- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-382-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- D. A.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-133-287/2018 pagal ieškovo D. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei S. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. A., institucija, byloje teikianti išvadą – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, sprendžiant atsakovės S. B. priešieškinio ieškovui D. A. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei S. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. A., institucija, byloje teikianti išvadą, – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 2018 m. kovo 23 d. teisme gautas atsakovės S. B. priešieškinis ieškovui D. A. dėl skolos, susidariusios dėl už ieškovą įvykdytos nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalies, priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas Pakruojo rūmai 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
3. Šiuo atveju atsakovė reiškia priešieškinio reikalavimą dėl 3548,80 Eur skolos, atsiradusios dėl už ieškovą įvykdytos nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalies priteisimo, todėl teismas sprendė, kad šis reikalavimas turi būti apmokėtas 106,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, kurį įpareigojo sumokėti atsakovę ir pateikti jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodydama aplinkybes apie tai, kad ieškovas netinkamai vykdė išlaikymo prievolę, o ji visiškai įvykdė ieškovo išlaikymo prievolės dalį, nepateikė visiškai jokių įrodymų, t. y. kad ieškovas neteikė išlaikymo ar teikė jį tik iš dalies. Teismui neaišku, kokio dydžio išlaikymą ginčijamu laikotarpiu atsakovė faktiškai teikė vaikui, t. y. kokias ji išleido sumas vaikui šiais laikotarpiais, kokio dydžio išlaikymas buvo vaikui reikalingas, nepateikė net duomenų apie savo turtinę padėtį ir gautas (turėtas) šiais laikotarpiais pajamas, šeiminę padėtį bei kitus išlaikytinius, ar kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo ir t.t. Priešieškinyje pateikta išlaikymo mokėjimo lentelė teismui nesuprantama, pagal kokius duomenis ji sudaryta, nes nepateikti jokie sąskaitų išrašai ar kt. rašytiniai dokumentai, pagrindžiantys tokius skaičiavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė, pateikdama priešieškinį CK 6.50 straipsnio pagrindu, privalo jo turinį pagrįsti pirmiau nurodytais rašytiniais įrodymais ir juos pateikti teismui, pridedant jų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties dalį dėl įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodomas aplinkybes, pateikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė nesutinka, kad teismo nurodyti priešieškinio trūkumai dėl įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodomas aplinkybes, nepateikimas, sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, yra reikšmingi sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą ir negali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, atsižvelgiant į tai, kad tai šeimos kategorijos byla, kurioje teismui numatytas aktyvus vaidmuo, tarp jų ir įrodymų rinkimo procese. Be to, teismas turi tiesioginį priėjimą prie civilinės bylos Nr. 2-683-284/2010. Iš skundžiamos nutarties turinio apeliantei susidarė įspūdis, kad priešieškinio priėmimo stadijoje teismas iš esmės bandė atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliantės nuomone, nėra jokių kliūčių priešieškinį priimti ir nagrinėti kartu su ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliantė neskundžia nutarties dalies dėl nurodymo sumokėti žyminį mokestį, todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties dalies, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams (įrodymų pateikimo) pašalinti pagrįstumo.
7. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovės pateikto priešieškinio neatitikimą šiems reikalavimams. Būtent ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 str. 4 d.).
9. Iš atsakovės pateikto priešieškinio turinio matyti, kad atsakovė CK 6.50 straipsnio pagrindu, ieškovui neteikiant teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui, siekia prisiteisti skolą, kurią atsakovė yra įvykdžiusi už ieškovą.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodomas aplinkybes.
11. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju nėra aiškus ar netinkamai suformuluotas priešieškinio dalykas ir pagrindas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtu pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą; ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3- 380/2008, Nr. 3K-3-302/2013, ir kt.).
13. Pažymėtina ir tai, kad galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas priešieškinio trūkumas dėl įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodomas aplinkybes, nepateikimas, nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, o teismo prašomi pateikti įrodymai gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose.
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės pateikto priešieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė atsakovei terminą įrodymams, priešieškinio aplinkybėms pagrįsti, pateikti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis atskirojo skundo argumentas sudaro pagrindą panaikinti teisiškai nepagrįstą ir neteisėtą nutarties dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria atsakovei nustatytas terminas įrodymams, pagrindžiantiems priešieškinyje nurodomas aplinkybes, pateikti.