Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. R. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas su G. S., neatsargiai sugadino svetimą didelės vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. sausio pabaigos iki 2013 m. vasario 8 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. S. pjūkleliu metalui pjauti nupjovė dujotiekio vamzdį. Neteisėtai atjungęs nuo dujotiekio vamzdyno

Be to, kaltinamieji R. R. ir G. S. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdami kartu, nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. vasario 7 d. 12 val. (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės pagrobė svetimą nedidelės vertės G. F. priklausantį turtą: dujinę viryklę, kurios vertė 100 Lt, ir plautuvę, kurios vertė 40 Lt, padarydami G. F. 140 Lt turtinę žalą, t. y. kaltinti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu dėl neatsargumo (BK 187 str. 2d.)

Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)

Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 119-121, 123, 126 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis R. R. paaiškino, kad parduotuvėje rado skelbimą apie (duomenys neskelbtini), išnuomojamą butą. 2012 m. liepos mėnesį iš moters vardu B. išsinuomojo minėtą butą, kuris priklausė jos dukrai. Išnuomavusi butą, B. pakeitė jam buvusias senas duris į šarvuotas, senus langus - į plastikinius. Moteris jam davė du komplektus raktų nuo buto laukinių durų. Duryse buvo dviem raktais rakinama spyna. Iš viso davė 4 raktus. Dėl nuomos kainos nesitarė, sutarė, kad jis mokės tik komunalinius mokesčius ir dėl savęs pasidarys kosmetinį remontą, nes butas buvo labai apleistas. Manė, kad butą įsirengs sau, nes ateityje planavo išvykti dirbti į užsienį ir per pora metų tą butą įsigyti mokėdamas dalimis. B. leido remontuoti. Nugrandė sienas, išdažė, nuo virtuvės iki tualeto sudėjo laminatą, išklojo plyteles. Remontui išleido apie 1 000 Lt, pinigų užsidirbo dirbdamas atsitiktinius darbus.

Gyvendamas išsinuomotame bute, prie alaus baro matydavo vyrą, vardu G. (S.); su juo susibendravo. Kartą, kai jam reikėjo išnešti iš buto senus baldus, paprašė G. padėti. Jie kartu parėjo į butą (duomenys neskelbtini). G. padėjo jam išnešti daiktus, šiukšles. Paskui kartais G. pas jį vis užsukdavo į tą butą. Žiemą G. papasakojo, kad neturi kur gyventi, todėl jis pradėjo ateidinėti pas jį (R. R.) permiegoti, rytais išeidavo. Jam (R. R.) pagailo G., kad jis gali sušalti, tad davė vieną raktų komplektą nuo buto. B. nepasakė, kad įleido G. gyventi, nes ši jį (G.) būtų išvariusi. Kai žinodavo, kad B. ruošiasi ateiti, paskambindavo G. ir pasakydavo jam dingti iš namų.

Kadangi keičiant virtuvėje vamzdžius trukdė kriauklė, ją nuėmė, nunešė prie konteinerio ir paliko. Vėliau būtų nusipirkęs naują, geresnę (su spintelėmis), ir ją pakeitęs. Su G. kalbėjo, kad kai padarys remontą - keis dujinę viryklę. Paskui nutarė pakeisti seną vonią. B. leido pakeisti vonią.

2013 m. sausio 30 d. ar 31 d. ryte nusižiūrėjo naują vonią ir, būdamas prie parduotuvės „Moki veži“, priėjo prie vieno ant gatvės stovėjusio mikroautobuso vairuotojo ir paprašė padėti išvežti vonią. Su tuo žmogumi grįžo į butą (duomenys neskelbtini). Bute rado G., o virtuvėje – nupjautą dujinę viryklę. Vamzdį G. nupjovė su bute buvusia jam (R. R.) priklausančia „bulgarke“. Prie dujinės viryklės liko apie 20 cm ilgio dujotiekio vamzdis. Vamzdis buvo nupjautas gerokai po skaitliuku. Klausė G., ką jis čia padarė. Tas atsakė, kad keisdami vonią tuo pačiu pakeis ir dujinę viryklę. Tačiau kitai dujinei viryklei tuo metu pinigų jis neturėjo, G. - taip pat. G. sakė, kad reikia užaklinti vamzdį, bet jo taip ir neužaklino. Jis (R. R.) pauostė, dujų kvapo nesijautė, jokio šnypštimo irgi nesigirdėjo. Tada į mikroautobusą su G. išnešė vonią ir dujinę viryklę (juk vis tiek viena mašina) ir nuvežė priduoti į metalo laužo supirktuvę. Už priduotą vonią ir dujinę viryklę gavo 70 Lt. 20 Lt iš šios sumos jis davė G., o grįždami užsuko į Gegužių g. ir už likusius 50 Lt nusipirko kitą iš ryto nusižiūrėtą naudotą vonią, parsivežė ją į butą (duomenys neskelbtini).

G. nupjovus dujų vamzdį, jie dar savaitę ar dešimt dienų gyveno tame bute. Dujų kvapo nesijautė. Likus dviems trims dienoms iki sprogimo į butą atėjo B. ir rado jį su G. išgėrusius. B. supyko, kad pas jį lankosi svetimi asmenys, ir liepė išeiti. G. iškart išbėgo iš buto, o jis užrakino buto duris ir raktus atidavė B. Nežino, kur – bute ar pas G. - buvo raktai, kuriuos jis buvo davęs G., nuo tos dienos jo daugiau nematė ir nebendravo. Į butą negrįžo, nes neturėjo raktų, laikinai apsistojo pas draugą. Žadėjo eiti pas B. ir atsiprašyti dėl G., prašyti, kad vėl įleistų gyventi į butą. Žiūrėdamas žinių laidą išgirdo, kad minėtame bute įvyko sprogimas. Penkias dienas slapstėsi, nes bijojo, nežinojo, kas bus, po to pasidavė. Savo kaltę įžvelgia dėl to, kad įleido į butą gyventi G. Už tai atsiprašo.

Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 172-175, 177, 183-184 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis G. S. paaiškino, kad su R. R. susipažino 2012 m. vasarą bulvare. Atsigėrė alaus ir susidraugavo. Išsikalbėjo, pasakė, kad yra bedarbis, neturi kur gyventi. R. R. sakė, kad daro B. dukters, kuri gyvena užsienyje, buto remontą, kad galės jam padėti ir ten pabūti, t. y. pakvietė jį pagyventi į butą (duomenys neskelbtini). Iš pradžių R. sakė, kad butas yra skirtas pardavimui; vėliau - kad pats norės jį įsigyti. Turbūt B. būtų pardavusi.

