Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2076-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
1-2076-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31906-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
J. T.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Aleksander Višnevski, Julius Jasaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2076-908/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31906-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;1.2.13.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, Gražinai Osinskajai,vertėjaujant Helenai Žemaitel,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam J. T., jo gynėjui advokatui Aleksander Višnevski,nukentėjusiajai S. S., jos atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui sukėlęs sunkių padarinių, o būtent:

jis pagal 2017 m. balandžio 2 d. montavimo (rangos) sutartį Nr. 2017-04-02/01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini) (rangovas), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), atstovaujamos vadovo R. L. (užsakovas), privalėjo pagal užsakovo užsakymą (pareikalavimą) savo, kaip rangovo rizika ir savo priemonėmis užsakovo nurodytame statybos objekte atlikti užsakovo pateiktų statybinių pastolių, stiebinių keltuvų, pakabinamų lopšių-platformų ir kitos įrangos montavimo bei demontavimo darbus, taip pat šia sutartimi garantavo, kad jam yra žinomi visi įrangos montavimo darbams atlikti teisės aktais nustatyti norminiai reikalavimai ir įsipareigojo griežtai ir nenukrypstamai jais vadovautis atlikdamas užsakovo užsakytus įrangos montavimo darbus. Vadovaujantis šia sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 6 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), privalėjo pastoliais pilnai užstatyti vidinio kiemo fasadą, t. y. perstatyti 3 pastolių sekcijas į priekį (2 iš vidinio kiemo ir 1 iš galinio fasado). J. T. 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. EVįs-00150 atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo saugą paskyrė pastolių montuotojų brigados vadovą G. P., neturintį tinkamos kvalifikacijos atlikti šias pareigas, tokiu būdu, J. T. pats privalėjo įgyvendinti darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat pagal minėtos rangos sutarties 2.1.5 punktą įsipareigojo „darbų vykdymo metu užtikrinti savo darbuotojų darbo saugą ir drausmę, statybos aikštelės priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą, tačiau jis 2018 m. liepos 5 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), demontuojant 2 sekcijas iš vidinio kiemo neužtikrino darbų vadovo priežiūros pastolių ardymo darbams, taip pat neparengė pastolių ardymo projekto, kuriame būtų numatytos konkrečios techninės priemonės, užtikrinančios saugų pastolių ardymo darbų atlikimą, kai pastolių išmontuojamoms konstrukcijoms transportuoti naudojama gervė, tuo pažeisdamas „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102) 2 priedo „Ypatingos nuostatos dėl pastolių naudojimo“ 4.3.2. punkto reikalavimą, numatantį, kad atsižvelgus į pasirinktus pastolius būtų naudojamas tipinis projektas, papildytas detaliais nurodymais dėl konkrečių pastolių pastatymo, jų elementų surinkimo, ardymo ir keitimo; 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.12 punkto reikalavimą, numatantį, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas;, Gervės instrukcijos 5.3.2.3 punkto ir Pastolių montavimo instrukcijos 2.4.15 punkto nurodymą, kad vertikalųjį pastolių rėmą, prie kurio tvirtinama pasukamoji strėlė, privaloma viršuje ir apačioje inkaruoti prie pastato sienos tempimui ir gniuždymui atspariais inkarais bei užfiksuoti 2 įstrižainėmis, dėl to 2018 m. liepos 5 d., 10.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių montuotojas M. S., būdamas ant pastolių dvyliktojo aukšto pakloto, prie gervės kablių prikabino 167.6 kg sveriančias Altrad gamintojo sertifikuotas (pagal sąskaitą faktūrą SP171359 iš gamintojo „Altrad-Mostospal Spolka zo.o“ įsigytas 2018-06-11) pastolių dalis: dvi medines išilgines (3.07 m) borto lentas, du plieninius paklotus 3.07X0.32 U, aikštelę 3.07 m. atidaromą su laipteliais, tris vertikalius plieninius rėmus Plus 0.73X2.0 m, keturis viengubus plieninius turėklus 3.07 m, ir liepė apačioje stovinčiam pastolių montuotojui M. K. elektrinės gervės GEDA MAXI 150S, inv. Nr. 749376, strėle, pritvirtinta prie pastolių 23 aukšto vertikalaus rėmo, kuris nebuvo viršuje ir apačioje inkaruotas prie pastato sienos tempimui ir gniuždymui atspariais inkarais ir neužfiksuotas 2 įstrižainėmis, leisti pastolių dalis žemyn, tačiau dėl nestabilumo, tvirtinimo (sujungimo) vertikaliojo pastolių rėmo elementai suiro ir jie kartu su gervės GEDA MAXI 150S strėle ir prie jos prikabintu kroviniu krito iš 24 m aukščio, nutempdami ir konstrukciją bandžiusį laikyti M. S., kuris nukritęs patyrė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinio skruosto srityje, smakro dešinėje su muštine žaizdele, nosies nugarėlės srityje su odos nubrozdinimu, dešinės alkūnės srityje, kairės alkūnės srityje su odos nubrozdinimais, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje su odos nubrozdinimais, pilvo srityje, kairės blauzdos srityje su dauginiais nubrozdinimais, dešinio pado srityje, odos nubrozdinimus kairio žasto srityje, kairės plaštakos I piršto srityje, nugaros krūtininėje dalyje, abipus šlaunyse, muštines žaizdas dešinio dilbio ir kairio riešo srityse, masyvias minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus ir kaklo bei nugaros minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio ir abipusius šonkaulių lūžius su kairiojo plaučio dauginiais pažeidimais ir plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo išsiliejimu į abi krūtinplėvės ertmes, širdies dešinio prieširdžio plyšimą su kraujo išsiliejimu į širdiplėvės ertmę, kairio inksto ir kepenų plyšimus su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, stuburo V krūtininio slankstelio lūžį su visišku nugaros smegenų nutraukimu, kairio stipinkaulio tolimojo galo tipinį lūžį, dėl to nukentėjusysis M. S. mirė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. T. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Įmonė užsiima pastolių montavimu ir demontavimu.. Objektas, kuriame įvyko nelaimė, buvo daugiabutis namas, atrodo, 8 aukštų pastatas. Jis (kaltinamasis) turėjo užtikrinti darbų sauga, t. y. užtikrinti, kad M. S. būtų su apsaugos diržais, pritvirtintų gervę prie sienos su ankeriu. M. S. įmonėje buvo įdarbintas kaip pastolių montuotojas. Tą dieną jis turėjo nuardyti pastolius ir perstatyti prie kitos sienos. Iš M. K. žodžių, M. S. pradėjo ardyti pastolius, perkrovė gervę, gervė, neišlaikiusi svorio, pradėjo kristi ir M. kartu su ja. Jo (kaltinamojo) tą dieną objekte nebuvo. Supranta, kad jis, būdamas įmonės vadovu, turėjo prižiūrėti darbuotojus, užtikrinti jų saugą. Ten buvo dar kitas darbuotojas M. K., jis turėjo pastolių montuotojo pažymėjimą, VCA pažymėjimą (tokį europietišką darbo saugos pažymėjimą). Pastolių išmontavimo projektas nebuvo parengtas, buvo tik pastolių montavimo projektas. Atvažiuoja darbuotojas, turi planą, kaip reikia sumontuoti pastolius, o išmontavimas vyksta atbuliniu būdu. Tuo momentu su gervės instrukcija darbuotojai, tarp jų ir M. S., nebuvo supažindinti. Lietuvoje nėra tokių kursų, instrukcija buvo tik vokiečių kalba. Po įvykio instrukcija buvo išversta į lietuvių kalbą. Ant pačios gervės yra parodyta instrukcija su nuotraukomis. Gervė buvo nuomojama iš „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti, kad M. S. nemokėjo dirbti su gerve, tikrai mokėjo. Nežino, kodėl jis taip padarė tą dieną. Negali pasakyti ir to, ar tą kartą dirbo pagal instrukciją. M. S. ne pirmą dieną dirbo su pastoliais, su instrukcija nebuvo supažindintas, bet jis ne tik jų įmonėje dirbo: prieš tai dirbo kitoje įmonėje su aukštuminiais darbais, dirbo su patyrusiais montuotojais, taip pat ir su gerve. Pripažįsta, kad jo įmonėje nebuvo gervės instrukcijos, ji nebuvo išversta ir darbuotojai nebuvo su ja supažindinti. M. S. turėjo aukštalipio pažymėjimą. Kaune yra modulinių pastolių kursai, fasadinių pastolių, su kuriais dirbo, kursų anksčiau Lietuvoje nebuvo, tik neseniai atsirado. Jie kartu Kaune buvo kursuose, čia buvo moduliniai pastoliai, jis tų kursų nepabaigė. Tą dieną, atrodo, jam paskambino G. P., kuris tuo metu įmonėje buvo darbų vadovas. Jis (kaltinamasis) grįžo kitą dieną, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Kitą dieną atvažiavo, susitiko su M. S. mama ir padėjo tvarkyti visu reikalus. M. S. pažįsta nuo vaikystės. Jis įmonėje dirbo 6 mėn. prieš tai planavo išvykti į užsienį, išėjo, paskui vėl sugrįžo. M. S. motinai buvo išmokėta mėnesio alga, buvo išmokėta 600-700 Eur. Apmokėjo laidotuves, virš 2000 Eur kainavo. Žalos suma sumažėjo iki 20 000 eurų. Sutartus 5 000 Eur garantuoja, kad sumokės iš karto, o likusią sumą mokės kas mėnesį po 1 000 eurų. Įmonė vykdo veiklą, šiuo metu turi mažai objektų, bet atsistos ant kojų ir sumokės. Savo asmeninio turto neturi. Ketina išparduoti įmonės turtą ir atlyginti likusią žalos dalį. Jis papildomai dirba ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Gauna algą, su priedais išeina apie 1 000 eurų. Nurodė, kad dėl atstovavimų išlaidų neprieštarauja, tik žiūrint iki kada 1 000 eurų (atstovavimo išlaidas), turi sumokėti. Sutinka, kad apmokėjimas už atstovavimo išlaidas į sutartį būtų įtrauktas kaip 16 mokėjimas. Nori pasakyti, kad M. S. buvo kvalifikuotas darbuotojas. Net ir tuo atveju, jeigu minėtą dieną jis būtų buvęs statybvietėje ir stovėjęs apačioje po gerve, jis nebūtų galėjęs pasakyti, ar gervė yra apkrauta. Gervė – tai keltuvas su trosu iš dviejų dalių. Montuodami darbininkiai turi pakelti trosą į viršų, pritvirtinti strėlę prie rėmo, rėmą priankeruoti prie sienos, kur stovi ta strėlė su trosu, palikti paklotus viršutinius ir įstrižainę. Montuotojas pats turi nuspręsti, kokią detalę pirmą pakelti, kokią antrą, jis yra viršuje ir yra atsakingas. Demontavimas vyksta atbulinė eiga montavimui. Darbas tikrai yra pavojingas. Yra instrukcija, kaip montuoti pastolius, demontuoti. Montuotojas gali uždėti iš pradžių turėklus, paskui paklotą, gali atvirkščiai. Iš apačios nesimato, ką jis daro. Bet kokiu atveju montuotojas turėtų laikytis saugos reikalavimų. Nagriėjamu atveju tiesiog buvo per didelis svoris, užkabino tą rėmą ir M. nukrito kartu su rėmu. Jeigu jis būtų ir su diržu, tas diržas nebūtų jam padėjęs. Buvo pakrautas per didelis svoris. Šiuo metu įmonėje yra vienas darbuotojas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“, didžiausias jų užsakovas, po įvykio nutraukė su jais sutartį. Jis ieškojo kitų užsakovų, bet objektų mažėjo, todėl darbuotojai išėjo. Jis po šio įvykio padarė išvadas, nutarė toliau vykdyti veiklą. Dabar visos instrukcijos išverstos į lietuvių kalbą, prieš darbus darbuotojai pasirašytinai instruktuojami, kaip reikia dirbti su gerve,. Ateityje bus naudojamos ryšio priemonės. Diržai, su kuriais galima prisirišti prie pastolių, ir anksčiau buvo išduodami. Pasirašė sutartį su saugos įmone, kuri kas savaitę instruktuoja darbuotojus. Jau yra imtasi tam tikrų priemonių. Labai atsiprašo nukentėjusiųjų, su M. mama ne vieną kartą kalbėjo apie įvykį, M. buvo jo draugas, tad iki šiol negali ramiai miegoti (t. 3, b. l. 132-134).