams šešiems šimtams keturiasdešimt trims eurams 46 eurocentams), turtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Civilinės ieškovės V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš G. S. 2 700 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai litų), kas prilygsta 781,97 EUR (septyniems šimtams aštuoniasdešimt vienam eurui 97 eurocentams), turtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad neatsargiai sugadino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. sausio pabaigos iki 2013 m. vasario 8 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pjūkleliu metalui pjauti nupjovė dujotiekio vamzdį. Neteisėtai atjungęs nuo dujotiekio vamzdyno dujinę viryklę, nupjauto vamzdžio neužaklino, neįsitikino, kad pro nupjautą vamzdį neina dujos, dujų krano rankenėlė yra uždarytoje pozicijoje. 2013 m. vasario 8 d. apie 15²⁷ val. užsidegė cigaretę ir dėl susidariusio dujų-oro mišinio minėtame bute įvyko sprogimas. Tokiu būdu sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) namo gyventojų: G. F., R. M., G. M., V. G., P. V., L. I., A. B., G. Š., V. Š., A. G., R. M., A. U., L. M., A. N., N. G., turtą padarydamas jiems didesnę nei 250 MGL turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje.

R. R. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas su G. S., neatsargiai sugadino svetimą didelės vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. sausio pabaigos iki 2013 m. vasario 8 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. S. pjūkleliu metalui pjauti nupjovė dujotiekio vamzdį. Neteisėtai atjungęs nuo dujotiekio vamzdyno dujinę viryklę, nupjauto vamzdžio neužaklino, neįsitikino, kad pro nupjautą vamzdį neina dujos, dujų krano rankenėlė yra uždarytoje pozicijoje. 2013 m. vasario 8 d. apie 15²⁷ val. G. S. užsidegė cigaretę ir dėl susidariusio dujų-oro mišinio minėtame bute įvyko sprogimas. Tokiais savo neatsargiais veiksmais R. R. sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) namo gyventojų: G. F., R. M., G. M., V. G., P. V., L. I., A. B., G. Š., V. Š., A. G., R. M., A. U., L. M., A. N., N. G., turtą, padarydamas jiems didelės 43 192,59 Lt turtinės žalos, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. R. ir G. S. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdami kartu, nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. vasario 7 d. 12 val. (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku) iš buto, esančio Lieporių g. 1-7, Šiauliai, virtuvės pagrobė svetimą nedidelės vertės G. F. priklausantį turtą: dujinę viryklę, kurios vertė 100 Lt, ir plautuvę, kurios vertė 40 Lt, padarydami G. F. 140 Lt turtinę žalą, t. y. kaltinti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia nuosprendžio dalį, kuria R. R. išteisintas pagal LR BK 188 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šį nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas R. R. dėl kaltinimo pagal LR BK 188 str. 1 d. išteisino motyvuodamas tuo, jog byloje nenustatyta, kad būtent R. R. 2013 m. vasario 8 d. per neatsargumą paliko atidarytą dujų čiaupą, dėl ko pro jį ėmusios tekėti dujos susimaišė su oru ir, kaltinamajam G. S. po 20-40 min. įžiebus ugnį, sprogo, padarydamos didelę turtinę žalą nukentėjusiesiems.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-10-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl R. R. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį - R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Taip pat prašo civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir solidariai juos priteisti iš G. S. ir R. R..

Nurodo, kad teismas atmetė R. R. paaiškinimus, jog jis nematė ir negirdėjo, kaip G. S. nupjovė dujinę viryklę, nes pastarasis tai padarė be derinimo su juo, tačiau pažymėjo, kad G. S., nupjovus dujinę viryklę ir dujų vamzdžio neužaklinus, sprogimas neįvyko, todėl jo neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. leidimas kaltinamajam G. S. nupjauti dujų vamzdį ir nupjauto dujų vamzdžio neužaklinimas, savaime žalos nenulėmė tol, kol dujų čiaupas buvo užsuktas ir dujos nenutekėjo. Prokurorė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, todėl mano, kad R. R. išteisintas nepagrįstai. Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendžius, turi vertinti sistemiškai visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisme ištirtą medžiagą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamojo R. R. neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. leidimas kaltinamajam G. S. nupjauti dujų vamzdį ir nupjauto dujų vamzdžio neužaklinimas, savaime žalos nenulėmė tol, kol dujų čiaupas buvo užsuktas ir dujos nenutekėjo.

Prokurorė nurodo, kad liudytojo S. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad dujų sprogimą sukėlė dujų nuotėkis per nupjautą dujų vamzdelį tarp čiaupo, esančio prieš viryklę, ir viryklės, kad nupjautas vamzdelis nebuvo užaklintas, kad darbus, susijusius su vamzdžio nupjovimu, gali atlikti tik turinčios tokią teisę atestuotos įmonės, kad pirmiausia reikia patikrinti čiaupo būklę: ar jis gerai uždaro dujas, jų nepraleidžia, ar yra sandarus, jeigu viskas gerai, tada galima pjauti dujų vamzdį, bet po to skubiai reikia užaklinti, kad, jei būtų buvę tinkamai užaklinta, sprogimas nebūtų įvykęs, taip pat kaltinamojo G. S. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad abu su Redu nusprendė pjauti, suprato, kad nupjovus reikia užaklinti vamzdį, kad nesiskleistų dujos ir nebūtų nelaimės, bei kaltinamojo R. R. parodymai, kad kitai dujinei viryklei tuo metu pinigų neturėjo, nė karto nėra aklinęs dujinės ir nežinojo, kad reikia tą daryti, G. S. sakė, kad reikia, kad neužaklino, pauostė – dujos niekur nėjo - rodo, kad dujinės viryklės nupjovimas nuo dujų tiekimo vamzdžio ir nupjauto vamzdžio neužaklinimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusiu sprogimu. Prokurorės nuomone, vertinant liudytojo S. B., kuris yra AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo specialistas, parodymus, kad jei dujų vamzdis būtų tinkamai užaklintas, tai sprogimo nebūtų įvykę, darytina išvada, kad ir esant atsuktai dujų rankenėlei, dujų nutekėjimo nebūtų buvę bei sprogimo nebūtų įvykę. Pažymi, kad tai, jog nupjautą vamzdį būtina užaklinti, žinojo ir kaltinamasis G. S., ir kaltinamasis R. R., tačiau neužaklino. Tvirtina, kad veika, numatyta BK 188 str. 1 d., buvo padaryta G. S. ir R. R. bendru veikimu, tai yra neteisėtai pjūkleliu metalui pjauti nupjovus dujų vamzdį ir taip atidalinus dujinę viryklę nuo dujų tiekimo vamzdžio bei bendru neveikimu, tai yra G. S. ir R. R. neužaklinus nupjauto dujų vamzdžio, ko pasekmė buvo dujų pratekėjimas ir, uždegus cigaretę, įvyko sprogimas, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas ir padaryta didelė turtinė žala. Nurodo, kad nors G. S. ir R. R. nenumatė, kad dėl jų veikos gali įvykti sprogimas ir gali būti padaryta didelė turtinė žala, tačiau pagal veikos aplinkybes (abu patvirtino, kad turėjo užaklinti nupjautą dujų vamzdį) ir jų asmenines savybes (išsilavinimą, gebėjimus) galėjo ir turėjo tai numatyti. Prokurorė daro išvadą, kad G. S. ir R. R. nusikaltimą padarė veikdami bendrai.

Prokurorės manymu, baudžiamojoje byloje surinkta įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą teigti, kad R. R., veikdamas kartu su G. S., neatsargiai sugadino svetimą didelės vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. sausio pabaigos iki 2013 m. vasario 8 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. S. pjūkleliu metalui pjauti nupjovė dujotiekio vamzdį. Neteisėtai atjungęs nuo dujotiekio vamzdyno dujinę viryklę, nupjauto vamzdžio neužaklino, neįsitikino, kad pro nupjautą vamzdį neina dujos, dujų krano rankenėlė yra uždarytoje pozicijoje. 2013 m. vasario 8 d. apie 15.27 vai. G. S. užsidegė cigaretę ir dėl susidariusio dujų-oro mišinio minėtame bute įvyko sprogimas. Tokiais savo neatsargiais veiksmais R. R. sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) namo gyventojų: G. F., R. M., G. M., V. G., P. V., L. I., A. B., G. Š., V. Š., A. G., R. M., A. U., L. M., A. N., N. G., turtą, padarydamas jiems didelės 43 192,59 Lt turtinės žalos, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo R. R. prokurorė nurodo, jog šiuo atveju atsižvelgus į tai, kad R. R. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 188 str. 1 d.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė artima bausmės vidurkiui.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir R. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 188 str. 1 d., gynėja advokatė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu R. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. numatyta atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo.

Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (LR BK 188 str. 1 d.).

Kiekvienu atveju turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių padarinių atsižvelgiant į šias aplinkybes: ar subjekto veika/neveikimas buvo neteisėta ir būtent dėl jos, o ne dėl kitų priežasčių, atsirado padariniai; ar veika buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga; ar veika buvo konkreti padarinio priežastis.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje turi būti aiškiai nustatyta, ar būtent tai, kad R. R. buvo kartu su G. S. tuo metu bute, esančiame Šiauliuose, Lieporių g. 1-7, ir sutiko, kad G. S. atjungtų dujinę viryklę nuo dujotiekio vamzdyno bei nei vienas iš jų neužaklino nupjauto vamzdžio, o ne kokios nors kitos priežastys lėmė tai, kad atsirado byloje nustatyti padariniai.

Šiaulių apylinkės teismas R. R. išteisino pagal LR BK 188 str. 1 d. motyvuodamas tuo, kad leidimas kaltinamajam G. S. nupjauti dujų vamzdį ir nupjauto dujų vamzdžio neužaklinimas, savaime žalos nenulėmė tol, kol dujų čiaupas buvo užsuktas ir dujos nenutekėjo.

Šiaulių apylinkės teismas, išteisindamas R. R. dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo ir nenustatydamas, kad tarp jo padarytos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys iš esmės rėmėsi kaltinamųjų R. R. ir G. S., liudytos O. B. U. parodymais, specialisto S. B. paaiškinimu.

R. R., nagrinėjant byla, teismui paaiškino, jog gyvendamas išnuomotame bute, esančiame Lieporių g. 1-7, Šiauliuose, žiemą leido į butą ateiti ir permiegoti G. S., davė jam vieną raktų komplektą nuo buto, buto šeimininkei O. B. U. nepasakė, kad įleido gyventi G. S., nes ji būtų to neleidusi, kai O. B. U. ruošdavosi ateiti, perspėdavo G. S., kad jis išeitų iš namų, 2013 m. sausio 30 d. ar 31 d. grįžo į butą (duomenys neskelbtini), bute rado G. S., o virtuvėje – nupjautą dujinę viryklę, vamzdį G. S. nupjovė su bute buvusia jam (R. R.) priklausančia „bulgarke“, prie dujinės viryklės liko apie 20 cm ilgio dujotiekio vamzdis, vamzdis buvo nupjautas gerokai po skaitliuku, G. S. sakė, kad reikia užaklinti vamzdį, bet jo taip ir neužaklino, jis (R. R.) pauostė, dujų kvapo nesijautė, jokio šnypštimo irgi nesigirdėjo, mikroautobusu su G. S. išvežė vonią ir dujinę viryklę priduoti į metalo laužo supirktuvę. Taip pat nurodė, kad G. S. nupjovus dujų vamzdį, jie dar savaitę ar dešimt dienų gyveno tame bute, dujų kvapo nesijautė, likus dviems trims dienoms iki sprogimo į butą atėjo O. B. U. ir rado jį su G. S. išgėrusius, Birutė supyko, kad pas jį lankosi svetimi asmenys ir liepė išeiti, G. S. iškart išbėgo iš buto, o jis užrakino buto duris ir raktus atidavė O. B. U., nuo tos dienos G. S. nematė ir nebendravo, į butą negrįžo, nes neturėjo raktų, laikinai apsistojo pas draugą, žiūrėdamas žinių laidą išgirdo, kad minėtame bute įvyko sprogimas, penkias dienas slapstėsi, nes bijojo, nežinojo, kas bus, po to pasidavė, savo kaltę įžvelgia dėl to, kad įleido į butą gyventi G. S. (4 t., 138-139 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu R. R. nurodė beveik analogiškai (2 t., 119-121, 123, 126 b. l.).

G. S., ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 172-175, 177, 183-184 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas paaiškino, kad su R. R. susipažino 2012 m. vasarą bulvare, išsikalbėjo, pasakė, kad yra bedarbis, neturi kur gyventi. R. R. sakė, kad daro O. B. U. dukters, kuri gyvena užsienyje, buto remontą, kad galės jam padėti ir ten pabūti, t. y. pakvietė jį pagyventi į butą (duomenys neskelbtini), į butą atėjo gyventi prieš Naujuosius metus, gal po savaitės R. R. davė du raktus nuo buto, bute gyveno dviese, ten būdavo naktimis, o dienomis išeidavo, kad O. B. U. nežinotų, jog jis ten lankosi, būdavo, kad bute prabūdavo iki pusiaudienio, R. R. bute darė remontą, daryti remontą virtuvėje trukdė sena kriauklė, todėl R. R. ją nuėmė, taip pat R. R. buvo sakęs, kad reikia ir naujos viryklės, jam R. R. pranešdavo, kada O. B. U. gali atvykti, ir jis iš buto išeidavo, ji ateidavo pažiūrėti, kaip sekasi daryti remontą, vieną dieną, apytikriai 2013 m. sausio pabaigoje, R. R. dirbo vonios kambaryje, ruošėsi išnešti vonią, su R. R. nusprendė atsikratyti ir dujine virykle, R. R. sakė, kad pirks naują ar padėvėtą, minėjo, kad su O. B. U. viskas suderinta, ir jis (G. S.) jo žodžiu pasikliovė, iš pradžių bandė atsukti dujinę viryklę nuo dujų vamzdžio, bet ji buvo užrūdijusi, sutarė, kad jis (G. S.) rankiniu pjūkleliu nupjaus dujotiekio vamzdį ir, veždami vonią, išveš ir dujinę viryklę, jis (G. S.) užsuko dujų rankenėlę, esančią virš skaitliuko, ir nupjovė vamzdį apačioje, ties lenkimu, čiaupas liko viršuje, R. R. tuo metu buvo vonioje, nupjovęs vamzdį dujų kvapo nejuto, tiesa, slogavo, gal neužuodė, planavo, nupjovęs vamzdį, į jį įkalti medinį pleištą, bet tą kart jo neturėjo, o po to pamiršo, ar galėjo virtuvėje kliudyti dujų čiaupo rankenėlę, nepamena. Taip pat nurodė, kad praėjus gal dviems savaitėms, jam ir R. R. būnant bute, atėjo O. B. U., jie buvo išgėrę ir O. B. U. jį (G. S.) išvarė, jis išėjo pasiimdamas ir turėtus raktus nuo buto, kada išėjo R. R., nežino, grįžo į butą dar tą patį vakarą apie 22 val., nes turėjo raktus, ir laukė R. R., R. R. namuose nebuvo apie dvi paras, kur jis buvo – nežino, atsikėlęs penktadienio ryte išėjo į lauką, paskui vėl grįžo į butą, dujų kvapo nejautė, alkoholio nevartojo, popiet, eidamas į tualetą, sumanė parūkyti, būdamas prie tualeto durų užsidegė žiebtuvėlį, staiga išvydo priešais save geltonos ir mėlynos spalvų liepsną, tada įvyko sprogimas ir jį su laukinėmis buto durimis nubloškė į laiptinę. G. S. negalėjo paaiškinti, kaip įvyko nelaimė, čiaupą buvo užsukęs, nors per tas dvi savaites taip pat rūkydavo namuose, bet nieko nebuvo, dujų sklendės nesukiojo, tyčia nieko blogo nenorėjo padaryti (4 t., 136-137 b. l.).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. O. U., kurios teisme apklausti nepavyko, parodė (1 t., 84-85, 88-89 b. l.), kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso jos dukrai G. F., gyvenančiai JAV, dukra įgaliojo ją tvarkyti visus su minėtu butu susijusius reikalus, 2012 m. liepos mėnesį sutarė R. R. išsinuomoti butą, leido pasidaryti remontą, išmesti senus baldus, davė jam du raktų komplektus, 2013 m. vasario 7 d. apie 12 val. nuvyko į dukters butą ir rado girtus R. R. su draugu, bute mėtėsi tušti buteliai, buvo prirūkyta, jautėsi smarvė, supykusi liepė jiems išeiti lauk, G. S. iškart išėjo iš buto, o R. R. išėjo su ja, ji paėmė iš jo vieną raktų komplektą, 2013 m. vasario 8 d. žiūrėdama televizorių sužinojo, kad dukters bute nutekėjo dujos ir įvyko sprogimas, po įvykio apsilankiusi bute pasigedo virtuvėje stovėjusios dviejų kaitviečių dujinės viryklės, su Rišiu nekalbėjo apie viryklės keitimą, kriauklės keitimą ar išmetimą, nedavė leidimo R. R. atlikti kokius nors darbus su dujotiekio vamzdynu, nežino, kodėl bute buvo nupjautas dujotiekio vamzdis, taip pat nežino, kokia turtinė žala padaryta.

Teisme apklausiamas specialistas S. B. parodė, kad dujų sprogimą sukėlė dujų nuotėkis per nupjautą dujų vamzdelį tarp čiaupo, esančio prieš viryklę, ir viryklės, nupjautas vamzdelis nebuvo užaklintas, jų žiniomis, vamzdis buvo nupjautas prieš pora savaičių iki įvykio, o dėl to, kad čiaupas iš pradžių buvo užsuktoje padėtyje, dujos kurį laiką netekėjo, po to greičiausia kažkas tą rankenėlę netyčia pasuko ir dujos pradėjo tekėti į virtuvę, susidarė dujų-oro mišinys, kai G. S. bandė užsirūkyti, virtuvėje susidaręs dujų-oro mišinys nuo liepsnos sprogo. Specialistas pažymėjo, jog dujos per atidarytą neužaklintą čiaupą nedidelėje uždaroje patalpoje susikaupia labai greitai, kad įvyktų tokio stiprumo sprogimas užteko, kad patalpoje būtų susikaupę 5-15 % dujų, toks dujų kiekis gali pritekėti per 20-40 minučių ir, įžiebus kibirkštį, gali kilti sprogimas, dujų nuotėkio greitis priklauso nuo dujų slėgio ir sklendės padėties, į klausimą, ar žmogus, vaikščiojęs bute, bet, nebūdamas įėjęs į virtuvę, gali pajusti dujų kvapą, specialistas tiksliai atsakyti negalėjo, nurodė, jog reikia spręsti pagal aplinkybes. Taip pat nurodė, kad visiškai sveikas žmogus, turintis gerą uoslę, dujų kvapą gali pajusti, kai yra susikaupę tik 20 % iki teorinės galimybės dujoms sprogti, o jei žmogus serga, jo prasta uoslė, tai dujų kvapo gali iš viso ir nepajusti (4 t., 164-165 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neigiami padariniai, t. y. didelės vertės svetimo turto sugadinimas iš esmės kilo dėl to, kad buvo atsuktas ir paliktas atidarytas dujų čiaupas ir tą padaryti dėl neatsargumo galėjo tik G. S., kadangi, kaip nustatyta, tuo metu bute lankėsi tik jis, R. R. raktų nuo buto neturėjo ir į butą iki įvykio sugrįžęs nebuvo. Be to, iš nukentėjusiųjų kaimynų parodymų matyti, kad iki įvykio dujų kvapo laiptinėje niekas neužuodė ir tik viena nukentėjusioji P. V. parodė, kad įvykio dieną prieš įvykį ji ėjo į vaistinę ir prie 7 buto pajuto kvapą, bet nesuprato, kad tai dujos, o jai sugrįžus iš vaistinės – įvyko sprogimas (4 t., 135 b. l.).

Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad dujinės viryklės nupjovimas nuo dujų tiekimo vamzdžio ir nupjauto vamzdžio neužaklinimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusiu sprogimu, tačiau, išsamiai išnagrinėjęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog R. R. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 1 d. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių visumos (būtinojo priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių).

Priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų padarinių ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, įrodinėtinas tiriant nusikalstamų veikų, kurių sudėtys yra materialios, bylas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sunkumų, nustatant priežastinį ryšį, atsiranda dažniausiai tada, kai, pavyzdžiui, padarinių kilimą galima susieti su keliomis sąlygomis ar priežastimis ir reikia nuspręsti, kuri sąlyga ir priežastis buvo pagrindinė.

Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad viena iš preliminarių priemonių, sprendžiant priežastinio ryšio nustatymo klausimus, yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymas. Tai pirmasis žingsnis nustatant priežastinį ryšį, leidžiantį priartėti prie teisingos išvados, ar yra priežastinis ryšys. Šis metodas itin naudingas tais atvejais, kai padarinius sukelia kelios sąlygos. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas – tai fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, nustatymas. Būtinosios sąlygos taisyklė nustatoma eliminuojant iš situacijos paeiliui kiekvieną galimą padarinių atsiradimo sąlygą, t. y. kiekvieną nustatytą pavojingą veiką, kuri iš principo galėtų turėti įtakos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sąlygas. Nustatant priežastinį ryšį svarbi yra ta aplinkybė, ar kaltininkui inkriminuotas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Be to, baudžiamojoje teisėje taip pat itin reikšmingas priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas, t. y. ar tai yra būtinasis, ar atsitiktinis priežastinis ryšys.

Būtinasis priežastinis ryšys – tai toks ryšys, kai esant tam tikroms sąlygoms nusikalstamos veikos visada ar bent jau paprastai (dažniausiai) sukelia tam tikros rūšies pavojingus padarinius. Viena iš ryškių būtinojo priežastinio ryšio savybių yra ta, kad jis yra iš anksto numatomas.

Tau tarpu atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdinga reiškiniui, nedėsninga reiškinių ryšio forma, kai daug kartų pasikartojančiuose bandymuose veika nesukelia dominančių padarinių, tačiau tam tikromis retai pasikartojančiomis, o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis, įsimaišius kokiai nors papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingus padarinius. Pažymėtina tai, kad baudžiamąją teisinę reikšmę turi tik būtinasis priežastinis ryšys. Tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį pagrindžia, kad tiriamoje veikoje yra objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad dujinė viryklė nuo dujotiekio vamzdyno buvo atjungta maždaug prieš dvi savaites iki įvykio, G. S. ir R. R. nupjauto vamzdžio neužaklino, tačiau tuo metu dujų čiaupas buvo užsuktas ir dujų kiekis, kuris galėjo sukelti sproginą, nenutekėjo, G. S. ir R. R. tuo metu bute gyveno, rūkė, dujų nutekėjimo nejuto nei jie, nei kaimynai. Įvykus sprogimui buvo nustatyta, kad dujų čiaupas nebuvo užsuktas, specialistas paaiškino, jog toks dujų kiekio nutekėjimas, kurio užteko susimaišius su oru ir uždegus cigaretę, kad įvyktų bute sprogimas, galėjo įvykti per 20-40 minučių. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog dujinės viryklės nupjovimas nuo dujų tiekimo vamzdžio ir nupjauto vamzdžio neužaklinimas, kuriame dalyvavo ir R. R., buvo atsitiktiniame ryšyje su padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis, kadangi, nors ir ne pagal nustatytą tvarką ir reikalavimus, tačiau visgi dujų vamzdį sandarino užsuktas dujų čiaupas, dėl ko per pakankamai ilgą tarpą į patalpas nenutekėjo toks dujų kiekis, kuris gali sukelti sprogimą, o dujų čiaupo atsukimas šiuo atveju buvo būtinajame priežastiniame ryšyje, kadangi dėl to nutekėjo toks dujų kiekis, kuris, susimaišęs su oru ir uždegus cigaretę, sukėlė sprogimą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors R. R., veikdamas kartu su G. S., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėnuo iki 2013 m. vasario 7 d., 12 val., (duomenys neskelbtini), G. S. diskiniu metalo pjovimo įrankiu nupjovus dujotiekio vamzdį ir atjungus dujinę viryklę nuo dujotiekio vamzdyno, nupjauto vamzdžio neužaklino, tačiau jo veiksmuose nėra veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 1 d. požymių, kadangi šiuo atveju baudžiamosios teisės požiūriu tarp bute įvykusio sprogimo ir jo pasekmių yra tik atsitiktinis priežastinis ryšys.

Kadangi baudžiamąją teisinę reikšmę turi tik būtinas priežastinis ryšys, todėl tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį yra išvada apie šio objektyvaus sudėties požymio buvimą tiriamojoje veikoje. Išvada apie atsitiktinį priežastinio ryšio pobūdį yra išvada apie priežastinio ryšio baudžiamąja teisine prasme nebuvimą, nes priežastinis ryšys baudžiamojoje teisėje siejamas tik su būtinuoju priežastiniu ryšiu.

Kolegija sprendžia, kad dėl išvardytų motyvų R. R. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 1 d. pagrįstai, kadangi jo padarytoje veikoje nėra minėto straipsnio dispozicijoje nustatyto sudėties objektyviojo požymio (būtinojo priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Gražvydas PoškusVaclovas Iždonas