Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Renatai Stonkuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, neištekėjusiai, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 23 d., 16 val. 57 val., Perkėlos g 1C, Klaipėdoje, L. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLU9000IM02F4C1 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje pateikė neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, aprašymas, apskaičiuoti importo mokesčiai), tuo L. M. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 48 straipsniu, po muitinio įforminimo papildomai patikrinusi deklaruotos PVC plėvelės iš polivinilchlorido (TARIC kodas 3920 43 10 92) klasifikavimo ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumą, užbaigusi ir įforminusi patikrinimo rezultatus, 2017-08-29 priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190477S, kuria pakeitė deklaruotai prekei TARIC kodą į 3920 43 10 99, patikslino prekės aprašymą nurodant „Plėvelė, pagaminta iš polivinilchlorido (PVC), kurios sudėtyje esantis plastifikatorius sudaro ne mažiau kaip 6%, 0,2 mm storio“ ir įregistravo mokestinę nepriemoką: muito 1948,00 Eur, įtraukė į apskaitą VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant - 409,00 Eur. Prekės muitinė vertė 29 975,73 Eur, o tai sudaro 795,96 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kurio 3 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą (2016-12-23), kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. L. M. padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 209 (2) straipsnio 3 dalį atitinka ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir yra švelnesnė nei ATPK 209 (2) straipsnio 3 dalyje (minimalios ir maksimalios baudų vidurkis 2896,00 Eur), todėl L. M. veika perkvalifikuota į nusižengimą pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį (minimalios ir maksimalios baudų vidurkis 2200,00 Eur).

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. teismo posėdžio metu sutiko, kad pažeidimas padarytas ir paaiškino, kad importuotojas nesutiko tikrinti prekės kodo ir (ar) kompensuoti tyrimo išvados, nes tai susiję su papildomomis išlaidomis. Muitinė taip pat tik po laboratorijoje atlikto tyrimo nustatė teisingą prekės TARIC kodą ir prekės sudėtį. Prekės savybių nebuvo galima nustatyti neturint specialių žinių ir priemonių. Abejonių dėl prekės suklasifikavimo jai nekilo, todėl duomenis deklaracijoje nurodė pagal kliento UAB „Lubų centras“ pateiktus duomenis. Šiuo metu mokesčiai jau yra sumokėti, žala valstybei atlyginta. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Byloje yra L. M. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodė, jog 2017 m. gruodžio 23 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atstovaudama UAB „Lubų centras“ pateikė importo deklaraciją Nr. Nr. 16LTLU9000IM02F4C1, kurioje deklaravo prekę „PVC plėvelė iš polivinilchlorido“, naudojo TARIC kodą 3920 43 10 92, nes tokį nurodė užsakovas. Dėl prekės sudėtingos specifikos, be papildomų tyrimų, negalėjo numatyti, kad prekės kodas galėtų keistis į 3920 43 10 99.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė R. Stonkuvienė parodė, kad L. M. neturėjo pakankamai domenų, kad lengvatiniam tarifui taikyti. Norėdama taikyti lengvatinį tarifą L. M. turėjo iš pradžių prekei nustatyti bendro pobūdžio kodą ir tik gavus pakankamai duomenų, jog galima taikyti lengvatinį tarifą, taikyti nulinį (lengvatinį) tarifą. Pateikdama importo deklaraciją L. M. neteisingai nurodė prekės kodą, prekės aprašymą. Nors prekių statistinė (muitinė) vertė deklaracijoje nurodyta teisinga, tačiau pakeitus prekės TARIC kodą ir prekės aprašymą paskaičiuota mokestinė nepriemoka bei papildomai apskaičiuota 1948 Eur muito mokesčio ir 409 Eur PVM mokesčio. L. M. taikoma ANK 212 straipsnio 4 dalis, kadangi ji neteisėtai panaudojo nulinį tarifą, o norėdama jį taikyti šiuo atveju turėjo kreiptis į laboratoriją. Muitinė pažeidimą nustatė tada, kai apie galimą neigiamą sprendimą buvo informuotas ūkio subjektas UAB „Lubų centras“. Dėl nuobaudos dydžio paliko spręsti teismo nuožiūra.

Deklaracija Nr. 16LTLU9000IM02F4C1 nustatyta, jog deklaruota prekė – PVC plėvelė iš polivinilchlorido 0,18-0,21 mm storio, prekės kodas – 39204310 92 (31 langelis). Prekės statistinė vertė – 29975,73 Eur (46 langelis). Prekės siuntėjas ZHEJIANG MSD NEW MATERIAL CO., LTD, Prekių gavėjas UAB „Lubų centras“, prekių deklarantas UAB „Muita“, deklaraciją pateikė deklarantas L. M.. Deklaracijos 47 langelyje „Mokesčių paskaičiavimas“ nurodytas muito mokesčio pagrindas A00 29975,73, mokėtino mokesčio suma 0,00 Eur, nurodytas mokesčio pagrindas pridėtinės vertės mokesčiui 30060,73, mokėtino mokesčio suma 6313 Eur.