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji S. S. nurodė, kad susitarė dėl žalos atlyginimo, susitarimo pasekmės jai buvo išaiškintos, kaltinamasis jos atsiprašė, o ji priima jo atsiprašymą. Jie yra kaimynai. Vos dėlto, norėtųsi, kad ateityje tęsiant darbą J. T. viską įvertintų ir būtų samdomi profesionalūs darbuotojai. Situacija tikrai neeilinė, niekas nesitikėjo tokios baigties, bet gyvybė užgeso.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jo įmonės darbuotojams dirbant objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo paskirtas darbų vadovas (paskirtas asmuo – G. P. – negalėjo būti atsakingas už darbų saugą, nes jis neturi tinkamos kvalifikacijos. Be to, nebuvo parengtas pastolių ardymo projektas, nes tuo metu, jo žiniomis, jis nebuvo būtinas. Gervės 120S instrukciją turėjo savo įmonėje (ji atitinka 150 S) vokiečių kalba, tačiau negali pasakyti, ar teikė tą instrukciją darbuotojams susipažinti. Šiai dienai yra atliktas šios instrukcijos vertimas ir visiems darbuotojams leista susipažinti. Visus išvardintus pranešime apie įtarimą pažeidimus pripažįsta, labai gailisi, kad dėl jo neapdairaus požiūrio į darbo organizavimą įvyko tokia nelaimė. Dėl šio įvykio gali pasakyti, kad M. S. jam buvo ne kaip darbuotojas, o daugiau kaip draugas, kaltės jausmas dėl to yra nepakeliamas. Pažinojo ne tik M., bet ir jo šeimą. Su M.mama palaiko santykius. Atsiprašė jo mamos ne vieną kartą, tačiau suvokia, kad žodžiai dabar nieko nekeičia, kad tai M. nesugrąžins. Dirbant jam atrodė, kad įmonė ir taip yra parengusi daug dokumentų, susijusių su darbuotojų saugumu, tačiau tik įvykus nelaimei suprato, kad dar labai daug dokumentų ir informacijos iš jo pusės darbuotojams nebuvo suteikta. Nežino, ar tai galėjo turėti įtakos M. darbui, nes šis dirbo ne pirmus metus ir dirbo taip, kaip buvo išmokęs, bet J. T. bent jau būtų ramesnis, kad iš savo pusės viską padarė. Šiai dienai yra apmokėjęs dalį M. laidojimo išlaidų ir išmokėjęs M. atlyginimą motinai (T. 3, b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis J. T. parodė, kad įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė 2017 m. gegužės mėnesį, šiuo metu įmonėje dirba 11 darbuotojų. Įmonė užsiima pastolių montavimu, demontavimu. Jo įmonė turi tik darbininkus, atliekančius šį darbą. Jo įmonės pagrindinis užsakovas įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu su šia įmone nebedirba. Šiuo metu turi tik 2 objektus, darbų labai sumažėję. Darbai vykdomi tokiu principu: su juo užsakovas susisiekia prieš 2 savaites ir informuoja, kur reikės sumontuoti ar demontuoti pastolius, o jis jau derina pagal savo darbus, kada tiksliai galėtų nuvykti ir išrinkti. Kai turi laiko, jis taip pat ir pats montuoja ir demontuoja pastolius. Visi jo įmonės darbuotojai turi aukštalipių pažymėjimus. M. S. aukštalipio kursus išklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, o Kaune išklausė pastolių montuotojo kursus, bet nebaigė praktinės dalies. Į tuos kursus M. siuntė jo įmonė, kaip ir darbuotojus: M. M., V. G. Kursuose dlyvavo ir jis (kaltinamasis). Jie laikė VCA testus, pagal Europos sąjungos reikalavimus, jei norėtų vykti dirbti į užsienį. Tai buvo įmonės įsteigimo metais. M. S. pas jį dirbo nuo įmonės įsteigimo, po to buvo kuriam laikui išėjęs, nes planavo vykti į Vokietiją, tačiau po kurio laiko vėl kreipėsi į jį, suprato, kad jam į užsienį išvykti nepavyko. Jis M. pažįsta nuo vaikystės, nes jie kartu gyveno kaimynystėje, pažįsta jo šeimą. M. dirbo greitai ir kokybiškai, jis galėdavo eilę pastolių išrinkti labai greitai. M. geriausiai mokėjo darbuotis su gerve. Galima pastolių dalis nuleidinėti rankomis: kiekviename aukšte atsistoja po darbuotoją ir leidžia vienas per kitą detales žemyn. Leidžiant detales rankomis, darbai vyksta žymiai greičiau, tačiau tada į tokį objektą, kaip (duomenys neskelbtini), turėtų siųsti 9 darbuotojus, kad nuo devynaukščio nuleistų pastolių detales. Tą kartą jis gavo pranešimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad reikės išrinkti pastolius objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir juos perstatyti prie kitos pastato sienos, darbai buvo suplanuoti 3 dienoms. Pastolių sumontavimo projektas yra sudaromas prieš darbus. Kiekvienai namo sienai yra sudaromas projektas. Minėtam objektui jis pats sudarė projektą, kurį šiuo metu yra pateikęs Darbo inspekcijai. Išardymo projekto nėra, nes mano, kad tai nelogiška. Pastoliai išardomi pagal surinkimo projektą, vadovaujantis bendraisiais išardymo reikalavimais. Šiuo metu įmonėje yra parengta „Pastolių surinkimo ir ardymo instrukcija“, su kuria darbuotojai pasirašytinai yra supažindinti. Tame objekte M. dirbo jau antrą dieną. Jis prieš dieną demontavo pastolius nuo vienos sienos ir perkėlė juos prie kitos sienos. Dviejų sekcijų pastoliai ir yra praktiškai išardomi per vieną darbo dieną. M. dirbo greitai, tai jis galėjo padaryti ir per pusę dienos. Jam buvo žinoma, kad tame objekte 2018 m. liepos 5 d. bus dar vienas žmogus, kuris atvažiuos pasižiūrėti, kaip vyksta darbai, ir galimai įsidarbins. Mano, kad galbūt tas vyras kalbėjosi su jo kolega G. P.. Įmonėje už darbų saugą atsakingas G. P., bet jis neturi darbų saugos specialisto kvalifikacijos. Įsakymu yra nustatyta darbuotojų instruktavimo tvarka. Įmonėje yra pastolių montavimo ir demontavimo bendrosios tvarkos taisyklės, visi darbuotojai su jomis yra supažindinami. Jiems atvažiavus į objektą prieš darbus yra darbų vadovo pasiteiraujama, ar išrenkant pastolius bus uždarinėjamos skylės (pastolių tvirtinimas į pastatą). Jis negali pasakyti, kaip buvo įvykio dieną: ar buvo kažkoks fasado darbuotojas, kuris tai daro, nes galimas variantas, kad skyles galėjo užtaisyti ir alpinistai. Pagal jam pateiktas pastatų nuotraukas gali pasakyti, kad M., ardydamas pastolius, pažeidė eiliškumą, jis turėjo palikti paklotą viršuje, taip pat nors vieną turėklą. M. ne vietoje pritvirtino gervę, nes toje dalyje nebuvo tvirtinimo į sieną, turėjo tvirtinimą perkelti į žemesnę sekciją ir taip pat jis sudėjo ant gervės per daug dalių. Likusios U formos rėmai buvo likę be jokių sutvirtinimų iš išorinio šono ir įstrižainė galėjo būti perdėta į kitą kampą - tai būtų suteikę rėmui tvirtumo. Kiek jam aiškino M., gervės trikampis buvo nustatytas lygiagrečiai namui, tik šiek tiek pasuktas link išorės, kad leidžiančios detalės nekliudytų apatinių pastolių. M. jam nurodė, kad rėmas pradėjo linkti būtent į M. pusę ir jam išgriuvus ant tiltelio jis ir toliau laikėsi už rėmo, o tada jau rėmą nutempė žemyn ant gervės kablių kabančios pastolių dalys. Šiandien gali pasakyti, kad ant gervės kablių buvo per didelis svoris. Įvykio dieną, objekte darbų vadovo, kaip tokio, nebuvo, nes jis buvo kitame objekte. Prieš pradedant darbus objekte (duomenys neskelbtini), jis buvo susitikęs su M. ir jam buvo paaiškinęs žodžiu, ką ir kaip jie turės daryti. Jo pateiktame projekte raudona spalva pažymėtos įstrižainės, jos dedamos vienoje vietoje, jei pastolių eina 5 eilės, jei būtų 6 eilės, įstrižainės būtų dedamos dvejose sekcijose. Išardžius dvi sekcijas iš dešinės pusės ir dar vieną sekciją iš kairės, tada įstrižainės buvo perkeltos į likusių pastolių dalis, kad jas sutvirtintų. Pagal projektą pateikia, kad buvo demontuotos šios detalės iš pačios viršutinės eilės: apsauginė atrama dviguba (H) 2 vnt. iš pastolių šonų) apsauginė atrama (L) 1 vnt. (per vidurį). Pačioje viršutinėje eilėje taip pat buvo 4 turėklai, kadangi eilės buvo išardytos 3 (o eilėje yra viso 4 turėklai) tai viso 12 vnt. turėklų, žemesnėse eilėse, taip pat dar prisidėjo įstrižainės, jos buvo demontuotos, 2 vnt., aliuminės aikštelės demontuotos buvo 2 vnt., o metalinis paklotas 4 vnt. Bortų lentos montuojamos tik prie aikštelių, todėl jos viso demontuotos 6 vnt. ir vertikalūs rėmai yra 3 vnt. Atsakydamas į klausimą, kodėl projekte kopėtėlės sumontuotos vidurinėje sekcijoje, o realiai pastato antroje sekcijoje iš dešinės pastato pusės, gali atsakyti, kad ir pats mato, jog kopėtėlės yra sumontuotos kitoje sekcijoje, nei numatyta pagal projektą. Mano, kad galėjo būti, jog pastolių sumontavimo projektą keitė darbų eigoje ir reikia patikslinti, ar nebuvo kito projekto. Jis savo darbuotojams duoda projektą ir jie renka, po to jis pats visada apsilanko objekte ir tikrina. Negali pasakyti, ar galėjo būti projektas vienoks, o pastoliai surinkti šiek tiek kitaip, bet konstrukcijos stabilumui tai įtakos neturėjo. M. ar kitam darbuotojui atlikus darbus objekte, jis informuodavo jį arba G. Įvykio dieną objekte iš buvusių 2 darbuotojų nei vienas neturėjo vadovavimo teisės, jie abu buvo paprasti montuotojai. Jie abu buvo jo instruktuoti ir jie tiksliai žinojo, ką turi daryti tą darbo dieną. Jis su M. lankėsi objekte ir jam pasakė, ką šis su kitais darbuotojais turi padaryti. Pripažįsta, kad jo įmonėje buvo netvarkingi dokumentai: nepadarytas rizikos vertinimas; kad suplanavo taip darbus, kad objektas liko be darbų vadovo, tačiau M. tikrai žinojo, kaip turi dirbti ir tuo labiau žinojo, kad per daug dalių prikrauna ant gervės kablių ir tai jam kels