Į butą atėjo gyventi prieš Naujuosius metus. Gal po savaitės R. davė du raktus nuo buto. Bute gyveno dviese. Ten būdavo naktimis, o dienomis išeidavo, kad B. nežinotų, jog jis ten lankosi. Būdavo, kad bute prabūdavo iki pusiaudienio. Buto „šeimininku“ laikė R., nes jis turėjo buto raktus.

R. bute darė remontą: virtuvėje klijavo plyteles, dažė sienas. Jis (G. S.) gal kokią skylę užtepė su špakliumi, bet daryti R. remonto nepadėjo. Daryti remontą virtuvėje trukdė sena kriauklė, todėl R. ją nuėmė; sakė nupirksiąs naujesnę. Nežino, ar R. turėjo pinigų naujai kriauklei, jis (G. S.) - neturėjo. Kriauklę nuėmė abu: jis ir R., į lauką su kitomis šiukšlėmis išnešė jis (G. S.) ir paliko prie konteinerio, nes ją laikė beverte. Taip pat R. buvo sakęs, kad reikia ir naujos viryklės.

B. matė, kad vyksta remontas. Jam R. pranešdavo, kada B. gali atvykti, ir jis iš buto išeidavo. Ji ateidavo pažiūrėti, kaip sekasi daryti remontą. R. su B. tarėsi dėl vonios keitimo, nes esama buvo labai sena, kad R. pastatys naują. Vieną dieną, apytikriai 2013 m. sausio pabaigoje, R. dirbo vonios kambaryje, ruošėsi išnešti vonią. Su R. nusprendė atsikratyti ir dujine virykle. Dujinė viryklė buvo dviejų skylių, sena. R. sakė, kad pirks naują ar padėvėtą, bet keturių skylių. R. minėjo, kad su B. viskas suderinta, ir jis (G. S.) jo žodžiu pasikliovė. Iš pradžių bandė atsukti dujinę viryklę nuo dujų vamzdžio, bet ji buvo užrūdijusi. Sutarė, kad jis (G. S.) rankiniu pjūkleliu (elektrinį pjūklelį buvo užstatę lombarde) iš R. įrankių dėžės nupjaus dujotiekio vamzdį ir, veždami vonią, išveš ir dujinę viryklę. Jis (G. S.) užsuko dujų rankenėlę, esančią virš skaitliuko, ir nupjovė vamzdį apačioje, ties lenkimu, čiaupas liko viršuje. R. tuo metu buvo vonioje. Nupjovęs vamzdį, dujų kvapo nejuto, tiesa, slogavo, gal neužuodė. Planavo, nupjovęs vamzdį, į jį įkalti medinį pleištą, bet tąkart jo neturėjo, o po to pamiršo. Ar galėjo virtuvėje kliudyti dujų čiaupo rankenėlę, nepamena. Tada atvyko vairuotojas su mikroautobusu. Į mikroautobusą abu su R. pakrovė vonią ir dujinę viryklę ir išvežė šiuos daiktus priduoti į metalo supirktuvę. Pinigus pasiėmė R. Grįžtant R. Gegužių g. nusipirko naujesnę vonią ir ją pastatė bute vietoj senosios.

Praėjus gal dviems savaitėms, jam ir R. būnant bute, atėjo B. Jie buvo išgėrę ir B. jį (G. S.) išvarė. Jis išėjo, pasiimdamas ir turėtus raktus nuo buto. Kada išėjo R., nežino. Grįžo į butą dar tą patį vakarą apie 22 val., nes turėjo raktus, ir laukė R. R. namuose nebuvo apie dvi paras, kur jis buvo - nežino. Atsikėlęs penktadienio ryte, išėjo į lauką, paskui vėl grįžo į butą. Dujų kvapo nejautė, alkoholio nevartojo. Popiet, eidamas į tualetą, sumanė parūkyti. Būdamas prie tualeto durų, užsidegė žiebtuvėlį. Staiga išvydo priešais save geltonos ir mėlynos spalvų liepsną. Tada įvyko sprogimas ir jį su laukinėmis buto durimis nubloškė į laiptinę. Po sprogimo sėdėjo ant šarvuotų buto durų, susiėmęs už galvos. Atsimena gaisrininkus. Po to jį išvežė medikai, nes stipriai apdegė veidą, rankas. Dvi paras nieko nematė. Dvi savaites išgulėjo Šiaulių ligoninėje, paskui išvežė į Kauną. Kaune persodino rankų odą. Kauno ligoninėje išbuvo kiek mažiau nei mėnesį, po to paleido. Negali paaiškinti, kaip įvyko nelaimė. Nors per tas dvi savaites taip pat rūkydavo namuose, bet nieko nebuvo. Matyt, kažkas atėjęs svetimas čia bus rankas pridėjęs. Dujų sklendės nesukiojo, tyčia nieko blogo nenorėjo padaryti.

Akistatų tarp įtariamųjų protokole (1 t., 180 b. l.) nurodyta, kad kiekvienas jų patvirtino savo anksčiau duotus paaiškinimus.

Nukentėjusioji G. F. (pavardė iki santuokos – U.) nuo 2009 m. yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Bylos duomenimis, ji gyvena kažkur užsienyje (1 t., 165 b. l.). Nukentėjusioji G. F. ikiteisminio tyrimo metu neapklausta. Apklausti ją teisme nebuvo galimybių, nes byloje nėra nukentėjusiosios kontaktinių duomenų. Ji elektroniniu paštu atsiuntė laišką (4 t., 106, 160 b. l.), kuriuo prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir nubausti kaltus asmenis už vagystę bei sprogimą. Civilinio ieškinio nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 161-162 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji L. Č. parodė, kad 2013 m. vasario 8 d. apie 15 val. grįžo su nešuliais iš parduotuvės namo. Sustojo laiptinės antrame aukšte prie pašto dėžučių, išsiėmė korespondenciją, pasilenkė pasiimti nešulių ir būtų lipusi į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį ketvirtame aukšte, kai staiga galinga banga ją nubloškė ant žemės. Ant jos pradėjo kristi nuolaužos, stiklai. Kai atsipeikėjo, suprato, kad kažkas sprogo. Jokio dujų kvapo nei tą dieną, nei anksčiau, prieš sprogimą, nejuto; jokio šnypštimo garso taip pat negirdėjo. Prieš kelias savaites iki sprogimo girdėjo pjovimo garsą, lyg būtų pjaunamas metalas; galvojo, kad žmonės kur nors daro remontą. Atsistojusi pamatė išverstas buto Nr. (duomenys neskelbtini) laukines duris (jos per laiptus nuskriejo iki laiptinės langų), iš buto apdegusiu veidu išėjo vyras (parodė į kaltinamąjį G. S.). Jo anksčiau nebuvo mačiusi, nepažinojo, nežinojo, kad jis ten gyvena ar nuomojasi butą. Tas vyras (G. S.) atsisėdo ant laiptų. Jis nieko nesakė, gal jam buvo šokas. Nukentėjusioji nematė, kad jis ką nors turėtų rankose. Tą kartą bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik tas vienas vyras (G. S.). Per sprogimą nukentėjusioji apdegė kepurę, striukę, šiuo daiktus teko išmesti. Jos butui turtinė žala nepadaryta.