2017 m. gegužės 5 d. raštu Klaipėdos teritorinė muitinė kreipėsi į Muitinės laboratoriją prašydama įvertinti importuotojo UAB „Lubų centras“ pateiktus dokumentus ir pateikti išvadą, ar pagal juose pateiktą informaciją buvo galimybė prekei nustatyti deklaruotą TARIC kodą 3920 43 10 92, taip pat nustatyti pateiktos prekės pavyzdžio sudėtį bei rekomenduoti prekės kodą.

2017 m. gegužės 22 d. Muitinės laboratorijos tyrimo aktu nustatyta, kad plėvelė yra pagaminta iš polivinilchlorido (PVC), kurios sudėtyje esantis plastifikatorius sudaro ne mažiau kaip 6 % masės. Plėvelės storis - 0,2 mm. Plokštės, lakštai, plėvelės, folija ir juostelės iš plastikų, neakytų ir nearmuotų, nelaminuotų, nesutvirtintų ir panašiai nekombinuotų su kitomis (negu plastikai) medžiagomis, yra klasifikuojami 3920 pozicijoje. Tyrimui pateiktos plėvelės iš polivinilchlorido (PVC), rekomenduojamas TARIC kodas yra 3920 43 10 99.

2017 m. gegužės 25 d. pranešimu UAB „Lubų centras“ informuotas apie galimą nepalankų patikrinimą vykdant supaprastintą patikrinimą.

2017 m. rugpjūčio 29 d. Supaprastinto tikrinimo ataskaitoje užfiksuota, jog UAB „Lubų centras“ iš Kinijos įmonės „Zhejiang MSD NEW Material Co. Ltd.“ importavo PVC plėvelę iš polivinilochlorido ir Klaipėdos teritorinėje muitinėje įformino importo deklaraciją Nr. 16LTLU9000IM02F4C1 prekių išleidimui į laisvą apyvartą, kurioje prekę deklaravo TARIC kodu 3920 43 10 92. Prekei taikytas autonominis suspenduotas 0% muito tarifas ir standartinis 21% pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM). Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1387/2013, kuriuo sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems žemės ūkio ir pramonės produktams, nuostatomis, autonominis suspenduotas 0% muito tarifas yra taikomas TARIC kodu 3920 43 10 92 klasifikuojamai ir tik šiuos parametrus atitinkančiai prekei t. y. „Lakštas iš polivinilchlorido, stabilizuoto dėl ultravioletinių spindulių, neturintis net mikroskopinių skylučių, ne mažesnio kaip 60 µm, bet ne didesnio kaip 80 µm storio, 100 dalių polivinilchlorido, kurio sudėtyje esantis plastifikatorius sudaro ne mažiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 dalių“. Klaipėdos teritorinė muitinė įpareigojo UAB „Lubų centras“ pateikti su importo deklaracija susijusius dokumentus. Išnagrinėjus bendrovės pateiktą informaciją nustatyta, kad importuota prekė yra plėvelė iš polivinilchlorido (PVC), nurodytas plėvelės storis 0,18 mm+-0,01 mm, PVC plastifikatorius sudaro daugiau kaip 6%, prekei eksportuotojas nurodo HS kodą 3920 43 00 90. Išanalizavus Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą Nr. 17MLT0605 (2017-05-22), nustatyta, kad importuota ir tyrimui pateikta plėvelė yra pagaminta iš polivinilchlorido (PVC), kurios sudėtyje esantis plastifikatorius sudaro ne mažiau kaip 6% masės. Plėvelės storis - 0,2 mm ir tai sudaro 200 µm (mikronų). UAB „Lubų centras“ importo deklaracijoje Nr. 16LTLU9000IM02F4C1 (2016-12-23) importuotą ir deklaruotą prekę „PVC plėvelės iš polivinilochlorido 0,18-0,21 mm storio“ suklasifikavo ją neatitinkančiu TARIC kodu 3920 43 10 92. Klaipėdos teritorinė muitinė nusprendė keisti importo deklaracijoje Nr. 16LTLU9000IM02F4C1 (2016-12-23) deklaruotų prekių TARIC kodą iš 3920 43 10 92 į 3920 43 10 99 ir patikslinti prekės aprašymą nurodant „Plėvelė, pagaminta iš polivinilchlorido (PVC), kurios sudėtyje esantis plastifikatorius sudaro ne mažiau kaip 6%, 0,2 mm storio“; perskaičiuoti importo deklaracijoje Nr. 16LTLU9000IM02F4C1 (2016-12-23) muitą (įmokos kodas A00) iš 0,00 Eur į 1 948,00 Eur, PVM (įmokos kodas B00) iš 6 313,00 Eur į 6 722,00 Eur ir 36 langelyje taisyti preferenciją iš „110“ į „100“ ir įregistruoti mokestinę nepriemoką.

2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Klaipėdos teritorinė muitinė informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie deklaracijoje Nr. 16LTLU9000IM02F4C1 deklaruotos prekės PVC plėvelės TARIC kodą ir perskaičiavo importo mokesčius.