pavojų. Jis siūlė M. mamai atlyginti žalą dalimis, tačiau ji nesutiko. Visą civilinį ieškinį 30 000 Eur išmokėti iš karto neturi galimybės, nes įmonė neturi tokių lėšų, o tuo labiau jis pats. Jis sumokėjo laidojimo išlaidas apie 3000 Eur, taip pat išmokėjo M. atlyginimą. Nemano, kad netvarkingi įmonės dokumentai įtakojo nelaimingo atsitikimo kilimą, nes rizikos vertinimas, nebūtų sustabdęs M. nuo per daug detalių sudėjimo ant kablių (T. 3, b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad yra M. S. mama. Sūnus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino praėjusiais metais, prieš tai dirbo kitoje įmonėje taip pat ant pastolių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. darbinosi per kelis kartus, nes pirmą kartą iš įmonės išėjo, nes norėjo važiuoti su draugu į Vokietiją, bet teni jam nepavyko, todėl vėl grįžo. Žino, kad įsidarbinęs įmonėje jis buvo siunčiamas į kursus Kaune, bet ką tiksliai jis mokėsi, negali pasakyti. Jis jai pasakodavo apie savo darbą, tačiau, kadangi paties proceso nebuvo mačiusi, ne viską suprasdavo. Jis jai sakydavo, kad pastolių rėmai tvirtinami užmaunant ant kablių. Apie patį įvykį jai telefonu pasakojo M. bendradarbis M. Jis jai sakė, kad M. bandė kūnu sulaikyti besilenkiantį metalinį rėmą, tačiau jam nepavyko. Tik nesuprato, ar leidžiamos metalinės pastolių dalys buvo per du aukštus nuo viršaus, ar joms iki žemės buvo likusios 2 pakopos. M. jai visą laiką kartodavo, kad ji būtų rami, kad jis dirba saugiai, jis jai kartodavo, kad ant gervės kablių net neįmanoma prikabinti per daug, kad yra nuleidinėjamos detalės, kurios yra išrenkamos. Jų visa šeima pažįstama su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. T., jis gyvena kaimynystėje. Jis ir pakvietė dirbti sūnų. Jos sūnus dar 2017 m. rudenį, pradėjo jai sakyti, kad jis sapnuoja sapnus, jog krenta, tuo metu už jį meldėsi, kad tik jam viskas būtų gerai. Jis padėjo išlaikyti jų šeimą, nes tėtis miręs, o ji gyvena su mažamete dukra. Ji labai tikinti ir tikrai nenori nieko kaltinti, nes pati nebuvo įvykio vietoje ir nematė, kaip vyko darbai, tačiau tik vieną žino, kad jos sūnus labai atsakingas ir mano, kad tai, kas nuo jo priklauso, padarė tinkamai. Ji visą laiką jam kartodavo, kad jo surinktais pastoliais vaikščios kiti darbuotojai, tai jis turi padaryti viską labai gerai, kad neatsitiktų nelaimė. Prideda prie apklausos Pažymėjimo Nr. 11 kopiją, kuri liudija, kad M. buvo išklausęs kursus: „Darbuotojo, dirbančio aukštalipio darbus“ (T. 1, b. l. 99).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. S. parodė, kad po paskutinės apklausos ji sužinojo kai kuriuos dalykus, dėl kurių ji nori duoti parodymus. Jai žinoma, kad trečias vyras, kuris buvo objekte, dirbo dieną ir prieš įvykį, todėl jo teiginys, kad jis atėjo tik pasižiūrėti, kaip vyksta darbai, yra melagingas. Tą vyrą objekte prieš tai matė M. draugas, kurio vardą ir pavardę ji atsisako nurodyti, bet jis lankėsi objekte dieną prieš įvykį ir matė tą patį vyrą, tai jis įvykio dieną objekte buvo tikrai ne pirma diena. M. draugas galės duoti parodymus, jei tai bus reikalinga. Ji norėtų sužinoti, kas objekte buvo meistras, ar jis buvo objekte įvykio dieną, ir kas bei kada priėmė į darbą tą trečią vyrą. Jai žinoma, kad M. su meistru bendraudavo tik telefonu. Dvi dienas prieš įvykį jis jai tai pasakė vakare. Įmonės vadovas J. patvirtino tą patį, o jis matyt žino, kas toks yra tas meistras. J. jai pasakė, kad M. pirmas paskambino tam, kuris buvo paskirtas objekte vyriausiuoju ir atsiskaitė, kiek jis padarė kvadratų už tą dieną (dieną iki įvykio). J. dar pasakė, kad jis pagyrė M., nes jis praktiškai vienas dirbo dieną prieš įvykį, objekte buvo tik tas trečias pagyvenęs vyras, kuris tik vaikščiojo objekte ir nieko nedarė (T. 1, b. l. 108).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. S. parodė, kad sūnus M. S. buvo vienintelis maitintojas, ji gauna tik neįgalumo pašalpą, o jos dukra L. S. yra nepilnametė, todėl abi liko be išlaikytojo. Jų šeima turėjo paimtus du kreditus: nekilnojamajam turtui (gyvenamajam būstui) ir automobiliui įsigyti, šiuo metu jai antstoliai skaičiuoja delspinigius. Ji ir dukra šiuo metu išgyvena už 180 našlystės pašalpą ir šiuo metu negauna ir neįgalumo pašalpos (kuri būdavo apie 100 Eur), nes ją turi prasitęsti. Ji gauna vaiko pinigus – tai visos jų pajamos po sūnaus mirties. Joms finansiškai tikrai labai sunku išsiversti. Dėl savo psichologinės būsenos nori pasakyti, kad jai labai sunku, ji vis dar negali miegoti naktimis, neseniai buvo M. gimtadienis, susirinko visi jo draugai, ji labai išgyvena sūnaus mirtį. Ji šiuo metu nebegali be vaistų, vartoja vaistus širdžiai, nuo nemigos, raminamuosius. Ne kartą kreipėsi į savo šeimos Naujosios Vilnios poliklinikos gydytoją Č., nes po įvykio padidėjęs spaudimas, šiuo metu jai įtariama sėdmenų lipoma, kurios gydymui taip pat bus reikalingi pinigai. Kreipėsi ir į neurologą A., kuris jai išrašė nuskausminamuosius. Anksčiau taip pat nebuvo stiprios sveikatos, tačiau šiuo metu jaučia, kad jos sveikata labai suprastėjo nuo išgyvenimų. Savo patirtus ir dabar patiriamus išgyvenimus vertina 20 000 Eur. Brolio žūtį išgyvena ir jos dukra L. Jiedu buvo labai artimi, daug bendravo. Sesuo dažnai pasakoja, kad sapnuoja brolį, verkia dėl jo. Brolis su sese praleisdavo daug laiko, pasiimdavo ją iš darželio, prižiūrėdavo, kai motina dirbdavo, kartu vedžiodavo šunį, važinėdavosi keturračiu. Dukra išgyvena, nors ji stengiasi duoti visą šilumą, kad mergaitė ne taip stipriai jaustų netektį. Dukters išgyvenimus dėl to, kad ji visam gyvenimui neteko brolio, vertina 10 000 Eur. Prašo žalos atlyginimą priteisti iš kalto asmens. Nori, kad byla būtų nagrinėjama teisme (T. 1, b. l. 121-123).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, šiuo metu dirba objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiandien 2018-07-05 jo darbuotojas M. S. pradėjo darbą 8.30 val. Jis turėjo nuardyti pastolius, kurie yra iš (duomenys neskelbtini) pusės ir perstatyti į kitą vietą. Darbo metu turėjo su savimi visas apsaugos priemones. Su darbo sauga buvo raštiškai supažindintas. Jis pradėjo darbą, užlipo ant pastolių ir pradėjo juos ardyti. Darbo metu M. S. užkabino pastolius ant kablių, tačiau konstrukcijai neatlaikius svorio, nulūžo ir nukrito žemyn. Kadangi M. S. laikėsi už konstrukcijos, ji nusitempė jį žemyn. Visą įvykį jis matė savo akimis, kodėl taip atsitiko, jis nežino. Iš karto po nelaimingo įvykio iškvietė greitąją ir policiją. M. S. turėjo išduotą apsaugos diržą, tačiau įvykio metu juo nesinaudojo, tai yra įvykio metu nesegėjo. Kiek jam yra žinoma, M. S. turi aukštalipio pažymėjimą. Apie įvykį informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą J. T., kuris šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Direktorius apie įvykį informavo žuvusio artimuosius (T. 1, b. l. 190-191).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirba apie metus laiko, jo pareigos - pastolių montuotojas. Įsidarbinant buvo apmokytas – savaitei ar ilgiau išsiųstas mokytis. Tą kartą su juo buvo dar vienas darbuotojas Valdas, kuris šiuo metu jau iš įmonės išėjęs. Mokymai dėl aukštalipio darbų vyko vieną dieną, jiems išdėstė teoriją, o po to jie turėjo išlaikyti testą ir gavo pažymėjimus. Šiandien negali prisiminti kažkokių taisyklių, kurias būtent išgirdo aukštalipių kursuose. Jam žinoma, kad aukštyje jis privalo dėvėti diržus, jau montuojant pirmą pastolių eilę, visą laiką diržai yra segami prie pastolių, prie pastatų dar neteko matyti, kad būtų įrengti tvirtinimosi taškai. Įvykio dieną, 2018 m. liepos 5 d., M. į pastato devintą aukštą užlipo su darbiniu diržu, kuriame buvo įrankiai: plaktukas, raktas, gulsčiukas. Jis apsauginių diržų nesisegė. Jie į objektą atvažiavo su darbiniu automobiliu, jame buvo ir apsauginiai diržai, kurie jiems yra išduoti pasirašytinai, ir kiekvienas apsauginius diržus yra nusireguliavęs pagal save, tai kitas darbininkas neturėtų naudotis ne savo daržais, jis net ant savo diržų yra užsirašęs vardo raidę, ar M. tai buvo padaręs, negali pasakyti. Tik tikrai žino, kad darbiniame automobilyje buvo du komplektai diržų. Į objektą įvažiavo su automobiliu, iškrovė gervę, taip pat iškrovė įrankius ir išėmė vieną komplektą apsauginių diržų. Jie turėjo tame objekte pastolius išrinkti ir perstatyti prie kitos pastato sienos. Kad reikės ardyti pastolius, jie žino važiuodami į objektą, tačiau konkrečiau jau juos informuoja objekte. M. jau buvo dirbęs tame objekte, turėjo užsakovų numerius, todėl pasiskambino kažkam ir jam buvo pasakyta, kad pastolius nuardyti nuo vienos sienos ir primontuoti prie kitos sienos. Išrinkinėja dažniausiai pagal bendrą nusistovėjusią tvarką, kažkokių papildomų dokumentų (projektų) neturi. M. į pastato devintą aukštą užkilo vienas ir prie pastolių centrinės dalies pritvirtino gervės svirtį, ji nėra sunki, tai galėjo padaryti ir vienas žmogus. M. pritvirtino gervės trikampį prie centrinio pastolių rėmo, tvirtinimas paprastas: trikampis viršuje tvirtinamas, apgaubiamu varžtu, užmaunamas, o apačioje įkišamas varžtas (ankeris su kilpa). Po įvykio prie pareigūnų jis matė, kad būtent tvirtinimas apačioje, kur buvo ankeris, pastolių dalis nesulinko, bet išlūžo iš pagrindo. Negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Pirmiausia M. nuėmė pastolių viršų, tai buvo devinto aukšto pastolių dalys, nuėmė šoninius rėmus, kiek prisimena, jis juos taip pat nuleido ant žemės ir jis juos kartu su kitu darbuotoju, kuris buvo su jais pirmą dieną ir atliko stebėtojo vaidmenį, išnešė. Tas vyras tik sėdėjo ir žiūrėjo, tačiau, kai jis pradėjo nuleistas pastolių dalis nešti prie kitos pastato sienos, kur turėjo montuoti pastolius, jis padėjo. Gervės trikampį M. perkėlė į žemesnį pastolių aukštą ir ją taip pat pritvirtino. Jis iš žemai negali pasakyti, kad M. S. atliko viską teisingai, bet šis tai darė ne pirmą kartą. Prieš pat griūtį jis matė, kad M. sukabino ant penkių kablių detales (ant vieno kablio kabėjo ne po vieną detalę, tačiau tiksliai skaičiaus įvardinti šiai dienai negali). Visas detales nuleidžiant žemyn, jis matė, kad pastolių centrinis rėmas pradėjo linkti, bet taip būna, todėl jie savo kūnu bando prilaikyti