2013 m. vasario 22 d. protokole - pareiškime (1 t., 7-8 b. l.) ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 102-103 b. l.) bei teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis R. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kiekviename aukšte yra po keturis butus, jo butas yra tame pačiame aukšte kaip ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenusių asmenų vardų, pavardžių nežinojo, tačiau kaltinamuosius jame matė. Jie bute darė remontą, iš buto nešdavo statybinį laužą. Nukentėjusysis vienam iš kaltinamųjų (R. R.) liepė išvalyti prišiukšlintą, pripėduotą laiptinę. Pjovimo garsų negirdėjo. Dujų kvapo nejuto, bet prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat būdavo įvairūs kvapai.

2013 m. vasario 8 d. darbo reikalais buvo Naujojoje Akmenėje. Apie 16 val. jam paskambino sugyventinė ir pasakė, kad jų namo pirmoje laiptinėje dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas, sugadintos buto durys. Nukentėjusysis apie 17 val. grįžo namo ir pastebėjo, kad į vidų sugriuvo buto durys, griūdamos jos sudaužė koridoriuje buvusį veidrodį, kurio vertė 50 Lt. Sugadinta miegamojo kambario durų stakta, kurios vertė 100 Lt, ties rankena įlaužtos kambario durys, kurių vertė 95 Lt. Buto durų remontas kainavo 700 Lt. Padaryta 945 Lt turtinė žala. Po sprogimo matė išdužusius namo laiptinės stiklus, išverstas laukines duris. Jo bute langai neišbyrėjo, bet buvo butų be langų, matė, kad pirmo aukšto butai be durų.

Nukentėjusysis R. M. pateikė statybinių medžiagų įsigijimo kvitą iš UAB „Makveža“ už 97,48 Lt ir PVM sąskaitą faktūrą Serija REM Nr. 0001291 (1 t., 182-183 b. l.) už 700 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 114-115 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji P. V. parodė, kad su dukra V. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame aukšte esantys butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribojasi virtuvės sienomis.

2013 m. vasario 8 d. apie 15 val. nukentėjusioji tualete išgirdo nežymų šnypštimą. Pagalvojo, kad galbūt į bakelį bėga vanduo; apžiūrėjusi nematė, kad kur nors bėgtų vanduo. Tada pagalvojo, kad jis teka galbūt kažkur vamzdžiais. Apsirengusi išėjo į laiptinę ir, rakindama duris, užuodė kažkokią smarvę. Nesuprato, kad tai - dujų kvapas. Galvojo, kad smarvė sklinda iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), nes jame gyveno du vyrai, kurie kartais „baliavodavo“. Po 10-15 min. grįžo iš vaistinės. Virtuvėje norėjo užsikaisti arbatos. Pasiėmė degtukus ir įvyko sprogimas. Ant jos užkrito išdužęs virtuvės medinių durų stiklas. Nuo sprogimo išvirto buto durys, į vidų sukrito balkono langai, išdužo kambario langas, subyrėjo durys, virtuvės stiklas, išsiskleidė rėmai. Išdužo laiptinės langų stiklai. Koridoriuje ant laiptų sėdėjo žmogus (parodė į kaltinamąjį G. S., kito kaltinamojo R. R. nematė). Tarė jam (G. S.): „Tai jau susprogdinai“, o pastarasis atsakė, kad apdegė rankas. Po to atsirado daugiau žmonių, gaisrinė. Atvykę ugniagesiai klausinėjo, ar kas nors yra viduje. Ją, kaip ir kitus laiptinės gyventojus, išvedė iš namų. Dėl įvykio patyrė neturtinę žalą: išgyveno šoką, padidėjo kraujo spaudimas, pablogėjo sveikata.

Iki įvyko matė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno abu kaltinamieji. Kartą per balkoną kalbėjo su R. R. Jis sakė, kad jis (R. R.) bus naujas gyventojas. Vėliau atsirado jo draugas (G. S.). Jie bute darė remontą: kalė, gręžė. Sprogimo dieną pjovimo garsų negirdėjo, tačiau prieš kelias dienas ar savaites iki sprogimo girdėjo apie 10 min. trukusį pjaunamo metalo garsą. Garsas buvo toks, lyg būtų pjaunama rankiniu pjūkleliu. Suprato, kad buvo pjaunama bute Nr. (duomenys neskelbtini). Nematė, kad kaltinamieji neštų iš buto kokius nors daiktus.

2013 m. vasario 25 d. protokole - pareiškime (1 t., 13-14 b. l.) ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 110-111 b. l.) ir teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. parodė, kad su motina P. V. gyvena jai (motinai) priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Prieš mėnesį iki įvykio laiptinėje matė praeinantį vieną kaltinamąjį (parodė į kaltinamąjį G. S.). Kito kaltinamojo anksčiau nematė. Kažkada mama su vienu iš jų kalbėjosi balkone. Prieš įvykį triukšmo negirdėjo. Tačiau mama girdėjo garsą, panašų į pjovimą, į metalo girgždėjimą, nes buvo daromas remontas. Jokio įtartino kvapo neužuodė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. pateikė statybinių paslaugų sutartį Nr. 1310, PVM sąskaitą faktūrą Serija ERT Nr. 0509156, statybinių medžiagų įsigijimo kvitus už bendrą 89,35 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą Serija SSS Nr. 0063655 už 63,68 Lt (1 t., 186-189 b. l.).