2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinti protokolą surašiusiai institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

2017 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau nei kaip vieneriems metams, pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 25 d.

2017 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. M. importo deklaracijoje patiekė neteisingus duomenis: prekės kodą (33 langelis), prekės aprašymą (31 langelis), ko pasekoje apskaičiuoti ir neteisėtai sumažinti mokesčiai (47 langelis). Pakeitus prekės kodą ir pritaikius didesnį muito tarifą, muitinė papildomai apskaičiavo mokestinę nepriemoką –1948 Eur muito ir 409 Eur PVM.

Byloje pateikta prekės - PVC plėvelės įgijimo sąskaita – faktūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi, L. M. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji duomenis apie prekės deklaracijoje nurodė remdamasi prekės gavėjo pateiktais duomenis, neįsitikinusi, jog teisingai nurodė visus duomenis, negali panaikinti jos, kaip deklaruojančio asmens, atsakomybės.

Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdama importo deklaraciją L. M. tapo atsakinga, kad duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad L. M. deklaracijoje neteisingai nurodė prekės duomenimis – prekės aprašymą, TARIC kodą, taip pat neteisingai paskaičiuotus mokėtinus mokesčius, remdamasi prekės gavėjo pateiktais duomenimis, nepašalina jos kaltės, o yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N-575–269/2009) teismas yra pasisakęs, kad pagal deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. L. M. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad patikrinimas nebuvo atliekamas, nes importuotojas (UAB „Lubų centras“) nesutiko tikrinti prekės kodo ir (ar) kompensuoti tyrimo išvados, nes tai susiję su papildomomis išlaidomis. Todėl prekę ji deklaravo pagal gavėjo pateiktus duomenis jais pasitikėdama. L. M., siekdama išvengti papildomų išlaidų, šių duomenų nepatikrino, nors tokią galimybę turėjo. Todėl faktas, kad L. M. pasitikėjo prekių gavėjo nurodytais duomenimis, įrašydama juos į deklaraciją, jos, kaip deklarantės, atsakomybės nešalina. Šiuo atveju, L. M. teisės pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdama jai pateikta informacija, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (ANK 9 straipsnio 2 dalis). L. M., kaip deklarantė, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo ir gavėjo pateiktus duomenis. Pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje, L. M. suklaidino muitinę.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d., 16 val. 57 val., Perkėlos g 1C, Klaipėdoje, L. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, būdama atsakinga už prekės pateikimą muitiniam tikrinimui Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLU9000IM02F4C1 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje pateikė neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, aprašymas, apskaičiuoti importo mokesčiai), tuo L. M. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Po muitinio įforminimo papildomai patikrinusi deklaruotos PVC plėvelės iš polivinilchlorido (TARIC kodas 3920 43 10 92) klasifikavimo ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumą, 2017-08-29 priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190477S, kuria pakeitė deklaruotai prekei TARIC kodą į 3920 43 10 99, patikslino prekės aprašymą nurodant „Plėvelė, pagaminta iš polivinilchlorido (PVC), kurios sudėtyje esantis plastifikatorius sudaro ne mažiau kaip 6%, 0,2 mm storio“ ir įregistravo mokestinę nepriemoką: muito 1948,00 Eur, įtraukė į apskaitą VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant - 409,00 Eur. Prekės muitinė vertė 29 975,73 Eur, o tai sudaro 795,96 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Taigi L. M. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.

L. M. prašo paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Prašė atsižvelgti į tai, kad jos vidutinis darbo užmokestis sudaro 1200 Eur, todėl paskirta bauda turės sunkias turtines ir psichologines pasekmes, paskirta bauda būtų neproporcinga jos veiksmų pavojingumui. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, dėl nuobaudos dydžio paliko spręsti teismo nuožiūra.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog L. M. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydama deklaraciją pasitikėjo importuotojo jai nurodytais duomenimis, kurie suklaidino pažeidėją. L. M. teisingai nurodė prekės mutinę vertę, tačiau dėl neteisingo prekės TARIC kodo ir prekės aprašymo deklaracijoje muitinė paskaičiavo mokestinę nepriemoką. Taigi, L. M. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Tai nešalina L. M. administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą. Teisminio nagrinėjimo metu L. M. neginčijo, jog pažeidimas buvo padarytas, tačiau tvirtino, jog dėl pažeidimo nėra jos kaltės, kadangi ji nekilo abejonių dėl deklaruojamos prekės nomenklatūros kodo teisingumo bei prekės sudėties. Taigi L. M. nepripažino, jog yra kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, jos atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. L. M. 2017 m. gegužės 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu bausta pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnyje kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, todėl tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

L. M. jauno amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1200 Eur. Darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, sąžininga, kruopšti ir profesionali darbuotoja.

Už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą numatyta skirti baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už šį pažeidimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus nagrinėjamu atveju L. M. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir neteisinga nuobauda.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, L. M. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už šio administracinio nusižengimo padarymą L. M. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - mažesnę baudą, nei minimali numatyta ANK 215 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. M. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 200 Eur (du šimtai eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 17074561915 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.