linkstančius pastolių rėmus. Be to, dar matė, kad M. viena ranka pradėjo kalti, mano per ankerį, nes nieko kito nebuvo, per ką jis galėjo kalti. Gal galėjo būti, kad linkimo metu ankeris pasisuko ar pasislinko ir M. jį bandė pataisyti. Matė, kad ir M. bandė savo kūnu prilaikyti linkstantį rėmą, jo akimis detalėms iki žemės buvo likę apie 4 metrus, jis nuleidinėjo detales pirmu greičiu, tai jam šūktelėjo daryti pats M., nes gervė buvo pasukta lygiagrečiai pastatui, šiek tiek pasukta į išorę, kad leidžiamos dalys nekliudyti pastolių. Jis matė, kad centrinė rėmo dalis stipriai sulinko, tačiau galvojo, kad pavyks nuleisti, nes kaip minėjo, visada leidžiant detales, pastolių rėmą reikia prilaikyti, tačiau pamatė, kad centrinė rėmo dalis sulinko labai stipriai, tada apačiai išlūžus, viršutinė rėmo dalis prispaudė M. po savimi, taip pat ir gervės trikampio dalis krisdama galėjo kliudyti aikštelę ir ją sulenkė, nes po įvykio viršuje ji rasta sulenkta, tai ar galėjo sulenkti M. svoris arba, kaip minėjo, krentančios gervės trikampis. M. vis dar laikėsi už centrinio pastolio rėmo, o jis po lūžio ir po M. prispaudimo „šovė“ į išorę ir kartu išsinešė ir M., matė, kad jis krenta ant žemės. Jam pribėgus prie jo, jis jokių gyvybės ženklų nerodė. Ant žemės buvo: trys rėmai, du paklotai (su kiaurymėmis), aikštelė, keturi turėklai, du bortai ir pastolių lūžusi dalis, prie kurios buvo pritvirtintas gervės trikampis. Kurios detalės buvo ant gervės kablių, o kurios nukrito griūties metu, tiksliai negali įvardinti. Ši gervė kėlė apie 150 kg svorį, nežino ar ji leistų nuleisti didesnį svorį. Nekelia didesnio svorio – tai tiksliai žino, nes pačioje gervėje įmontuotas saugiklis, kuris to daryti neleidžia ir mechanizmas užsikerta. Kiek tiksliai galėjo sverti visos prikabintos detalės, jis negali pasakyti (T. 1, b. l. 192-193).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. K. į pateiktą klausimą, ar galėtų nurodyti kada ant žemės atsidūrė du metaliniai paklotai ir aikštelė, matomi šalia kūno, atsakė, kad prieš leidžiant pastolių dalis ant žemės, apačioje nieko nebuvo, jie kartu su kitu vyru (atėjusiu pažiūrėti darbų) viską buvo išnešę. Viskas, kas matoma ant žemės šiose nuotraukose, tip pat ir du metaliniai paklotai, aikštelė su kopėtėlėmis, buvo sukabinti ant kablių ir leidosi vienu metu. Jam dalyvaujant, pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, matė, kad jie atskirai sudėjo nuo kablių nuimtas pastolių dalis, tačiau ir du metaliniai paklotai su aikštele taip pat kabėjo ant kablių. Negali pasakyti, ant kurių tiksliai, bet jis juos tikrai matė leidžiamus tuo pačiu leidimu. Pareigūnai nieko jo neklausė, dėl dviejų metalinių paklotų ir aikštelės, jie tik klausė jo, kaip jie vadinasi. Kadangi jie buvo sunkiausi, tikriausiai jau griūnant gervei jie atsikabino ir krito pirmi, jie net buvo atsirėmę į apatinius pastolius. Kaip mato nuotraukoje, likęs stovėti metalinis paklotas atsirėmęs į apatinius pastolius. Kokiu eiliškumu kas nukrito, negali pasakyti, taip pat negali apibrėžti, koks laiko tarpas tarp nukritusių metalinių paklotų ir vėliau jau ant kablio sukabintų pastolių detalių. Nori pasakyti, kad pastoliai buvo įtvirtini į sieną, tačiau negali tiksliai nurodyti, kurioje vietoje, nes ne jis surinko pastolius. Tik tarp detalių, kurias leido M. prieš tai, tvirtinimas buvo, nes jis nuleido juos ant žemės. Koks kiekis ankerių buvo, negali pasakyti. Tvirtinamas į sieną ankeris su kilpa, prie kurios kabinasi metalinis vamzdis, kurio vienas galas su sąvarža tvirtinasi prie pastolių, o kitas galas tiesiog užsikabina už ankerio kilpos (T. 1, b. l. 194-195).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad jis šiuo metu stovi darbo biržoje. Internete rado, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško darbuotojų. Jis su jais susiskambino ir susitarė, kad šiandien (2018 m. liepos 5 d.) jis atvyks į statybų objektą (duomenys neskelbtini), kaip stebėtojas. 2018 m. liepos 5 d., apie 8.30 val., jis atvyko į minėtą statybos objektą. Jis buvo žodžiu įspėtas dėl darbų saugos ir gavo galvos apsaugos priemonę – šalmą. Vaikščiodamas po objektą ir stebėdamas atliekamus darbus išgirdo kritimo garsą, kai kažkas susidūrė su žeme. Jis pribėgo prie garso šaltinio ir pamatė, kad ant žemės guli jaunas vyras. Pribėgus prie vyro, šis buvo be gyvybės ženklų. Kažkas iš darbuotojų priėjo ir pamatavo pulsą ir visi pradėjo kviesti greitąją ir policiją (T. 1, b. l. 186).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad jis įvykio dieną tame objekte buvo pirmą kartą. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dieną ar kelios prieš pasiskambino vyriškiui, kurio numeris buvo nurodytas internete, jis pasiteiravo dėl darbo, nes buvo radęs skelbimą, kad reikalingi darbininkai. Jam pasakė, kad jis galėtų atvykti ir apsižiūrėti. Jis nurodė, kad šiek tiek ant pastolių yra dirbęs prieš 20 m., todėl tikrai buvo primiršęs ir šiuo metu jau pasikeitusi darbų technologija. 2018 m. liepos 5 d. ryte važiuodamas pakeliui iš (duomenys neskelbtini), vienas tos įmonės darbuotojas, kurio jam pasakė tik vardą M., užvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasiėmė dar vieną darbuotoją – M. ir tada jau važiavo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini) M. kelionės metu pasakė, kad jis yra dirbęs Klaipėdoj, kad dirba apie metus laiko. Kai jau prie jų prisijungė M., jie daugiau bendravo tarpusavyje. Važiavo autobusiuku, kuriame buvo gervė, kiti įrankiai. Objekte jam davė šalmą ir pirštines. Apačioje jie abu pasistatė gervę, o M. užlipo ant pastolių su lynais pastolių dalims nuleidinėti. M. pakilo į pastato viršutinį 9 aukštą. Stebėjo, kaip M. aukštyje vaikščiojo be jokios baimės, jam net buvo baisu į jį žiūrėti. M. pradėjo išrinkinėti pastolius. Pirmiausia jis nurinko atramines sieneles pačiame viršuje ir jas nuleido. Vėliau pradėjo nuleidinėti pačių pastolių dalis. Objekte galėjo būti apie 9 val. M. prie kablių prikabindavo detales, o M. apačioje su pultu leisdavo žemyn. Nuleidimas vyko labai lėtai, galėjo užtrukti apie 2-5 minutes. Tokių dalių nuleidimų buvo 2 kartai, kai buvo nuleidinėjama 3 kartą, tada ir įvyko nelaimė. Kiekvieną kartą leidžiant pastolių detales, jis daugiau kreipdavo dėmesį, ar leidžiamos pastolių dalys nekliudys apačioje esančių pastolių, todėl į viršų nežiūrėjo. Jo akimis pastolių dalių svoris prikabintas ant kablių buvo labai didelis, tačiau kodėl jis taip galvojo, negali pasakyti, kad M. prilaikytų kažkokias linkstančias pastolių dalis, jis nematė. Leidžiant trečią kartą, viskas ėjosi gerai iki kokio antro aukšto, nes tuo metu viskas trūko, trosai krisdami skleidė garsą ir kai jis pasisuko į namo pusę, pamatė, kad viskas nukrito ant žemės ir tuo pačiu nukrito ir M. Jis prie jo nėjo, prie jo priėjo kiti darbuotojai, kurie dar patikrino pulsą, visi pasimetė, šaukė vieni ant kitų, kad jo nejudintų, nes gal jis susižalojo stuburą, kai kurie skambino į policiją. Kadangi nedirbo su tokiais pastoliais, tai negali pakomentuoti, ar teisingai juos M. išrinkinėjo, nes trečiojo nuleidimo metu gervės trikampis buvo pritvirtintas ant pastolių dalies, kuri viršuje neturėjo sutvirtinimo, tiesiog likęs stovintis strypas, ar taip galima nuleidinėti dalis, jis negali pasakyti. Negali pasakyti dėl kokių priežasčių įvyko nelaimė. Gervės trikampį M. pritvirtino tik užlipęs ant pastolių ir nuleido pastolių dalis vieną kartą, tada persuko gervės trikampį žemyn ir vėl nuleido pastolių dalis. Nuleidžiant trečią sykį, kažkas atsitiko gervei ar pastoliams. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti (T. 1, b. l. 188).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba 3 metus, 2018 m. liepos 5 d. jis dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Ten buvo net trys vartai, pro kuriuos galėdavo įvažiuoti transportas. Visi darbuotojai, patenkantys į objektą, registruodavosi žurnale, nurodydavo vardą, pavardę, įmonę, kurioje dirba. Jis prisimena, kad atėjo į objektą du jaunuoliai, trečio asmens nematė, gal jis atėjo į objektą vėliau. Vienas iš jaunuolių (kuris vėliau nukrito) paprašė jo paskolinti šalmą, kaip suprato, pamiršo ar neturėjo. Jis visada turėdavo atsarginių šalmų, todėl jam davė vieną, vėliau jis buvo paimtas iš įvykio vietos. Jis prisimena, kad tiems jaunuoliams dar juokais pasakė, kad jie būtų atsargūs, nes, vis dėlto, didelis aukštis. Žinojo, kad jie ruošiasi demontuoti pastolius. Tas jaunuolis, kuris ir skolinosi šalmą, jam dar atsakė, kad „ne pirmą kartą“. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Jis dirbo savo darbą, per vartus įleidinėjo ir išleidinėjo transportą, turėjo viską tikrinti. Kaip vyko pastolių išrinkimo darbai, nematė, nes jo būdelė stovi priešingoje pastato pusėje. Negali kategoriškai tvirtinti, bet jam atrodo, kad tie jaunuoliai į objektą atėjo apie 7 val. Kaip ir minėjo dirbo savo darbą ir gali būti, kad nuo tų jaunuolių atėjimo po 2 ar 3 valandų prie jo pribėgo kažkas iš statybininkų, jo vardo ir pavardės jis nežino. Vyras rusiškai šaukė, kad užsimušė darbuotojas. Jo paklausė, iš kur žino. Atsakė, kad nukritus iš 8 aukšto niekaip kitaip nebus. Jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Jis paėmė savo telefoną ir padavė tam darbininkui, sakydamas skambinti, nes pats įleidinėjo į objektą transportą. Į pačią įvykio vietą jis nuėjo tik tada, kai jau pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus. Tada ir pamatė, kad ant žemės šalia pastolių dalių be gyvybės ženklų gulėjo tas jaunuolis, kuris iš jo ryte pasiskolino šalmą ir kuris nurodė, kad pastolių demontavimo darbus atlieka ne pirmą kartą. Į įvykio vietą vėliau atvyko motina, kurios pareigūnai prašė neprileisti prie kūno. Vėliau ji buvo pasodinta į automobilį. Prie objekto pradėjo sukinėtis žurnalistai. Šio objekto užsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jų įmonė teikia apsaugos paslaugas. Vėliau dar dirbo tame objekte, tačiau kaip buvo išrinkti likę pastoliai, jis nematė. Dėl paties įvykio nieko negali komentuoti, bet mano, kad jaunuoliams pritrūko patirties saugiai atlikti pastolių demontavimo darbus (T. 1, b. l. 184).