Kitų kaimynų durys irgi buvo sugadintos: dažniausiai su staktomis, jeigu durys šarvo, arba lūžusios, jeigu medinės. Laiptinės durys buvo išmestos į lauką. Laiptinėje buvo stiklų. Kai kurių butų langai buvo iškritę.

Atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis. Nežino, ar medikai išsivežė žmonių.

Teisiamajam teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad jam su broliu G. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis leido gyventi buvusiam bendradarbiui D. Iš gyventojų žinojo, kad kaimynystėje (tame pačiame aukšte esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini)) daromas remontas. Praėjusią žiemą (tikslios datos neatsimena) jis buvo prekybos centre, kai paskambino kaimynė ir pasakė, kad sprogo butas. Paaiškėjo, kad avarija įvyko bute Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykęs prie namo, matė išdužusius langus, bet gaisrininkai iš pradžių neleido įeiti į laiptinę. Dujų kvapo nejautė. Gaisrininkai vandens neliejo, gaisro nebuvo, įvyko tik sprogimas. Paskui bute rado sugadintas visas duris, langus, išdužusius prieškambario stiklus, sutrūkinėjusias koridoriaus ir kambario sienas, įskaitant kapitalinę sieną, staktas. Trūkus sienai, suplyšo tapetai. Savo jėgomis atliko šiuos buto remonto darbus: truputį pašpakliavo sienas ir ištapetavo, sudėjo grindis. UAB „Šiaulių namų valda“ bute sudėjo duris ir pakeitė išdužusius langus. Negalėjo nurodyti jo butui padarytų nuostolių dydžio.

2013 m. vasario 26 d. protokole – pareiškime (1 t., 16-17 b. l.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 123-124, 126-127 b. l.) ir teisiamajam posėdyje nukentėjusysis G. Š. parodė butas (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties priklauso jam ir jo broliui V. Š.

Sužinojo, kad sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio bute (duomenys neskelbtini). Apžiūrėję savo butą, pastebėjo, kad laukujos durys sudraskytos ir įgriuvusios į vidų. Jas pakeitė UAB „Šiaulių namų valda“. Kadangi UAB „Šiaulių namų valda“ įstatytos durys nekokybiškos, jas reiks keisti. Bute buvo išgriautos virtuvės durys su stiklais ir stakta, vonios ir tualeto durys su stakta, svetainės kambario durys su stakta, miegamojo durys su stakta, todėl pasikeitė keturias duris. Sprogimo banga koridoriuje ir virtuvėje iškėlė ir sugadino apie 10 m² grindų laminato. Savo lėšomis koridoriuje keitė laminuotą grindų dangą. Išlūžo virtuvės komplekto spintelių 5 durelės, svetainės komplekto 4 durelės. Išdužo miegamojo mediniai langai su rėmais. Langus įstiklino UAB „Šiaulių namų valda“. Išdužo virtuvėje esantis plastikinis langas, apgadintas lango plastikinis rėmas. Plastikinio lango paketą įstiklino UAB „Šiaulių namų valda“. Išdužo svetainės medinių langų, balkono durų stiklai, sugadinti rėmai. Vieną balkono langą įstiklino UAB „Šiaulių namų valda“. Nors UAB „Šiaulių namų valda“ įstiklino langus, jis nesidarinėja, langų rėmus vis tiek reiks keisti. Įlinko į vidų ir įtrūko siena, kuri ribojasi su butu Nr. (duomenys neskelbtini). Preliminariais skaičiavimais, sienos atstatymas kainuotų apie 4 000 Lt – 5 000 Lt. Bute, koridoriuje, miegamame kambaryje nuplėšti sienų tapetai. Koridoriuje ir dviejuose kambariuose keitė atšokusius tapetus. Remonto darbai ir medžiagos kainavo 4 800 Lt, bet butui reikia kapitalinio remonto. Negali įvardinti butui padarytos turtinės žalos dydžio.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t.,120-121 b. l.) apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jam, tačiau dėl tam tikrų priežasčių buvo registruotas sutuoktinės V. B. vardu. Kartu su ja veda bendrą ūkį.

2013 m. vasario 27 d. protokole – pareiškime (1 t., 22-23 b. l.) ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 136-137, 139-140 b. l.) nukentėjusysis A. U. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), veikia jo maisto prekių parduotuvė.

Laiptinės, kurioje įvyko sprogimas, gyventojai jau antrą mėnesį iš eilės iš UAB „ Šiaulių namų valdos“ gauna mokėjimo kvitus, kuriuose yra grafa „už remonto darbus“. Už gegužės mėnesį ši suma siekė 107,76 Lt. UAB „Šiaulių namų valda“ neinformavo, kiek ilgai siųs tokias sąskaitas ir kokios sumos jose bus nurodytos. Todėl negali pasakyti tikslaus padarytos turtinės žalos dydžio.

Nukentėjusysis A. U. pateikė UAB „Kotesa“ išankstinę sąskaitą avansiniam apmokėjimui už 349 Lt sumą, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21735 už 250,64 Lt sumą, A. U. individualios įmonės registravimo pažymėjimą (1 t., 191-193 b. l.).

Nukentėjusioji L. M. pateikė prekių (paslaugų) pirkimo kvitą Nr. 1980664 už 200 Lt (1 t., 195 b. l.), liudytojas V. M. - UAB „Makveža“ čekį už 101,40 Lt ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 4468923 už 242 Lt (1 t., 199-200 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK KPS vyriausiojo postinio O. Š. 2013 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime (1 t., 169 b. l.) teigiama, kad [...] B. O. U. atsisakė ką nors pasakoti, kol nepasitars su advokatu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. O. U. parodė (1 t., 84-85, 88-89 b. l.), kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso jos dukrai G. F., gyvenančiai JAV. Dukra įgaliojo ją tvarkyti visus su minėtu butu susijusius reikalus. 2012 m. liepą pas ją atėjo R. R. ir pasakė, kad nori išsinuomoti butą. Susitarė, kad R. R. sumokės mokesčius, nuompinigių iš jo neėmė, nes butas buvo senas, apleistas, netvarkingas. R. leido pasidaryti remontą, išmesti senus baldus. Davė jam du raktų komplektus. Leidusi R. R. gyventi, senus langus pakeitė į naujus, buto duris - į šarvuotas.

2013 m. vasario 7 d. apie 12 val. nuvyko į dukters butą ir rado girtus R. R. su draugu. Bute mėtėsi tušti buteliai, buvo prirūkyta, jautėsi smarvė, supykusi liepė jiems išeiti lauk. G. iškart išėjo iš buto, o R. išėjo su ja, ji paėmė iš jo vieną raktų komplektą.

2013 m. vasario 8 d. žiūrėdama televizorių sužinojo, kad dukters bute nutekėjo dujos ir įvyko sprogimas. 2013 m. vasario 14 d. apsilankė dukters bute ir pastebėjo, kad sprogimo metu suniokotos buto durys, plastikiniai virtuvės ir kambario langai, plastikinės balkono durys. Apsilankymo metu taip pat pasigedo virtuvėje stovėjusios dviejų kaitviečių dujinės viryklės, kurios vertė 100 Lt, ir skardinės plautuvės, kurios vertė 40 Lt, tualeto - vonios kambaryje - ketaus vonios, kurios vertė 100 Lt. Vietoj buvusios ketaus vonios rado svetimą plastikinę vonią.

Kalba apie vonios keitimą buvo, bet ji pasakė, kad vonios nekeis. Iki galo taip ir nesusitarė, ką daryti su vonia, bet neprieštaravo, kad R. R. ją pasikeistų. Nekalbėjo apie viryklės keitimą, kriauklės keitimą ar išmetimą. Nors dujinė viryklė buvo sena, bet veikė, todėl nematė reikalo jos keisti. Nedavė leidimo R. R. atlikti kokius nors darbus su dujotiekio vamzdynu, nežino, kodėl bute buvo nupjautas dujotiekio vamzdis. Taip pat nežino, kokia turtinė žala padaryta.

Apklausti B. O. U. liudytoja teisiamajame posėdyje nepavyko. Liudytojai paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu siųsti teismo šaukimai grįždavo neįteikti su žyma „Neatsiėmė“, rankraštiniais įrašais „išvykusi į užsienį“, „čia tokia negyvena“ (1 t., 94, 164 b. l.; 4 t., 61, 70, 125, 155 b. l.). Pasak B. O. U. sūnaus, motina išvyko į JAV ir dėl pašlijusios sveikatos negrįžo (1 t., 95 b. l.).

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta užsienyje gyvenanti nukentėjusioji N. G. (2 t., 8 b. l.; 3 t., 146 b. l.).

2013 m. vasario 28 d. protokole – pareiškime (1 t., 30-31 b. l.) ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 155-156, 158-159 b. l.) bei teisiamajame posėdyje liudytoja E. L. parodė, kad gyvena pusseserei N. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tiesiai virš šio buto antrame aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Matė kaltinamuosius, vienas jų (parodė į kaltinamąjį R. R.) buvo atėjęs pasiskolinti rūsio raktų. Pagal triukšmą sprendė, kad jie darė remontą, nes kartais gręždavo, kaldavo, buvo pakeistas langas. Dieną iki sprogimo liudytoja girdėjo kažką remontuojant; naktį prieš sprogimą - dviejų vyrų pokalbį.

Liudytoja E. L. pateikė UAB „Solsitis“ komercinį pasiūlymą Nr. 04/16-01 už 380 Lt ir UAB “Fauga” komercinį pasiūlymą už 3 500 Lt (2 t., 2-6 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 147-150 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo motina L. M. Šis butas yra trečiame aukšte tiesiai virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Iš matymo liudytojas pažįsta kaltinamąjį G. S. Buvo susitikę aludėje. Nežinojo, kad jis buvo jo mamos kaimynas.

Atvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė išbyrėjusius visų penkių laiptinės aukštų langus. Laiptinės, kaimynų, jos motinos butai buvo be durų. UAB „Šiaulių namų valda“ už įdėtas duris grąžino 200 Lt. Per sprogimą virtuvėje nuo sienos nubyrėjo plytelės. Už 101,40 Lt pirko plytelių, plytelių klijus, kryžiukų ir glaisto plytelių tarpams. Sprogimo metu išsiderino skalbyklės automatinė programa. Jos remontas kainavo 242 Lt. Už įgaliojimo sudarymą notarui sumokėjo 59 Lt.

Teisiamajame teismo posėdyje kaip specialistas apklaustas AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo komisijos, surašiusios dujų-oro mišinio sprogimo, įvykusio (duomenys neskelbtini), tyrimo aktą, pirmininkas S. B. Jis paaiškino, kad dirba AB “Lietuvos dujos“ Šiaulių filiale inžinerijos skyriaus viršininku. Atsitikus nelaimei, nuvyko į įvykio vietą.

Pasak komisijos pirmininko, sprogimą sukėlė dujų nuotėkis per nupjautą dujų vamzdį tarp prieš viryklę esančio čiaupo ir viryklės. Nupjautas vamzdis nebuvo užaklintas. Dujų vamzdį gali nupjauti tik įmonės, kurios yra atestuotos ir gali vykdyti tokius darbus, darbuotojai. Pirmiausia reikia patikrinti čiaupo būklę, t. y. ar jis gerai uždaro dujas, jų nepraleidžia. Jei viskas gerai, galima pjauti dujų vamzdį, bet po to skubiai reikia užaklinti. Vamzdis aklinamas sriegine akle. Jų galima įsigyti parduotuvėje. Srieginė aklė sandariai užsukama, po to specialiais prietaisais reikia patikrinti, ar ji nepraleidžia dujų. Jei būtų buvę tinkamai užaklinta, sprogimas nebūtų įvykęs.

Kiek žino, vamzdis buvo nupjautas prieš pora savaičių iki įvykio. Kadangi čiaupas iš pradžių buvo užsuktoje padėtyje, dujos netekėjo. Po to kažkas tą rankenėlę greičiausiai netyčia pasuko, pvz., galėjo užkliudyti ranka ar pečiu, tada dujos pradėjo tekėti į virtuvę. Dujų nuotėkio greitis priklauso nuo dujų slėgio ir sklendės padėties. Per atidarytą neužaklintą čiaupą nedidelėje uždaroje patalpoje dujos susikaupia labai greitai. Kad įvyktų tokio stiprumo sprogimas, užteko, kad patalpoje būtų 5-15 % dujų. Tai - labai nedidelis kiekis, jis gali pritekėti per 20-40 min. Jeigu virtuvės durys buvo uždarytos arba praviras virtuvės langas, veikia ventiliacija, tai žmogus, vaikščiodamas bute, bet nebūdamas virtuvėje gali nepajusti dujų kvapo. Laikoma, kad visiškai sveikas žmogus, turintis gerą uoslę, dujų kvapą gali pajusti, kai susikaupia vos 20 % kiekio dujų iki teorinės galimybės dujoms sprogti, bet iki sprogimo dar būna toli. Jeigu žmogus serga, jo prasta uoslė, dujų kvapo gali ir nepajusti. Jei įvyko sprogimas, reiškia, kad reikiama koncentracija buvo pasiekta. Kai G. S. bandė užsirūkyti, virtuvėje susidaręs dujų-oro mišinys nuo liepsnos sprogo. Sprogimo banga išdaužė langus, duris, bet neišvertė sienų, perdangų; pasekmės galėjo būti daug liūdnesnės. Į įvykio vietą pirmi atvyko avarinė tarnyba, o jie atvyko vėliau. Avarinė tarnyba informavo, kad čiaupą rado visiška atidarytą i, rankenėlė gulėjo nukritusi ant žemės.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., 163 b. l.) matyti, kad 1969 m. statytas butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. F.

G. F. 2009 m. liepos 22 d. savo motinai B. O. U. išdavė įgaliojimą (1 t., 172 b. l.) išnuomoti, duoti naudoti panaudos pagrindais jai priklausantį butą su rūsiu.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis ir nubraižytomis schemomis (1 t., 33-42 b. l.; 2 t., 73-83 b. l.) užfiksuota namo (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusių automobilių Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra; buto (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Nuotraukose (1 t., 44-73 b. l.) užfiksuota, kaip po sprogimo atrodė namo (duomenys neskelbtini), išorė, pirmoji laiptinė, butai, aplinka.

Papildomame ir pakartotiniame įvykio vietos apžiūros protokoluose su fotolentelėmis ir nubraižytomis schemomis (1 t., 74-79, 80-83 b. l.) užfiksuota buto (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Daiktų apžiūros protokole su fotolentelėmis (1 t., 175-177 b. l.) užfiksuota 8 vnt. raktų apžiūra.

UAB „Pastatų konstrukcijos“ pateikė 2013 m. vasario 25 d. statinio ekspertizės aktą Nr. SE 13-05 (2 t., 13-26 b. l.). Statinio ekspertizės akte teigiama, kad sprogimas įvyko namo pirmoje laiptinėje. Pažeidimai po avarijos atsirado tik šioje laiptinėje, kitos laiptinės avarijos metu nenukentėjo. Pirmoje laiptinėje nukentėjo 2-3 aukštų butai, esantys greta buto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiradusius pažeidimus būtų galima sugrupuoti taip: praktiškai visuose butuose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) išlėkė durys. Jos vėliau atstatytos, bet nesutvarkyti angokraščiai. Dviejuose artimiausiuose nuo įvykusios avarijos butuose išdužo langai ir pažeisti asbocementiniai balkonų aptvėrimai. Šie pažeidimai iš dalies sutvarkyti. Dviejuose butuose supleišėjo vidinės sienos, tačiau plyšiai smulkūs ir nepavojingi, avarinės būklės nesukelia. Daugelyje butų tarp plokščių sandūrų atsirado plyšiai. Tai yra sandūrų užtaisymo siūlės. Konstrukcijų sujungimo mazgai nepažeisti. Pirmoje namo laiptinėje sprogimo metu sudužo langų stiklai, taip pat buvo pažeisti mediniai langų rėmai ir išorės durys. Pastatui ir jo konstrukcijoms papildomų stiprinimo darbų nereikia. Pastato techninė būklė atitinka STR 2.01.01(1):2005 ir 2.01.01(4):2008 reikalavimus. Visi tvarkymo darbai kvalifikuojami kaip remonto darbai. Juos atlikus bus užtikrintas tolesnis ilgalaikis ir saugus pastato eksploatavimas.

UAB „Šiaulių namų valda“ pateikė atliktų darbų aktą už 14 080,77 Lt; UAB „Agetas“ – tris atliktų darbų perdavimo aktus už 3 409,98 Lt, užsakymą UAB „Perima“ už 1 995 Lt (2 t., 56-64 b. l.).

2013 m. kovo 6 d. specialisto išvadoje Nr. 40-25-ISI-251 pažymėta, kad tirti pateiktas dujų skaitliuko vamzdis nuo savo tęsinio atidalintas pjovimo būdu diskiniu metalo pjovimo įrankiu (2 t., 86-87 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole su fotolentelėmis (2 t., 88-90 b. l.) užfiksuota dujų čiaupo - sklendės apžiūra.

Kaltinamasis G. S. su UAB „Inosantas“ 2013 m. vasario 6 d. sudarė sutartį dėl lombardo paslaugų ir 1 mėn. (iki 2013 m. kovo 6 d.) užstatė mobilaus ryšio telefoną Samsung 15500 (2 t., 91 b. l.).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. kovo 20 d. raštuose, epikrizėje (2 t., 141, 143-144 b. l.) pažymėta, kad nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 21 d. dėl galvos, abiejų rankų ir kelių sričių nudegimo IIA ir IIB 20 % G. S. yra gydomas Ortopedijos – traumatologijos skyriuje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2013 m. balandžio 18 d. rašte Nr. G-(1.22)-598 (2 t., 146 b. l.) nurodyta, kad nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. kovo 20 d. G. S. gydėsi Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Nudegimų skyriuje.

Įvertinęs kaltinamųjų paaiškinimus, liudytojos B. O. U. parodymus, kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus su nuotraukomis ar fotolentelėmis, kitus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, nes surinkti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, jų atitikimą vieni kitiems, nuoseklumą ir logiškumą, bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad nukentėjusioji G. F., kuriai atstovavo motina B. O. U., ir kaltinamasis R. R. 2012 m. vasarą žodžiu neterminuotai sudarė buto (duomenys neskelbtini), nuomos, tiksliau sakant – panaudos, sutartį, nes nukentėjusioji G. F., atstovaujama motinos B. O. U., leido butą (su visa jame esančia įranga) valdyti ir naudoti neatlygintinai (CK 6.629 str. 1 d.). Šiame bute kaltinamasis R. R. leido apsigyventi kitam kaltinamajam G. S. (subpanauda). Taigi kaltinamasis R. R. iš vienos pusės per įgaliotą asmenį B. O. U. civiliniais (panaudos) teisiniais santykiais buvo susijęs su buto savininke G. F., iš kitos pusės – su kaltinamuoju G. S. Tai, kad kaltininkas sutarčių pagrindu teisėtai valdo svetimą turtą, kurio atžvilgiu jis turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, reiškia, kad turtas yra jam patikėtas. Už kaltininkui patikėto svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė numatyta ne BK 178 straipsnyje, kuris inkriminuotas abiems kaltinamiesiems, bet BK 183-184 straipsniuose.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 p.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-75/2010).

Gyvendamas bute (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. R. darė remontą. Jis be buto savininkės G. F. arba jos įgaliotos atstovės B. O. U. sutikimo nutarė atsikratyti kriaukle. Ją nuėmė abu kaltinamieji, o nunešė prie konteinerio ir išmetė kaltinamasis G. S., nes jam tą padaryti liepė kaltinamasis R. R., kurį pastarasis laikė „šeimininku“.

Vėliau kaltinamasis R. R. nutarė pakeisti seną vonią; išsirinko, kuo ją pakeisti, suorganizavo transporto priemonę išvežti vonią. Jeigu kaltinamasis R. R. išsirinko kitą vonią, organizavo senosios išvežimą, vadinasi, žinojo naujos kainą ir turėjo turėti atitinkamą pinigų sumą. Todėl bylą nagrinėjantis teismas remiasi kaltinamojo G. S. paaiškinimais, kad jis nupjovė dujinę viryklę su kaltinamojo R. R. žinia ir jo nurodymu, bei atmeta tam prieštaraujančius kaltinamojo R. R. paaiškinimus, kad kaltinamasis G. S. pats sugalvojo nupjauti dujinę viryklę ir taip padarė, o jis (R. R.) tik sutiko ją kartu su sena vonia išvežti, nes vis tiek naudos tą pačią transporto priemonę.

Seną vonią ir seną dujinę viryklę pasamdyta transporto priemone kaltinamieji išvežė ir pridavė į metalo supirktuvę; už dalį gautų pinigų (50 Lt) nupirko kitą (naujesnę) vonią. Pasak kaltinamojo R. R., iš karto nupirkti kitas ir kriauklę, ir dujinę viryklę pritrūko pinigų (o po to įvyko nelaimė). Byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti kaltinamojo R. R. paaiškinimus, kad vietoj senos kriauklės ir dujinės viryklės jis ateityje planavo įgyti kitas kriauklę ir dujinę viryklę, o visos abejonės, kurių priimtinomis priemonėmis neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo).

Be to, kad nepavyko nustatyti kaltinamųjų nusikalstamo sumanymo svetimą turtą pasisavinti ar iššvaistyti, bylą nagrinėjantis teismas nemano, kad kaltinamųjų veiksmai, jei būtų pripažinti neteisėtais, turėtų būti traktuojami kaip nusikalstami pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ar BK 184 straipsnio 3 dalį.

Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Kasacinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad nagrinėjant nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę, baudžiamąsias bylas, dažnai kyla sunkumų atribojant pavienes nusikalstamas veikas nuo tęstinių. Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamojo kodekso uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (dalį, punktą). Svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, jungiantis kelis veiksmus, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, bet dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – vienas grobiamo turto šaltinis, tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimo atvejų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta ir panašiai – nėra esminiai, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu, tačiau apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko požiūriu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Svetimo turto grobimo bylose tęstinę nusikalstamą veiką papildomai rodo ta aplinkybė, kad turtas grobiamas iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Svarbus tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo nusikalstamų veikų daugeto, yra vieningas kaltininko sumanymas padaryti keletą veikų, dėl to visos jos kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas. Tuo tarpu nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kiekviena iš padarytų veikų reikštų atskirą nusikaltimą, būtų atskirai kvalifikuojama, o jų visuma sudarytų nusikaltimų daugetą. [...]

Pažymėtina, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos atskiros veikos neturi savarankiško nusikaltimo požymių ir laikomos vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis – epizodais. Pripažinus tęstinę nusikalstamą veiką, atskirais epizodais pagrobto turto vertė sudedama. Taigi kelias realią nusikaltimų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas pripažinus viena tęstine nusikalstama veika, kaltininkas atsakys tik už vieną nusikaltimą, bet veika bus kvalifikuojama pagal tą BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato atsakomybę už visą pagrobto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2013).

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamieji (ar bent vienas iš jų) būtų ketinę pasisavinti arba iššvaistyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, o būtent: seną kriauklę ir seną dujinę viryklę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių tai padarę ne vienu sykiu, o per du kartus atskirai. Todėl nėra pagrindo per du atskirus kartus jų pasisavintus ar iššvaistytus daiktus pripažinti viena tęstine nusikalstama veika bei, kvalifikuojant veiką, sudėti pasisavinto ar iššvaistyto svetimo turto vertę. Kadangi atskirai paėmus kiekvieno pasisavinto ar iššvaistyto svetimo turto (kriauklės, dujinės viryklės) vertė nesiekia 1 MGL, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Iš to, kas yra nurodyta, bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad kaltinamieji neturėjo nusikalstamo sumanymo pasisavinti ar iššvaistyti svetimą turtą, o netgi jeigu būtų pripažinta priešingai, - kad kaltinamieji neturėjo nusikalstamo sumanymo pasisavinti ar iššvaistyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kurio bendra vertė būtų didesnė kaip 1 MGL, bet mažesnė nei 3 MGL. Susiklosčius nurodytai situacijai, kaltinamieji dėl kriauklės ir dujinės viryklės vagystės (pasisavimo ir iššvaistymo) išteisinami.

Nustatant, ar yra kaltinamojo R. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos pagal BK 188 straipsnio 1 dalį, reikia atriboti jo neteisėtus veiksmus (neveikimą), turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, jeigu tokių yra, nuo neturinčių tiesioginio priežastinio ryšio. Kaip minėta, teismas atmetė kaltinamojo R. R. paaiškinimus esą jis nematė ir/ar negirdėjo, kaip kaltinamasis G. S. nupjovė dujinę viryklę, kad tą pastarasis padarė be suderinimo su juo. Tačiau kaltinamajam G. S. nupjovus dujinę viryklę ir nupjauto dujų vamzdžio neužaklinus, sprogimas neįvyko. Prieš 1-2 dienas iki įvykio kaltinamasis liudytojos B. O. U. liepimu išėjo iš buto, užrakino buto laukujų duris ir atidavė raktus įgaliotam asmeniui. Kaltinamojo R. R. teigimu, tas kelias dienas jis praleido pas draugus, kol per visuomenės informavimo priemones sužinojo apie panaudos pagrindais naudotame bute įvykusią nelaimę. Kad kelias dienas iki sprogimo ir per sprogimą kaltinamasis G. S. bute (duomenys neskelbtini) buvo vienas, patvirtino ir kaltinamasis G. S. Apklausti nukentėjusieji ir liudytojai tuo laiku bute Nr. (duomenys neskelbtini) ar aplink kaltinamojo R. R. irgi nepastebėjo. Sprogimo priežastis tyręs specialistas S. B. paaiškino, kad tam, jog įvyktų tokio stiprumo sprogimas, užteko, kad patalpoje būtų 5-15 % dujų. Tai - labai nedidelis kiekis, kuris, dujų čiaupui esant atidarytam, gali pritekėti per 20-40 min.

Išanalizavęs įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog būtent kaltinamasis R. R. 2013 m. vasario 8 d. per neatsargumą paliko atidarytą dujų čiaupą, pro jį ėmusios tekėti dujos susimaišė su oru ir, kaltinamajam G. S. po 20-40 min. įžiebus ugnį, sprogo, padarydamos didelę turtinę žalą nukentėjusiesiems. Nors duodamas paaiškinimus baudžiamojo proceso metu kaltinamasis R. R. nebuvo visiškai atviras ir nuoširdus, tačiau jo neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. leidimas kaltinamajam G. S. nupjauti dujų vamzdį ir nupjauto dujų vamzdžio neužaklinimas, savaime žalos nenulėmė tol, kol dujų čiaupas buvo užsuktas ir dujos nenutekėjo. Tokiu atveju kaltinamasis R. R. dėl kaltinimo pagal BK 188 straipsnio 1 dalį išteisinamas, neįrodžius, kad jis būtų dalyvavęs ją darant.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti procesiniai klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo G. S. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas dėl neatsargumo (BK 16 str. 2 d.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad pripažino inkriminuotus faktus ir, juos padaręs, gailėjosi, nes kaltę neigė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad kaltinamasis G. S. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes nenustatytas tikslus girtumo laipsnis, nėra įrodymų, jog ši aplinkybė būtų turėjusi įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis G. S. oficialiai nedirba (2 t., 166 b. l.), į profilaktinę įskaitą neįrašytas (2 t., 109 b. l.), neįtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą (2 t., 164-165 b. l.). Baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 160-163 b. l.). Teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 000 Lt) bauda, baudos nesumokėjo (2 t., 158-159 b. l.).

Nuteistajam G. S. skirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (2 t., 185, 188 b. l.); išteisintajam R. R. skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (paso) paėmimas (2 t., 127-130 b. l.; 3 t., 97-98 b. l.), taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str.).

- pjūklelis metalui pjauti su įtvaru, 5 vnt. diskelių, kampinis šlifuoklį „Skil“, saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK (Purienų g. 48, Šiauliuose) (2 t., 92-93 b. l.), grąžinami jo teisėtam savininkui R. R.;

- dujų skaitliukas su dviem vamzdžiais, dujų čiaupas pakuotėje Nr. 0038509, rankenėlė pakuotėje Nr. 0090914, saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK (Purienų g. 48, Šiauliuose) (2 t., 92-93 b. l.), grąžinami jų teisėtai savininkei G. F.;

- dvi cigarečių nuorūkos, degimo pėdsakai pakuotėje Nr. 0038442, saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK (Purienų g. 48, Šiauliuose) (2 t., 92-93 b. l.), kaip beverčiai sunaikinami;

- kompaktinė plokštelė su įvykio vietos nuotraukomis, prisegta prie bylos viršelio, paliekama saugoti byloje (BPK 94 str.).

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamąjį R. R. gynė advokatė V. Laukevičienė. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. birželio 19 d. pateikė pažymą, kad kaltinamajam R. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 280 Lt (4 t., 159 b. l.). Išteisinus R. R. pagal abi inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 str. 1 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nusikaltimą padariusių asmenų 21 288,65 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., 69, 71 b. l.). Civilinį ieškinį grindė tuo, kad 2013 m. vasario 8 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A-424 (2 t., 71 b. l.) iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo skyrė 21 288,65 Lt padengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir jo prieigų ekstremaliojo įvykio likvidavimo išlaidas.

Baudžiamojoje byloje gali būti kompensuojami tik tie nuostoliai, kurie yra tiesioginė padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A-424 (2 t., 71 b. l.) iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo skyrė 21 288,65 Lt, iš kurių 19 485,75 Lt gavo UAB „Šiaulių namų valda“ už padarinių likvidavimą, o 1 802,90 Lt - UAB „Pastatų rekonstrukcijos“ už daugiabučio namo, nukentėjusio po sprogimo, ekspertizės išlaidas. UAB „Šiaulių namų valda“ patvirtino, kad po sprogimo atliko neatidėliotinus pirmo būtinumo darbus už 19 485,75 Lt, kuriuos skyrė Šiaulių miesto savivaldybė (2 t., 56-64 b. l.). Taigi 19 485,75 Lt išlaidų yra tiesioginis nusikalstamos veikos rezultatas (turtinė žala) ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo G. S. UAB „Pastatų rekonstrukcijos“ už daugiabučio namo ekspertizės išlaidas sumokėta 1 802,90 Lt suma nėra tiesioginė nusikalstamos veikos pasekmė, tai yra išvestinė žala, todėl šių išlaidų atlyginimas baudžiamojo proceso metu negali būti priteisiamas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. teismui paduotu ir priimtu civiliniu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš kaltinamųjų 2 700 Lt turtinės žalos atlyginimo (4 t., 83-84 b. l.). Civilinį ieškinį grindė tuo, kad, bute (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 8 d. įvykus sprogimui, išdužo buto Lieporių g. 1-6, Šiauliuose, kuriame gyvena nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, balkono stiklai ir rėmai. Įstiklinimo darbai ir medžiagos kainavo 2 700 Lt. Pridėjo išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: UAB „Elvikta“ 2013 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 006627, pinigų priėmimo kvitus Serija DAL Nr. 519488 ir 519490, 2013 m. vasario 9 d. laikraščio „Šiaulių kraštas“ ištrauką (4 t., 89-93 b. l.).

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas