Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. Š. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui viešo paskelbimo būdu 2016-06-14 buvo įteikta ieškinio ir priedų kopija bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo PK Kriminalinės policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 17-1-02531-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti: įtariamasis M. Š., nukentėjusysis L. S..

2016-02-26 prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-02531-14 nutrauktas, nes buvo išnaudotos visos galimybės surinkti reikšmingus ikiteisminiam tyrimui duomenis ir nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kitos įtariamosios J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu. Tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį turimą aiškiai konstatuota, kad įtariamasis M. Š. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veiksmus, po kurių nukentėjusysis L. S. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą paties įtariamojo M. Š. nurodyta, kad pastarasis sudavė nukentėjusiajam į veidą, taip pat nukentėjusiajam gulint dar sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Pažymėtina, kad atsakovui M. Š. kyla pareiga atlyginti savo veiksmais padarytą žalą valstybei.

Atsakovo M. Š. nusikalstamais veiksmais sužalotas nukentėjusysis L. S. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 3167,23 Eur.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos, apmokėjo nukentėjusių asmenų gydymo išlaidas. Nukentėjusiojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Nukentėjusioji sveikatos sutrikdymus patyrė dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui atsirado prievolė regreso tvarka atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų šią žalą atlyginęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę atlyginti žalą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (3 167,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 71 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 167,23 Eur žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3 167,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 71 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.