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2013 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra objekto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas, sutartis sudaryta su „(duomenys neskelbtini)“. Jam atrodo darbus pradėjo 2017 gegužės mėnesį. Šiuo metu jų įmonė iš objekto jau išėjo, su užsakovu dirba kita įmonė. Tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tame objekte, jis buvo statybos projekto vadovas, atsakingas už darbų organizavimą, už sutarčių sudarymą, kainų derinimą. Be to buvo atsakingas ir už darbų saugą, kaip statybos koordinatorius. Jis stebėdavo, kad vieno rangovo darbas nesukeltų grėsmės kitam rangovui, jei klijuojamos plytelės, tai koordinuodavo, kad virš šių darbuotojų jokie darbai nebūtų atliekami ir nesukeltų grėsmės. Jis didžiąją darbo dalį būdavo objekte, statybiniame vagonėlyje. Jis žino, kad dėl pastolių surinkimo ir demontavimo objekte sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo žinoma, kad ši įmonė samdė pastolių montuotojus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kada išrinkti, ir kada surinkti pastolius derindavo kiti darbuotojai, jis tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraudavo pasitarimų metu, taip pat kai būdavo priduodami sumontuoti pastoliai. Jam pateiktas 2018 m. birželio 14 d. „Atliktų montavimo darbų priėmimo - perdavimo aktas“. Šiame dokumente yra jo parašas. Darbai vykdomi taip: įmonės darbuotojai surenka pastolius, prieš pasirašant dokumentą, jis privalo patikrinti pastolių surinkimą, tikrina: tvirtinimus prie pastato, ar sumontuotos įstrižainės, ar yra kopėčios. Jam taip pat yra pateikiamas pastolių surinkimo projektas, kurį taip pat sutikrina su surinktais pastoliais. Projekte visada būna pažymėti tvirtinimo prie sienos taškai, jie projekte žymimi raudonais taškais. Pasirašo perdavimo-priėmimo aktą, jei pastoliai būna tvarkingi. Pagal pateiktą įvykio vietos nuotrauką ir pateiktą pastolių projektą gali pasakyti, kad buvo likusi tik pastolių dalis. Įmonė buvo raginama demontuoti pastolius, nes jie buvo reikalingi prie kitos pastato sienos, ir, jei neklysta, šie pastoliai nuo 2018 m. birželio 14 d. pradėti ardyti. 2018 m. liepos 4 d. dieną buvo išrinktos pastolių šoninės sekcijos. 2018-07-05 jis buvo objekte. Jau elektroniniame laiške UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta, kad pastoliai turi būti sumontuoti vidiniame kieme, tai pastolių montuotojai atvyko į objektą, jau žinodami savo užduotį. Įvykio dieną prie jo iš pastolių montuotojų niekas nebuvo priėjęs, jokių klausimų neuždavė. Kaip statybų koordinatorius turėjo užtikrinti, kad demontuojant pastolius, nebūtų atliekami jokie darbai apačioje. Demontuojant pastolius, patys darbininkai turėjo apsitverti teritoriją, kad niekas nevaikščiotų po leidžiamomis pastolių dalimis. Jis pastolių montuotojų (demontuotojų) darbų nestebėjo ir, kaip jie įvykio dieną dirbo, negali pasakyti. Ar tie patys darbuotojai dirbo ir dieną prieš tai, negali pasakyti. Objekte būna apie 50 darbuotojų, todėl jam sudėtinga susekti. Kiekvienas darbuotojas turi praeidamas pro apsaugą pasirašyti žurnale, gali būti atvejų, kad žmogus gali praeiti ir nepasirašęs, jei vienu metu eina didelis būrys darbuotojų, apsaugos darbuotojas tiesiog gali nepastebėti, kad kažkas nepasirašė. Jam apie įvykį pranešė kažkas iš darbuotojų, kai jis atėjo į vietą, buvo ir policijos pareigūnai. Žmogaus kūnas dar buvo, jis nėjo prie jo ir negali pasakyti, ar tas darbuotojas buvo objekte dieną prieš. Paklausęs pareigūnų ar jo nereikia, iš įvykio vietos išėjo. Jis skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, jie informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra nepasiekiamas, bet, kiek jam žinoma, vėliau pavyko su juo susisiekti. Po kurio laiko bendraujant su darbo inspekcijos atstovais jie pradėjo domėtis, ar jam žinoma, kad objekte buvo nelegalus darbuotojas. Rangovai buvo įpareigoti pateikti sąrašą asmenų, kurie atvyks į objektą dirbti (jei būdavo pasikeitimų, prašydavo papildyti sąrašą), tą kartą sutikrinus duomenis iš tikrųjų darbo inspekcijos minimas vyras nebuvo pateiktų darbuotojų sąraše, bet ar jis objekte buvo ne pirma diena, negali pasakyti. To vyro vardo ir pavardės šiai dienai negali nurodyti, neprisimena (T. 2, b. l. 126-132).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. į pateiktą klausimą, ar gali paaiškinti įvykio vietos fotolentelės nuotrauką Nr. 27, atsakė: nuotraukoje užfiksuotas kūnas, jau atverstas nuo ant žemės gulinčių pastolių dalių, pas jį ant krūtinės matomas plaktukas, tačiau po ranka nesimato, kad tas plaktukas yra įtvirtintas ant diržo kilpos ir prisegtas prie paties kūno, rankose tas jaunuolis nieko neturėjo. Taip pat nori pabrėžti, kad nuotraukoje Nr. 9 matoma ant žemės ir ant pastolių dalių užkritusi aikštelė, (rudos spalvos, su vyriais ir kopėčiomis) nukrito jam jau apžiūrint įvykio vietą ir ją fotografuojant. Prieš tai ta aikštelė buvo paremta į ant žemės stovinčius pastolius, (taip pat dar paremtas ir metalinis paklotas), ar ta aikštelė ir paklotas nukrito griūties metu ar prieš tai buvo pastatyta, negali paaiškinti, jiems tik atvykus esantys šalia darbininkai kartojo, kad viskas kas yra po lavonu, buvo sukabinta ant kablių ir buvo leidžiama su gerve. Visos kitos detalės matomos ant žemės, t. y. du paklotai ir aikštelė krito su juo, tačiau kokiomis aplinkybėmis tiksliai jiems nebuvo įvardinta. Klausimas: Ar galėtų paaiškinti nuotraukoje Nr. 12 matomą lentą po kūnu ir vėliau atvertus kūną nuotraukoje Nr. 26 lentos išsikišusios virš gervės kablių nebėra. Atsakymas: Jis užfiksavo įvykio vietą esant kūnui ant visų pastolių dalių, taip kaip rado tik atvykęs ir vėliau prie kūno priėję „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jį atvertė, jis buvo šalia, bet kad kažkas kažką be kūno judintų, nepastebėjo. Tada jis vėl fiksavo įvykio vietą, jau kūnui esant atverstam. Ant visų kablių tikrai buvo pastolių dalių, tačiau vienas ar du kabliai buvo neužfiksuoti ir viena lenta, jau apžiūrint pačias detales, nebuvo užkabinta ant kablio, tačiau pagal liudininkų parodymus, visos detalės, kurios buvo po kūnu, kabėjo ant kablių, be to vieno kablio fiksatorius buvo atlenktas atgal, tai tikimybė, kad lenta, kuri užfiksuota po kūnu, galėjo atsikabinti nuo kablio jau ant žemės kritimo metu (T. 1, b. l. 85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje Nr. M 869/2018 (01) nurodyta, kad M. S. mirė nuo kūno sumušimo su dauginiais skeleto kaulų lūžiais ir vidaus organų sužalojimais. Į tai nurodo poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinio skruosto srityje, smakro dešinėje su muštine žaizdele, nosies nugarėlės srityje su odos nubrozdinimu, dešinės alkūnės srityje, kairės alkūnės srityje su odos nubrozdinimais, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje su odos nubrozdinimais, pilvo srityje, kairės blauzdos srityje su dauginiais nubrozdinimais, dešinio pado srityje, odos nubrozdinimai kairio žasto srityje, kairės plaštakos I piršto srityje nugaros krūtininėje dalyje, abipus šlaunyse, muštinės žaizdos dešinio dilbio ir kairio riešo srityse, masyvios minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinės ląstos priekinio paviršiaus ir kaklo bei nugaros minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio ir abipusiai šonkaulių lūžiai su kairiojo plaučio dauginiais pažeidimais ir plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo išsiliejimu į abi krūtinplėvės ertmes, širdies dešinio prieširdžio plyšimas su kraujo išsiliejimu į širdiplėvės ertmę, kairio inksto ir kepenų plyšimai su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, stuburo V krūtininio slankstelio lūžis su visišku nugaros smegenų nutraukimu, kairio stipinkaulio tolimojo galo tipinis lūžis. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018-07-09, 8.45 val., rodo , kad nuo M. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 3-4 paros laiko. M. S. lavono tyrimo metu nustatytas kūno sumušimas su dauginiais skeleto kaulų lūžiais ir vidaus organų sužalojimais, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinio skruosto srityje, smakro dešinėje su muštine žaizdele, nosies nugarėlės srityje su odos nubrozdinimu, dešinės alkūnės srityje, kairės alkūnės srityje su odos nubrozdinimais, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje su odos nubrozdinimais, pilvo srityje, kairės blauzdos srityje su dauginiais nubrozdinimais, dešinio pado srityje, odos nubrozdinimais kairio žasto srityje, kairės plaštakos I piršto srityje, nugaros krūtininėje dalyje, abipus šlaunyse, muštinėmis žaizdos dešinio dilbio ir kairio riešo srityse, masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ląstos priekinio paviršiaus ir kaklo bei nugaros minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio ir abipusiais šonkaulių lūžiais su kairiojo plaučio dauginiais pažeidimais ir plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo išsiliejimu į abi krūtinplėvės ertmės, širdies dešinio prieširdžio plyšimu su kraujo išsiliejimu į širdiplėvės ertmę, kairio inksto ir kepenų plyšimais su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, stuburo V krūtininio slankstelio lūžiu su visišku nugaros smegenų nutraukimu, kairio stipinkaulio tolimojo galo tipiniu lūžiu. Padaryti, labiausiai tikėtina kūnui, krentant iš aukštumos ir kūno nugarine bei dalinai kairiąja puse kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis, neilgais trukus iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6 ir 6.6.11. punktais, kvalifikuojami sunkiu sveiktos sutrikdymu. M. S. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas ir šlapimas) bus saugomi VTMT toksikologijos laboratorijoje iki sunaikinimo termino 2019-07-12. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A6669/2018(01) (T. 1, b. l. 90-96).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ajame skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-31906-18, pradėtas 2018 m. liepos 5 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2018 m. liepos 5 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), darbo metu, statybvietėje, ardydamas pastato išorėje įrengtus pastolius, neatlaikius konstrukcijai, iš aštunto aukšto nukrito ir žuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. S. (T. 1, b. l. 3-4).

Garso įrašų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti 2018 m. liepos 5 d. garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Garso įrašai pavadinti skambinimo data, laiku ir skambinančiojo numeriu: Garso įraše Nr. 2018_07_05_10-34-36_25.03 869918637 užfiksuota M. K. skambutis į BPC, kviečiant pagalbą į statybų objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nes žmogus nukrito nuo pastolių iš 18-20 m. Asmuo nejuda. Garso įraše Nr 2018_07_05_10-35-48_25.04 860214685 užfiksuotas skambutis į BPC, pranešėjas kviečia greitąją pagalbą prie (duomenys neskelbtini), prie naujai statomo namo, nes ką tik matė, kaip žmogus iškrito. Garso įraše Nr. 2018_07_05_10-36-50_25.07 869228604 užfiksuotas skambutis BRC, kuriuo kviečiama greitoji pagalba į (duomenys neskelbtini), nes darbo metu nukrito žmogus (T. 1, b. l. 13, 14-16).

2018 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), yra aptverta statybvietė. Pro atvirus vartus užeinama į statybvietės teritoriją, kurioje stovi devynių aukštų daugiabutis pastatas. Palei daugiabučio pastato išorės sienas matomi pastatyti metaliniai pastoliai. Atsistojus veidu į pastato sieną, už nugaros yra įrengti statybiniai konteineriai, už kurių yra įrengta statybvietę juosianti tvora, kuri įrengta palei (duomenys neskelbtini). Stovint veidu į pastato sieną, matoma, kad palei sieną yra įrengti metaliniai pastoliai. Pastoliai įrengti iki aštunto pastato aukšto. Tarp pastato sienos ir statybinių konteinerių (toliau įvykio vieta) yra apie aštuonių metrų atstumas. Įvykio vietos danga – smėlis. Įvykio vietoje, šešių metrų spinduliu mėtosi metalinės pastolių konstrukcijos. Ant metalinių konstrukcijų krūvos matomas gulintis vyriškos lyties lavonas. Lavono padėtis: guli ant pilvo, dešiniu šonu į pastato sieną, kojos ištiestos į šonus, dešinė ranka ištiesta, nukreipta link kojų, kairė ranka sulenkta ties alkūne ir pakišta po kūnu. Dešinės kojos pėda nuo pastato dešinio kampo yra 6,3 m atstumu ir 3,3 metro atstumu statmenai iki pastato sienos. Galva 8 metrų atstumu iki pastato dešinio kampo ir 4,2 metro atstumu statmenai iki pastato sienos. Lavono išvaizda: apie 20 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,75 m ūgio, tamsios spalvos trumpai kirptų plaukų, ant dešinės kojos šlaunies galinės dalies matyti nubrozdinimai, iš burnos ir nosies matyti išbėgęs raudonos spalvos skystis. Lavono apranga: tamsios spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, mėlynos/juodos spalvų darbinės pirštinės, juodos spalvos suplėšyti šortai, per kuriuos pervertas mėlynos spalvos diržas, juodos spalvos batai ir baltos spalvos kojinės. Ties liemeniu apjuostas juodos spalvos diržas ant kurio sukabinti darbo įrankiai (plaktukas, veržliaraktis 19/22, geltonos spalvos gulsčiukas „Stabila“). Šortų kišenėje randame juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Nuo lavono galvos, apie vieno metro atstumu, ant žemės matomas geltonos spalvos šalmas su užrašu „Everestas pastolių montavimas“. Toliau lavoną nukėlus nuo metalinių konstrukcijų matoma, mėlynos spalvos metalinė kabyklą „Geda“ Nr. 01827 su penkiomis metalinėmis kabinimo kilpomis, ant kurių sukabintos metalinės konstrukcijos. Ant kilpų pakabinti: keturi metaliniai skersiniai, kurių skersmuo 40 cm, ilgis 3,10 m., dvi lentos, kurių plotis 15 cm., ilgis 3 m., tris stačiakampio formos metaliniai rėmai, kurių vamzdžių skersmuo 50 cm., ilgis 2,16 m., plotis 0,77 m. Ant stačiakampio formos metalinių rėmų matomas lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Be to, toje pačioje vietoje, tačiau neprikabinti ant kilpų, mėtosi du metaliniai takeliai ir laiptų aikštelės konstrukcija. Toliau apžiūrint mėlynos spalvos metalinę kabyklą, matoma, kad kitame jos gale pritvirtintas metalinis lynas, kuris veda link metalinės konstrukcijos, esančios nuo lavono kojų apie 2 m. atstumu. Metalinė konstrukcija sudaryta iš metalinių skersinių, ant kurių pritvirtinti du skriemuliai, per kuriuos eina metalinis lynas. Metalinė konstrukcija akivaizdžiai pažeista t. y. sulinkusi ir lūžusi. Ant metalinės konstrukcijos matomas užrašas „Geda“. Toliau matoma, kad metalinis lynas yra netaisyklingai apsivyniojęs aplink metalines konstrukcijas ir mėtosi įvykio vietoje, o kitas lino galas įeina į elektrinio variklio „Geda maxi“ vyniojimo ritę. Elektrinis variklis pritvirtintas dviem veržlėmis prie metalinių pastolių konstrukcijos, kuri yra įrengta palei daugiabučio namo sieną. Ant elektrinio variklio konstrukcijos matome informacinį lipduką su montavimo instrukcija. Variklio juodos spalvos elektros laidas įjungtas į elektros prailgintojo lizdą. Ant variklio įrengta elektros jungtis, kurioje įkištas mėlynos spalvos kištukas su juodos spalvos laidu. Laido gale, apie 5 m atstumu nuo elektros variklio, matomas geltonos spalvos elektros variklio valdymo pultas, kuris guli ant žemės. Užėjus į daugiabutį pastatą ir užlipus laiptais į aštuntą aukštą, užeinama į neįrengtą butą Nr. 52 ir pro atvirus buto langus matosi pastoliai, o pažiūrėjus į apačią matoma įvykio vietą. Matoma, kad ties aštuntu aukštu pastoliai baigiasi, o paskutinė pastolių laiptų aikštelė yra sulenkta ties viduriu į vidinę pusę. Pastolių kairėje ir dešinėje pusėje yra po du skersinius, kurie yra virš laiptų aikštelės. Ties viduriu matome, kad tokių skersinių nėra, o išorinėje skersinio montavimo vietoje matome nulaužtą apie 10 cm ilgio metalinio skersinio dalį. Vidinėje skersinio montavimo vietoje matoma, kad nulaužta dalis skersinio. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (T. 1, b. l. 17-19,22-36, 37).

2018 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi daiktai: šalmas ir įrankiai, kurie buvo prisegti ant M. S. diržo. Pirmas apžiūrimas objektas – geltonos spalvos plastikinis šalmas be pažeidimų, ant jo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės logotipas, antrasis objektas – gulsčiukas, 25 cm. ilgio, su medžiaginiu dėklu su užrašu STABILA, nurodomas gamintojas „Made in Germany“, trečiasis objektas – veržliaraktis, kurio viename gale nusmailintas kaltas, o kitame gale veržlė, ketvirtas objektas – plaktukas, 30 cm ilgio, metaliniu korpusu, rankena padengta plastiku, penktasis objektas – odinis diržas, ant kurio prisegti įrankiai, gulsčiukas su dėklu, veržliaraktis, plaktukas, odinis diržas be pažeidimų. Vidinėje dalyje užrašas OYSTER (T. 1, b. l. 38-42).

2018 m. liepos 30 d. apžiūros protokole nurodoma, kad dalyvaujant Lietuvos teismo ekspertizės centro darbų saugos tyrimų specialistui A. S., „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialo technikos priežiūros vadovui D. A. bei mechanikui ir technikos priežiūros meistrui S. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus padalinio vadovui R. L. apžiūrėti šie objektai:

1. Gervė GEDA Maxi 150S, gervės variklis su gamykliniai lipdukais užrašas „Geda“. Ant tvirtinimo trikampio geltonos spalvos informacinis lipdukas, kuriame (anglų kalba) nurodyta, kokiu būdu gervė tvirtinama ant pastolių rėmo. Pastolių rėmas, ant kurio tvirtinamas gervės trikampis, turi būti viršuje ir apačioje įtvirtintas į pastato sieną, taip pat turi būti apsaugotas įstrižaine. Ant variklio šalia varžto matomi metalo nelygumai, tačiau (duomenys neskelbtini) atstovų teigimu, šis pažeidimas galimai buvęs iki įvykio, jis variklio veikimui reikšmės neturi. Ant variklio juodu markeriu užrašyti skaičiai „749376“, (duomenys neskelbtini) atstovų teigimu, tai inventorinis numeris, kuris naudojamas nuomos dokumentuose. Iš Gervės GEDA Maxi 150S variklio išeinantis lynas, pervertas per Gervės trikampio skriemuolius. Lynas užsibaigia metaliniu kabliu, ant jo kabinama svirtis su penkiais metaliniais kabliais. Du kabliai iš 5 pažeisti, pirmas iš kairės pusės kablys išlinkęs į šoną, todėl neužsifiksuoja fiksatorius, pirmas iš dešinės kablys yra nulinkęs žemyn, fiksatoriaus galas nesiekia kablio pabaigos. Ant 5 kablių svirties prisukta metalinė lentelė su gamykline informacija, kad maksimalus svoris 150, didžiausiais leidžiamas 230 kg, inventorinis numeris 01827. Prie variklio buvo prijungtas kabelis su pultu. Išnarpliojus buvo išmatuotas iš gervės variklio išsuktas lynas, jo ilgis 41.20 m. (duomenys neskelbtini) Fatstovų teigimu, viso gervės variklyje yra 81 metras lyno. Pagal pastolių sekcijas skaičiuojant kas 2 metrai, galima spėti, kad nuleidinėjamos gervės lynu pastolių dalys galėjo būti apie 7 metrų atstumu nuo žemės, kai įvyko kritimas ir lynas toliau nebuvo sukamas.

2. 2018 m. liepos 18 d. pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimą J. T. pateikta iš įvykio vietos išmontuota aikštelė, ant kurios įvykio metu stovėjo nukentėjusysis M. S.. Aikštelė su primontuotomis kopetėlėmis. Aikštelės išorinis kraštas išlinkęs, išlinkis fiksuojamas nuo rėmo apie 1.95 m atstumu. Apžiūros metu aikštelė suneriama su pastoliu rėmu, kuris buvo apatinėje pastolių sekcijoje, ant šio pastolio ragų buvo užmautas pastolių rėmas, kuris įvykio metu lūžo ir krito ant žemės.

3. Pastolio rėmas (išskyrus ragus) be pažeidimų, ant jo lipdukas su „(duomenys neskelbtini)“ logotipais. Ant išorinio rėmo krašto yra ąselės turėklų tvirtinimui, pastolių rėmo viršuje apsauginės kampinės plokštelės. Viršuje nulaužti ragai. Jų abiejų (išorinio ir vidinio) linkimas fiksuojamas link aikštelės pusės. Išorinio krašto ragas 2018-07-05 įvykio vietos apžiūros metu dar dalimi laikėsi prie pagrindo, tačiau transportavimo metu jis nulūžo ir pateiktas atskirai prie rėmo dalių. Vidinio krašto ragas yra nulūžęs ir likęs pastolių viduje, po įkištu ankeriu.

4. Pastolio rėmas, ant kurio buvo pritvirtinta gervė ir kuris nulūžęs krito ant žemės. Jis deformuotas. Jo ilgis 2 m plotis 0.77 m. Rėmo vidinio krašto dalis (kuri buvo arčiau pastato sienos) yra tiesi, tačiau apačioje kampe yra išlūžusi. Toje dalyje yra įkištas ankeris, o apatinė rėmo dalis išlenkta kartu su išorinio krašto šonu. Viršutinė rėmo dalies deformacija „U“ forma matoma iš viršaus sulenkta ties viena vieta iš abiejų pusių.

5. Gervės GEDA Maxi 150S metalinis trikampis, be pažeidimų, viršutinė briauna 1.02 m, apatinė 1.25 m. Briauna tvirtinama prie pastolių rėmo 0.58 m. Apžiūros metu neatlaisvinus apgaubiamojo varžto Gervės trikampis šiek tiek panaudojus jėgą sukamas tiek į vieną, tiek į kitą pusę, tai jo padėties įvykio metu negalima vertinti, nes didelė tikimybė, kad Gervės trikampis susidūrimo su žeme metu galėjo ir pasisukti. Ant Gervės trikampio taip pat yra gamyklinis įspaudas su informacija, kad maksimalus svoris 150 kg. Gervės trikampis be sulenkimų ir pažeidimų, skriemuoliai tvarkingi (T. 1, b. l. 63-81).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte nelaimingo atsitikimo priežastys nurodytos, šios: netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini), nesiėmė priemonių, kad pavojingi darbai būtų vykdomi vadovaujantis norminiais teisės aktų reikalavimais, užtikrinančiais darbuotojų saugą ir sveikatą. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis; 25 straipsnio 1 dalies 2, 4, 6; 27 straipsnio 1, 5 dalis; 16 straipsnio 3 dalis; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (pakeitimas 2005 m. spalio 17 d. Nr. A1-271) 2 priedo „Ypatingos nuostatos dėl pastolių naudojimo“ 4.3.2 punktas (Atsižvelgdamas į pasirinktų pastolių sudėtingumą, darbų vadovas privalo parengti jų pastatymo, naudojimo ir išardymo projektą. <...>), 4.3.6 punktas (Pastolius statyti, remontuoti, ardyti ar perstatyti galima tik prižiūrint darbų vadovui. Šį darbą gali atlikti tik tie darbuotojai, kurie yra specialiai apmokyti atlikti šiuos darbus: Šiuos darbuotojus privaloma supažindinti su: pasirinktų naudoti pastolių pastatymo, ardymo ar keitimo (perstatymo) projektu; saugos reikalavimais statant, naudojant, ardant ar perstatant pastolius; naudojamomis priemonėmis, apsaugančiomis žmones ar daiktus nuo kritimo; bet kokia kita rizika, su kuria gali būti susiję pastolių statymo, ardymo ar perstatymo darbai, bei su rizika naudojant pastolius; Prižiūrintis asmuo ir darbus atliekantys asmenys privalo turėti 4.3.2 punkte nurodytą pastolių surinkimo ir ardymo projektą su surinkimo, naudojimo ir ardymo instrukcijomis); Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. 5sakymu Nr. 346, patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, 11 punktas (T. 2, b. l. 139-142).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2452(18) nurodyta, kad:

1. Tai, kad pastolių vertikalusis rėmas, prie kurio buvo pritvirtinta gervės strėlė, nebuvo įtvirtintas ankeriais ir įstrižainėmis (mažiausiai 2 ankeriais ir 2 įstrižainėmis), yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Tai, kad nebuvo parengtas toks pastolių ardymo projektas, kuriame būtų numatytos konkrečios techninės priemonės, užtikrinančios pastolių ardymo darbus vykdančių darbuotojų saugumą, kai pastolių išmontuojamos konstrukcijoms transportuoti naudojama gervė, yra organizacinė nelaimingo atsitikimo priežastis, kuri didino nelaimingo atsitikimo riziką. Jeigu pastolių ardymo darbus vykdę darbuotojai nebuvo apmokyti, kaip saugiai privalo atlikti „Mostostal plius“ tipo rėminių pastolių montavimo/ardymo darbus, krovinių (pastolių konstrukcijos elementų) transportavimui naudojant prie pastolių pritvirtintą gervę, tai ši aplinkybė turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

2. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra darbuotojo kritimas iš maždaug 24 m aukščio ant žemės, o pavojingo veiksnio šaltiniu yra pastolių montuotojo M. S. darbas aukštyje, ant pastolių dvyliktojo aukšto pakloto.

3. Jeigu nelaimingo atsitikimo metu vertikalusis pastolių rėmas, prie kurio buvo pritvirtinta gervės strėlė, būtų buvęs tinkamai įtvirtintas ankeriais (mažiausiai dvejose vietose - viršuje ir apačioje, iš kurių kiekvienas atlaikytų ne mažesnes, kaip 1.5 kN jėgas, žr. m. 47 psl.) ir užfiksuotas 2 įstrižainėmis, tai pastolių konstrukcija nebūtų suirusi ir nelaimingas atsitikimas tokiomis aplinkybėmis statybvietėje nebūtų įvykęs.

4. Tai kad, M. S. gervės strėlę pritvirtino prie pastolių 23 aukšto vertikalaus rėmo, kuris nebuvo įtvirtintas prie pastato sienos (nei pagal Gervės instrukcijos 5.3.2.3 p., nei pagal pastolių montavimo instrukcijos 2.4.15 p. nurodymus: mažiausiai 2 ankeriais ir 2 įstrižainėmis) ir prie gervės kablių prikabino, tikėtina, apie 168 kg sveriantį krovinį, lėmė pastolių konstrukcijos tvirtinimo (sujungimo) elementų suirimą ir nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis statybvietėje kilimą.

5. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. K. veiksmai būtų lėmę arba turėję įtakos nelaimingo atsitikimo statybvietėje kilimui.

6. Vykdyti darbai neatitiko: 6.1 Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 p. nurodymo, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas: Gervės instrukcijos 5.3.2.3 p. ir Pastolių montavimo instrukcijos 2.4.15 p nurodymo, kad vertikalųjį pastolių rėmą, prie kurio tvirtinama pasukamoji strėlė, privaloma viršuje ir apačioje inkaruoti prie pastato sienos tempimui ir gniuždymui atspariais inkarais bei užfiksuoti įstrižainėmis; 6.2. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 4.3.2 p. nurodymo, kad atsižvelgdamas į pasirinktų pastolių sudėtingumą, darbų vadovas privalo parengti jų pastatymo, naudojimo ir išardymo projektą. Gali būti naudojamas tipinis projektas, papildytas detaliais nurodymais dėl konkrečių pastolių pastatymo, jų elementų surinkimo, ardymo ir keitimo; 6.3. „Mostostal plius“ pastolių montavimo instrukcijos 4.25 p. nurodymo, kad mažesnio nei 10 m ilgio arba didesnio nei 34 m aukščio pastolius reikia laikyti netipiškais, ir jiems būtina atlikti specialius statinius skaičiavimus (tiriamuoju atveju, gervės strėlės tvirtinimo vietoje pastolių ilgis buvo apie 6 m).

7. Užtikrinti saugų darbą, tiriamuoju atveju, buvo darbdavio ir jo įgaliotų asmenų, rangovų, statinio statybos vadovo ir „Mostostal plius“ tipo rėminių pastolių surinkimo/ardymo vadovo pareiga (T. 3, b. l. 36-44).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Vadovaujantis BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo (BK 176 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017). BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. K., R. R., J. P., S. S., V. S. parodymai, nukentėjusiosios S. S. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. T., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, neįgyvendino darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Nors J. T. 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. EVįs-00150 atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo saugą buvo paskyręs pastolių montuotojų brigados vadovą G. P., tačiau šis asmuo neturėjo tinkamos kvalifikacijos eiti tokias pareigas, todėl kaltinamasis pats privalėjo įgyvendinti darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Taigi J. T. yra BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, kuris pagal 2017 m. balandžio 2 d. montavimo (rangos) sutartį Nr. 2017-04-02/01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini) (rangovas), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2.1.5 punktą turėjo darbų vykdymo metu užtikrinti savo darbuotojų darbo saugą ir drausmę, statybos aikštelės priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą, tačiau to neatliko, t. y. 2018 m. liepos 5 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), demontuojant 2 sekcijas iš vidinio kiemo darbdavys neužtikrino darbų vadovo priežiūros pastolių ardymo darbams, taip pat neparengė pastolių ardymo projekto, kuriame būtų numatytos konkrečios techninės priemonės, užtikrinančios saugų pastolių ardymo darbų atlikimą, kai pastolių išmontuojamoms konstrukcijoms transportuoti naudojama gervė, tuo pažeisdamas „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102) 2 priedo „Ypatingos nuostatos dėl pastolių naudojimo“ 4.3.2. punkto reikalavimą, numatantį, kad atsižvelgus į pasirinktus pastolius būtų naudojamas tipinis projektas, papildytas detaliais nurodymais dėl konkrečių pastolių pastatymo, jų elementų surinkimo, ardymo ir keitimo; 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.12 punkto reikalavimą, numatantį, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas; Gervės instrukcijos 5.3.2.3 punkto ir Pastolių montavimo instrukcijos 2.4.15 punkto nurodymą, kad vertikalųjį pastolių rėmą, prie kurio tvirtinama pasukamoji strėlė, privaloma viršuje ir apačioje inkaruoti prie pastato sienos tempimui ir gniuždymui atspariais inkarais bei užfiksuoti 2 įstrižainėmis, todėl 2018 m. liepos 5 d., 10.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių montuotojas M. S., būdamas ant pastolių dvyliktojo aukšto pakloto, prie gervės kablių prikabino 167.6 kg sveriančias „Altrad“ gamintojo sertifikuotas (pagal sąskaitą faktūrą SP171359 įsigytas iš gamintojo „Altrad-Mostospal Spolka zo.o“ 2018-06-11 pastolių dalis (dvi medines išilgines (3,07 m) borto lentas, du plieninius paklotus (3,07X0,32) 3,07 m aikštelę. atidaromą su laipteliais, tris vertikalius plieninius rėmus Plus (0.73X2.0 m), keturis viengubus plieninius turėklus (3,07 m), liepė apačioje stovinčiam pastolių montuotojui M. K. elektrinės gervės „GEDA MAXI 150S“ strėle, pritvirtinta prie pastolių 23 aukšto vertikalaus rėmo, kuris nebuvo viršuje ir apačioje inkaruotas prie pastato sienos tempimui ir gniuždymui atspariais inkarais ir neužfiksuotas 2 įstrižainėmis, leisti pastolių dalis žemyn, tačiau dėl nestabilumo, tvirtinimo (sujungimo) vertikaliojo pastolių rėmo elementai suiro ir jie kartu su gervės strėle ir prie jos prikabintu kroviniu krito iš 24 m aukščio, nutempdami kartu sus savimi ir konstrukciją bandžiusį laikyti M. S.. Dėl nurodytų norminių aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pažeidimų, kilo BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių montuotojui M. S. nukritus iš 24 m aukščio, šis patyrė kūno sumušimą su dauginiais skeleto kaulų lūžiais ir vidaus organų sužalojimais, nustatytais Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje Nr. M 869/2018 (01), nuo kurių nukentėjusysis mirė.

Teismas, įvertinęs aptartais įrodymais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog J. T. pažeidė aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs sunkių padarinių – nukentėjusiojo mirtį. Tokia neatsargi kaltinamojo veika atitinka BK BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, todėl pagal minėtą teisės normą kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme visiškai pripažino savo kaltę, nurodė jos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis atgailavo dėl savo veikos, apmokėjo nukentėjusiojo laidojimo išlaidas, atsiprašė nukentėjusiosios S. S.. Nukentėjusioji posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo atsiprašymą priima. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas S. S. ir J. T. rašytinis prašymas nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, kuriame kaltinamasis ir civilinio atsakovo atstovas susitarė dėl nukentėjusiosioms padarytos žalos atlyginimo, nustatė žalos atlyginimo mokėjimo tvarką. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, jis anksčiau neteistas (T. 3, b. l. 72), administracine tvarka baustas (T. 3, b. l. 69-71), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (T. 3, b. l. 68). Byloje yra duomenys apibūdinantys kaltinamojo asmenybę: VšĮ „Vale Tudo Fighting Network“ charakteristika, kurioje nurodyta, kad J. T. pasižymi tokiomis teigiamomis savybėmis, kaip komunikabilumas, atsakingumas, sąžiningumas, ryžtingumas, kruopštumas, tvarkingumas (T. 3, b. l. 122); UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kur nurodyta, kad J. T. yra atkaklus, darbštus ir pareigingas, geba puikiai bendrauti su įmonės klientais ir darbuotojais, jei iškyla problemos, stengiasi jas išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu, kaip žmogus yra nuoširdus, sąžiningas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams (T. 3, b. l. 123). Sutartyje dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41003-19 S. S. ir J. T. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. Višnevski sutarė ir detaliai aptarė žalos apmokėjimo tvarką, nurodydami, kad nukentėjusiosioms padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydis yra 20 000 Eur. 1 000 Eur – išmokamas iki 2019 m. spalio 4 d. 4 000 Eur – išmokami 2019 m. gruodžio 1 d. 15 000 Eur išmokami po 2019 m. gruodžio 1 d., mokant kas mėnesį po 1 000 Eur, atliekant įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pradedant mokėti nuo 2020 m. sausio mėn. Su šiuo susitarimu šalys sutiko (T. 3, b. l. 133).

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs tiek į veikos padarymą, tiek į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nukentėjusiosios teisme išsakytą poziciją, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, baudžiamasis procesas pats savaime turėjo įtakos J. T., kaip prevencinio pobūdžio priemonė, nes asmuo teisme akcentavo, jog dėl savo veikos padarė išvadas, išanalizavo jos kilimo priežastis ir ėmėsi realių veiksmų, kad tai nepasikartotų ateityje. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (T. 3, b. l. 50-51).

Dėl žalos atlyginimo, proceso išlaidų, nuosavybės teisės apribojimo ir bylos nagrinėjimui turinčių reikšmę daiktų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios S. S. ir L. S., atstovaujama motinos S. S., pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamos iš civilinių atsakovų J. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti: S. S. - 20 000 Eur, L. S. – 10 000 Eur (T. 1, b. l. 114). 2019 m. spalio 1 d. S. S. bei L. S., atstovaujama motinos S. S., ir J. T. su civiliniais atsakovais – J. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamu advokato A. Višnevski, sudarė sutartį dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41003-19, kurioje šalys susitarė, kad civiliniai atsakovai atlygina nukentėjusiosioms nusikalstama veika padarytą žalą, kurios dydis – 20 000 Eur tokia tvarka: 1000 Eur – išmokamas iki 2019 m. spalio 4 d. 4 000 Eur – išmokami 2019 m. gruodžio 1 d. 15 000 Eur išmokami po 2019 m. gruodžio 1 d., mokant kas mėnesį po 1 000 Eur, atliekant įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pradedant mokėti nuo 2020 m. sausio mėn. Su šiuo susitarimu šalys sutiko. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, tvirtina minėtą 2019 m. spalio 1 d. susitarimą, laikydamas, kad šalys išsprendė savo ginčą sutartimi, kuri neprieštarauja viešam interesui ir teisės principams.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas J. Jasaitis paprašė kaltinamojo apmokėti atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 1000 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiąją S. S. atstovavo advokatas J. Jasaitis (advokato orderis Serija LA Nr. 383557), kuris susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė ir pateikė byloje civilinį ieškinį, dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje, teismo posėdžiuose bei rengiant susitarimą su kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu. Kaltinamasis su šiomis išlaidomis ir jų dydžiu sutiko, buvo sutarta dėl papildomos 1000 Eur išmokos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų padengimu nukentėjusiajai, išmokėjimo, nustatant, kad ši suma bus sumokėta, kaip papildomas 16-asis – paskutinis mokėjimas (T. 3, b. l. 133). Įvertinus nukentėjusiosios atstovo darbą byloje, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ir jo gynėjas su jo prašomomis priteisti išlaidomis ir jų dydžiu sutiko, buvo aptarta, kad ši suma bus sumokėta, kaip paskutinė išmoka, todėl advokato atstovavimo išlaidos priteistinos nukentėjusiajai S. S. iš kaltinamojo, jas sumokant iki 2021 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-10 nutarimu siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui – kelių transporto priemonėms (automobiliams) Mercedes Benz A 170 CDI Classic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualus numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) (vidutinė kaina Lietuvoje – 1 670 Eur) ir Mercedes Benz A 210 Evolution, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualus numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), (vidutinė kaina Lietuvoje 2 230 Eur), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (T. 1, b. l. 155-156). Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad žalą ketina atlyginti vykdydamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (šiuo metu veikla nevykdoma). Asmuo šiuo metu gauna pajamas ir dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Įvertinus tai, taip pat ir tą aplinkybę, kad šalys geranoriškai susitarė dėl žalos atlyginimo, tikslinga panaikinti įmonės transporto priemonėms skirtą nuosavybės teisės apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, o būtent kompiuterinės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, gervės GEDA Nr.01827 instrukcija, UAB "(duomenys neskelbtini)" pateiktą aukštalipių mokomoji medžiaga, darbų saugos knyga (T. 1, b.l. 16, 37, 46, 174, 179), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su S. S. – nukentėjusiąja ir nukentėjusiosios L. S. įstatymine atstove – ir baudžiamąją bylą J. T. nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti J. T., kad:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti civilinių atsakovų – kaltinamojo J. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos advokato Aleksander Višnevski, su nukentėjusiąja ir civiline ieškove bei nukentėjusiosios L. S. įstatymine atstove S. S. sudarytą susitarimą, kad civiliniai atsakovai atlygina nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą, kurios dydis 20 000 Eur, tokia tvarka: tvarka: 1 000 Eur – išmokamas iki 2019 m. spalio 4 d.; 4 000 Eur – išmokami 2019 m. gruodžio 1 d. 15 000 Eur – išmokami po 2019 m. gruodžio 1 d., mokant kas mėnesį po 1 000 Eur, atliekant įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pradedant mokėti nuo 2020 m. sausio mėn.

Priteisti iš kaltinamojo J. T. nukentėjusiajai S. S. 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų, jas sumokant iki 2021 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą paskirtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui – kelių transporto priemonėms (automobiliams) Mercedes Benz A 170 CDI Classic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualus numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz A 210 Evolution, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualus numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltamai veikai nagrinėti, o būtent kompiuterines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, gervės GEDA Nr.01827 instrukciją, UAB “ (duomenys neskelbtini)” pateiktą aukštalipių mokomąją medžiagą, darbų saugos knygą VCA saugomas prie bylos medžiagos (T. 1, b.l. 16, 37, 46, 174, 179) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė